„Santarvės“ pokalbis su Savivaldybės tarybos nariu, Darbo partijos Mažeikių skyriaus pirmininko pavaduotoju Stanislovu MAČIU

Vizitinė kortelė
Gimė Viekšniuose.
1968 metais Smalininkų žemės ūkio mechanizacijos technikume įgijo techniko mechaniko specialybę.
Moka rusų kalbą.
Verslininkas, UAB „Lumareta“ direktorius.
Žmona Regina šios bendrovės vadybininkė.
26 metų duktė Žydrūnė ir 25 metų sūnus Rimantas turi savo įmones. 21 metų sūnus Titas Klaipėdos kolegijoje studijuoja transporto logistiką, eksploataciją ir remontą.

Apie save vienu sakiniu.
Per daug užsiėmęs žmogus.
Trumpai apie savo buitį.
Gyvenu Mažeikiuose savo rankomis bene prieš šešiolika metų statytame name. Būstą stačiau gyvenimui, ne prabangai, kad būtų patogu visai šeimai. Kai jame likome dviese, jis šiek tiek mums per didelis – žiemą tik ketvirtadalį namo šildome. Namas atgyja tik savaitgaliais, kai anūkai sueina, o jų turime net penkis.
Neturime ir prabangių automobilių. Aš važinėju vienuolikos metų senumo mikroautobusu, žmona dar senesne „Toyota“.
Matau, kad yra žmonių, kurie vargsta, bet yra ir labai gerai gyvenančių. Aš šiuo atžvilgiu esu šiek tiek žemiau vidurkio.
Ar planuojate savo biudžetą? Kam daugiausia skiriate pinigų?
Kas be ko. Mano įmonė prie smulkiųjų – mašinų eksploatacija, remontas. Čia tik paslauga, nėra didelių pajamų. Sumoki mokesčius, atlyginimus, investicijoms nieko ir nebelieka.
Norėtųsi ir naują keltuvą ar kitą prietaisą įsigyti. Pastatai seni, reiktų remonto. Ir gyvenamąjį namą reikėtų patvarkyti. Šiuo momentu tie dalykai „užrišti“.
Daugiausia pinigų išleidžiame buičiai, nedidelei namo priežiūrai, maistui ir sūnaus mokslams. Dar kelionėms reikia pataupyti.
Koks mėgstamiausias patiekalas, gėrimas?
Gėrimas – tai mineralinis vanduo, o dar geriau – iš šaltinio. Išrankus maistui nesu, tačiau labiau kimbu į paukštieną, jautieną ir žuvelę. Esu prisiskaitęs, kad kiauliena nesveika – cholesterolio daugėja, ligos pristoja.
Jaunesnis kai buvau, viską valgiau, o ir rinktis tada nebuvo iš ko. Esu daržovių gerbėjas. O labiausiai mėgstu patiekalus iš jautienos. Ypač patinka troškinta.
Alkoholio beveik nevartoju. Stipriųjų gėrimų mėnesio dozė gal ir siekia 200 gramų, vyno raudonojo koks 300 gramų, bet kartais nė tiek neišeina.
Aš visą gyvenimą nepiktnaudžiavau alkoholiu, kažkaip ne prie „dūšios“ buvo. Gal todėl, kad teko daug dirbti su kitataučiais ir pačiam kariauti su jais dėl šios ydos.
Kas Jums svarbiau – karjera ar šeima?
Mano santykiai su žmona labai gražūs, nekyla jokių problemų. Aš moku suderinti abu dalykus, šeimos nepalieku nuošalyje.
Kad visiškai atsiduočiau karjerai, taip nėra. Matau, kad yra žmonių, per galvas besiverčiančių dėl karjeros. Man to nebuvo. Viskas klostėsi netikėtai. Gal dėl to, kad visada buvau darboholikas. Toks ir tebesu.
Daugiausia teko dirbti vadovaujantį darbą – statybų aikštelės viršininku, vyriausiuoju mechaniku, darbų vykdytoju, „Mažeikių naftoje“ transporto cecho viršininku.
Kokių pomėgių turite, ar lieka jiems laiko?
Su laiku ypač striuka buvo, kai dirbau „Mažeikių naftoje“. Prieš penkerius metus pradėjau savo verslą, maniau, kad bus laisviau. Tačiau atsitiko priešingai. Pasirodo, kad vienas negali didelės komandos turėti, nėra tiek pinigų, kad galėtum vadybininką, ekspertą ar analitiką samdyti. Tenka pačiam būti ir finansininku, ir ekonomistu, ir prekių žinovu – kuo tik nori. Nebegali kaip gamykloje dirbti iki penkių šešių vakaro, tenka pasėdėti ir po darbo, savo darbus paplanuoti ir lovoje prieš miegą.
Turiu pomėgių, tačiau dėl užimtumo negaliu jais mėgautis. Didžiausias pomėgis – tai kelionės. Daug šalių esu aplankęs, kai dirbau gamykloje. Tenka ir dabar savo verslo reikalais išvažiuoti.
Kelionėje bandai atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau mintys vis tiek būna namuose.
Mėgstu žvejoti. Ir savo tvenkinį šiokį tokį turiu. Tai yra ramybė, pasisėmimas jėgų. Retsykiais su meškere pabėgu nuo darbų. Žadu dažniau tai daryti.
Žmona jūrą be galo mėgsta ir mane prie jos tempia. Vasarą kartais ir darbo dienomis, pavakariais sugalvojam pavažiuoti.
Kur ir kaip dažniausiai atostogaujate?
Man teko su vokiečiais daug bendrauti. Iš jų perėmiau atostogų planavimo metodiką – liepą ar rugpjūtį visus darbuotojus išleidžiu atostogų, uždarau įmonę. Klientų gražiai atsiprašome.
Per atostogas atsigriebiu, su šeimyna dažniausiai į kelionę vykstame. Šiemet esame numatę aplankyti Norvegiją. Vykstame automobiliais, susiorganizuojame keli ekipažai. Ir po Lietuvą pakeliaujam.
Be abejo, šalyje vykstančių sportinių automobilių varžybų nepraleidžiu, esu aistringas žiūrovas. Kai per televiziją rodo „Formulės“ varžybas, viską metu, žiūrėti reikia.
Jaunystėje sportavau, ir mažasis sūnus mano pomėgį perėmė. Nuo trečios klasės pradėjo su kartingais sportuoti, turi pasiekimų.
Dabar gal ir norėtų toliau sportuoti. Tačiau automobilių sportas be galo brangus. Automobilį paruošti, išlaikyti – dideli pinigai, tiek išlaidų kišenė neleidžia.
Knyga, laikraštis, televizorius. Kam teikiate pirmenybę?
Televizoriui, galima sakyti, ir nelieka laiko. Gyvenimo pulsą sužinau iš informacijos internete, laikraščių. Ir „Žinių“ radijas visada mašinoje įjungtas.
Tik techninę literatūrą skaitau, grožinei laiko nebelieka.
Kiek laiko, pinigų skiriate savo išvaizdai?
Nesu aš kažkoks pedantas, kad ypač rūpinčiausi tokiais dalykais. Ir jaunystėje savo išvaizdai neskyriau ypatingo dėmesio. Dabintis, grožio procedūroms gaišti laiką ir skirti pinigų – ne mano mada.
Drabužis turi būti tvarkingas, geros kokybės. Su bet kokiu ir žmona neišleistų. Man jis pirmiausia turi būti patogus. Kai dirbau naftos perdirbimo gamykloje, „Williams“ vadovai gerai pamokė. Jie buvo uždraudę kaklaraiščius, su „kedais“ vos ne liepė vaikščioti. Leisdavo ir džemperį užsivilkti. Jų nuomone, apranga turi būti praktiška, patogi.
Koks zodiako ženklas esate. Ar tikite horoskopais?
Turiu atsinešęs beveik viską, kas būdinga Jaučiui. Tik tiek ir težinau, daugiau nesidomiu tokiais dalykais.
Kokią savo būdo savybę stengiatės puoselėti, o kokią bandote įveikti?
Esu užsispyręs. Jei kažką sumaniau nuveikti, ir naktį galiu paaukoti. Yra didelis pareigos jausmas, atsakomybė. Kai normos ribose, tai gerai. Tačiau kartais reikėtų iš savęs mažiau reikalauti, galėčiau truputį ir nusižengti (juokiasi).
Gal geriausia savybė – kad nesu kerštingas ir nenorėčiau toks tapti. Tėvas mokė: nekask duobės kitam, nes pats gali įkristi.
Posakis, kuriuo dažniausiai vadovaujatės?
Neskubėk, ir būsi pirmas.
Kokį įsimintiniausią gandą apie save yra tekę girdėti?
Tų apkalbų tikriausiai kaip ir kitam gyvam žmogui netrūksta, tačiau aš jų nelabai girdžiu.
Kalbėjosi
Birutė RUDOKIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.