Praūžė senovės amatų festivalis Apuolėje

Kovos rate kariai kovėsi dėl kuršiško karo kirvio. Lino DAIGINO nuotr.

[nggallery id=194 template=caption]Savaitgalį Skuodo rajone, ant Apuolės piliakalnio, įvyko devintasis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis.
Šventės svečiai dvi dienas turėjo galimybę stebėti unikalią programą – archajiškosios muzikos koncertą, karinių-istorinių grupių parodomąsias programas, senovines kovas, žaidimus.

Įsikūrė kaimelyje

Į dvi dienas vykusį festivalį susirinko gausus būrys svečių. Šventės organizatoriai susirinkusiesiems pasiūlė jau nusistovėjusią programą. Ant senovę menančio Apuolės piliakalnio buvo pastatytas senovinis kaimelis, kuriame iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos bei Baltarusijos susirinkę amatininkai demonstravo ginklakalystės, senosios kalvystės ypatumus, šventės svečiai galėjo stebėti auksakalių, juvelyrų, stiklininkų, drožėjų, keramikų ir kitų amatininkų darbą, o jų dirbinių čia pat ir įsigyti.
Kitoje kaimelio dalyje buvo įsikūrę karių klubai, kurie susirinko iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių.

Dainavo archajiniai kolektyvai

Svečiams buvo suorganizuota turininga programa. Žiūrovai galėjo ne tik stebėti archajiškųjų karių pasirodymus, bet ir patys į juos įsitraukti.
Dalyviai šaudė iš lankų, žaidė senovinius kuršių žaidimus, dalyvavo sudėtingoje kario išbandymo rungtyje, merginos rungėsi šauniausios kuršės rinkimuose.
Festivalio lankytojus linksmino folkloro grupės „Gyvata“, „Vaiguva“, norvegai „Harald & Marri Foss“, slavų archajinio folkloro grupė „Jar“ bei latviai „Vilki“. Išskirtinės nuotaikos šventei suteikė latvių dūdmaišininkai.
Vikingai ir kuršiai rodė savo programas, demonstravo aprangos rekonstrukcijas, kovėsi kovos rate.  Pirmąją festivalio dieną vainikavo Apuolės pilies apgulties – didžiosios vakaro kovos spektaklis, po jo visus subūrė folkloro naktis „Dainuokime kartu“.

Seniausia gyvenvietė

Istorikai teigia, kad Apuolė yra anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė, esanti dabartinės Lietuvos teritorijoje.
Prieš daugiau nei tūkstantį metų rašytoje Rimberto kronikoje „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ randame, kad Švedijos karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė Apuliją. Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė, kad svetimšaliai atsitrauks.
Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15 tūkstančių kuršių, nors manoma, kad šis skaičius išpūstas.
Šie istoriniai faktai ir buvo vaidinami didžiosios vakaro kovos spektaklio metu.
Festivalis ant Apuolės piliakalnio priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį vyksta jau devintus metus.

Rytis SAVICKIS