Nors būstų kainos kritusios perpus, sudaromas vos vienas kitas sandoris. Rinkos gyvastį palaiko tik patys pigiausi būstai.
Nekilnojamojo turto pardavėjai pagyvėjimo nesitiki dar penkerius metus, tačiau šiokio tokio stabilumo įžvelgia: kainos dugno nepasiekė, bet nebekrinta taip drastiškai.
ATSIRADO DAUGIAU STABILUMO
Šalies nekilnojamojo turto agentūros skelbia, kad po pustrečių metų trukusio nesustabdomo kritimo žemyn būsto rinkoje atsiranda ne tik daugiau stabilumo, bet ir pirmųjų atsigavimo požymių.
Antrąjį šių metų ketvirtį didmiesčiuose užfiksuotas mažiausias butų kainų sumažėjimas nuo kainų kritimo pradžios – tik 0,5 procento, o per pirmuosius šešis šių metų mėnesius butų kainos sumažėjo daugiau nei 3 procentus.
Užfiksuota, kad būstų kainos nuo 2008 metų vidurio ir pernai metų vidurio kiekvieną ketvirtį mažėjo 6 –11 procentų.
Registrų centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje jau sudaryta apie 22 proc. daugiau būsto pirkimo-pardavimo sandorių nei prieš metus tokiu laiku. Tačiau nekilnojamojo turto agentai skaičiuoja, kad dabartinis rinkos aktyvumas vis dar yra du kartus mažesnis, nei buvo fiksuojamas 2004–2008 metais.
NIEKO OPTIMISTIŠKO
Šalyje atsirandantis kainų stabilumas ir didėjantis būstų sandorių skaičius neteikia optimizmo mažeikiškiams nekilnojamojo turto savininkams bei agentūrų atstovams.
„Nieko linksmo ir nieko optimistiško. Vilnius kažkiek buvo sujudęs. Bet sostinė yra sostinė“, – esamą padėtį nekilnojamojo turto rinkoje apibūdino vienos agentūros Mažeikių biuro vadovas Audrius Meškys.
Kitos, mikrorajone įsikūrusios, nekilnojamojo turto agentūros direktorius Remigijus Kučinskas mano, kad kalbos apie rinkos pagyvėjimą šalyje yra išpūstas reikalas. Tačiau esą šiokio tokio stabilumo įžvelgiama ir pas mus – nekilnojamojo turto kainos jau nebekrinta taip drastiškai.
„Realybė tokia, kad viskas stovi vietoje“, – trumpai padėtį pakomentavo pašnekovas.
KAINOS DAR KRINTA
Kalbinti pašnekovai tikino pusmetį stebėję, kaip stabilizuojasi nekilnojamojo turto kainos. O dabar vėl, nors ir mažai, bet jos rieda į apačią. Prognozuojama, kad kainos dar labiau kris prasidedant šildymo sezonui.
„Jei kainos pernai vasarą, palyginti su 2008 metais, nukrito per pusę, tai šiemet jos dar labiau nusileido“, – akcentavo A. Meškys.
Pašnekovas palygino: jeigu pakilimo metu trijų kambarių neapleistą, bet ir ne prabangų butą buvo galima parduoti už 130–50 tūkstančių, tai šiandien tokios kvadratūros neremontuotą butą galima įsigyti ir už 45–60 tūkstančių litų.
Dviejų kambarių butas priklausomai nuo remonto, vietos ir aukšto šiuo metu kainuoja nuo 35 iki 50, vieno kambario butas su didžiąja virtuve ir balkonu – nuo 25 iki 40 tūkstančių litų. Bendrabučio tipo butą būtų įmanoma nusipirkti ir už 15 tūkstančių litų.
„MILŽINAIS“ NESIDOMI
Pašnekovai tvirtina, jog nebėra ir milijoninių namų. Patys „einamiausi“ yra tie, kurių kaina siekia apie 200 tūkstančių litų. Įsigijus tokį namą jame iš karto galima įsikurti. Kainuojantys perpus mažiau namai pardavėjų vadinami „kriošenomis“.
„Namų milžinų šiandien niekas neperka. Jie visiškai neturi paklausos. Žmonės dairosi mažų, kompaktiškų namukų. Žmogus dar nupirktų, bet tie „bokštai“ statyti iš karto po nepriklausomybės, per statybos bumą dar prieš Rusijos krizę. Tada nebuvo mados šiltinti namų. Jie yra šalti. Brangiai kainuoja tokio namo išlaikymas“, – paaiškino A. Meškys.
R. Kučinskas pastebi, kad didžiulės kvadratūros namus dar būtų įmanoma parduoti, jei jų savininkai neužsiprašytų tokių didelių kainų. Pirkėjas „bokštu“ galbūt ir susidomėtų, jei jo kaina būtų šiek tiek mažesnė nei rinkos.
DAIROSI PIGIAUSIO
Žmonės šiuo metu perka pigiausiai kainuojantį nekilnojamąjį turtą. Populiariausi – vieno ir dviejų kambarių butai. Tačiau nekilnojamojo turto agentai tvirtina sulaukiantys itin daug klientų, besidairančių vienkiemių sodybų penkiolikos kilometrų spinduliu aplink Mažeikius. Tačiau jų pasiūla šiandien yra gerokai mažesnė nei paklausa.
Kaip niekada, populiarūs ir sodo namukai bei sklypai sodų bendrijose. Žmonės parduoda butus ir kraustosi gyventi į sodus.
„Labai populiaru pasidarė sunkmečiu lįsti į sodus. Žmonės perka sklypukus, statosi, remontuojasi“, – pasakojo A. Meškys.
Agentūros vadovo duomenimis, šešių arų sklypuką Kurmaičių sodų bendrijoje dabar galima įsigyti ir po tūkstantį litų už arą. Kiek brangesni sklypai „Rasos“ ir „Raselės“ soduose – keli tūkstančiai už arą.
Aplink miestą esančiais žemės ūkio paskirties sklypais, kurių nespėta pakeisti į namų valdos paskirties sklypus, žmonės visai nesidomi. Šių sklypų kaina krito labiausiai.
Dirbamos žemės kainos nuo 6–7 tūkstančių litų už hektarą kritusios iki 4–5 tūkstančių litų, brandaus miško kainos nuo 25 tūkstančių litų leidosi iki 15 tūkstančių litų.
PREKYBA APMIRUSI
Nors kainos kritusios perpus, šiuo metu Mažeikiuose prekyba nekilnojamuoju turtu apmirusi – sudaromas vos vienas kitas sandoris. Rinkos pagyvėjimo tikimasi rudeniop.
Mažeikiškiai nekilnojamojo turto žinovai mena, kad sezoniškumas šioje srityje buvo dingęs 2007–2008 metais, nekilnojamojo turto pirkimo piko metu.
„Tada visi pirko: ką paduosi, tą nupirks“, – patikino A. Meškys ir pridūrė, kad šiemet nežiūrint sezoniškumo, būsto sandorių sudarė dar mažiau nei pernai.
Registrų centro Mažeikių filialo atstovai informavo, kad padėtis nekilnojamojo turto rinkoje tokia pat kaip ir pernai, o gal net šiek tiek blogesnė. Praėjusiais metais vidutiniškai per mėnesį nekilnojamojo turto registre buvo registruojama po 9 namų ir 20 butų pirkimo-pardavimo sandorių, 2008 metų mėnesinis vidurkis – 16 namų ir 20 butų.
PASKOLAS IMA VIENETAI
Pašnekovai svarsto, jog nekilnojamojo turto rinkos sąstingis nors kiek „atsileistų“, jei būtų galimybės skolintis. Žmonėms visada aktualus būsto klausimas. Gyvenantieji bendrabutyje svajoja apie butą, bute – apie nuosavą namą. Dabar nėra pinigų, nevyksta ir prekyba.
Didžiųjų komercinių šalies bankų atstovai skelbia, kad šiemet klientai kur kas aktyviau ima būsto paskolas. Esą šiemet besidominčiųjų būsto sulaukiama 30 procentų daugiau nei pernai.
Mažeikiškiai nekilnojamojo turto agentūrų vadovai sako, kad tik vienetai būstą įsigyja imdami paskolą.
„Visi pirkiniai šiais metais buvo iš santaupų. Net ir brangius namus pirko iš savo lėšų, o jei ir kreditavo, tai tik dalį sumos“, – pabrėžė A. Meškys.
Šiaulių banko Mažeikių filialo direktorė Virginija Eidimtienė „Santarvei“ patikino tą patį: žmonės nesikreipia dėl būsto paskolų. Šioks toks pagyvėjimas jaučiamas tik tarp verslo įmonių, ypač tų, kurios dirba su užsieniu.
SĄSTINGIS – DAR PENKERIUS METUS
Kalbinti pašnekovai nespėlioja dėl nekilnojamojo turto rinkos ateities perspektyvų.
„Nieko nebeprognozuoja nei Gitanas Nausėda, nei kiti, visi užsičiaupė… Viskas priklauso nuo to žmogelio, kuris dirba ir gauna pajamas. Jeigu tik jam padidėjo pajamos, jis iš karto eina kažko pirkti. Nė vienas nekiša į kojinę – geriau statosi, remontuojasi. Tai teisingas požiūris, bet viską lemia ekonominė situacija“, – geresnių rezultatų bent jau šiais metais neprognozavo A. Meškys.
Nekilnojamojo turto specialistai svarsto, kad artimiausiu metu būstų kainos dar nekils. Nesitikima, kad verslas staiga atsigaus, žmonės daugiau uždirbs, o bankai taip pat lengvai dalins paskolas.
„Manau, kad tokia situacija dar tęsis apie penkerius metus“, – spėliojo nekilnojamojo turto vadovas R. Kučinskas.
BŪTINOS INVESTICIJOS
Iš Mažeikių kilęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis „Santarvei“ teigė, jog iš tiesų šios srities atsigavimas fiksuojamas didmiesčiuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune.
Anot pašnekovo, esminis dalykas, kodėl tokie regioniniai skirtumai, – ekonomikos našumas juose.
Jei mieste, kur gyvena žmogus, yra darbo, yra prasmė čia gyventi, gauti pajamas, tada domimasi ir galimybe įsigyti būstą.
„Kai giliau ėmėme analizuoti situaciją, kokia yra savivaldybėse, kol kas ji neatrodo labai gerai. O apie Mažeikius kalbant, taip pat nieko gero. Tai verčia labai susirūpinti ir mažeikiškių valdžią. Bėda, kad visi buvo perdėm susižavėję nafta (naftos gamykla – N. B.). Šiandien merui turbūt reikėtų sėdėti ne Mažeikiuose, o važinėtis po Europos valstybes ir žiūrėti, kaip prisitraukti investuotojų, kurti darbo vietas“, – išsakė pastabų vietos valdžiai kraštietis.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Būsto kainos dugno dar nepasiekė – spartesnis kainų kritimas prognozuojamas prasidedant šildymo sezonui.
