Ministro pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko teigimu, Lietuva narystės praktinę naudą turėtų pajusti po 3 metų. Teigiamus poslinkius, susijusius su šia naryste, žiniasklaidai savaitgalį Birštone vykusiame seminare akcentavo ir kiti valdžios institucijų atstovai. 
NEAPSIEITA BE POLITIKOS
Anot Vyriausybės vadovo, Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais auga sparčiausiai Europoje – 8-9 proc. per metus.
„Mes pradėjome nuo žemos pozicijos. Buvome atsilikę nuo daugelio šalių, o dabar pagal kai kuriuos rodiklius lenkiame Estiją, Lenkiją, kitas šalis“, – džiaugėsi Premjeras.
A. M. Brazauskas pastebėjo, kad, artėjant rinkimams, kai kurie politikai kritikuoja šios Vyriausybės darbus, žarsto pažadus, teigdami, jog iš ES fondų pakels atlyginimus, pensijas.
„Tai visiška nesąmonė. Iš šių fondų žmogui tiesiai į kišenę pinigų niekas neduos“, – akcentavo Premjeras.
A. M. Brazauskas prisipažino, kad jam žmonės skundžiasi dėl mažų atlyginimų. Šiuo metu šalies atlyginimo vidurkis yra 1220 litų.
Premjeras, kritikavęs oponentus, taip pat negailėjo pažadų: minimalus atlyginimas turėtų didėti iki 800, pensijų vidurkis – iki 650 litų.
„Jeigu po rinkimų ta pati Vyriausybė tęs darbus, kitos kadencijos pabaigoje atlyginimų vidurkis turėtų išaugti iki 1800 litų“, – žadėjo jos vadovas.
PARAMA – STRUKTŪRINIAI FONDAI
Vyriausybės vadovas informavo, kad per trejus metus Lietuva planuoja panaudoti 8 milijardus litų ES lėšų. Premjero teigimu, ypač realią paramą pajus žemdirbiai.
Pirmasis išbandymas jau išlaikytas. Priimta 230 tūkst. žemdirbių paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.
„Į kaimą ateina dideli pinigai. Vien tiesioginių išmokų bus išmokėta 600 milijonų litų. Šiuos pinigus žmonės gaus tiesiai į kišenę, nuo jų nereikės mokėti mokesčių. Pasikeis kaimiečių gyvenimas“, – prognozavo A. M. Brazauskas.
Premjeras teigė, kad dabar svarbiausia – laiku parengti ir pateikti projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti. Tačiau apie trečdalį projekto įgyvendinimo lėšų turi skirti pats pareiškėjas. Ateityje Vyriausybė planuoja biudžete atskira eilute įrašyti lėšas koofinansavimui, tačiau finansinė parama bus suteikta tik valstybės arba savivaldybės įmonėms.
„Valstybė neturi galimybių padėti privačiam verslui. Iš ES lyg iš dangaus nukrenta didelė parama, verslininkams tereikia turėti trečdalį lėšų. Galima imti paskolą ar kitaip suktis“, – samprotavo Premjeras.
LAUKIA DAUG DARBŲ
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Petras Auštrevičius teigė, kad keturi mėnesiai – per trumpas laikotarpis, kad būtų galima daryti išvadas dėl narystės.
„Esminio lūžio neįvyko. Visi darbai vyksta sklandžiai. Ir toliau esame pasirengę taip dirbti“, – tikino Vyriausybės atstovas.
Padidėjusį darbo krūvį P. Auštrevičius iliustravo skaičiais: per dieną iš Europos Sąjungos sulaukiama iki 100, 150 dokumentų. 45-50 Lietuvos institucijų aktyviai dalyvauja, ruošiant dokumentus Briuseliui, formuojant mūsų šalies interesus.
Kanclerio pavaduotojas informavo, kad Europos Sąjungos biudžete pagalba numatoma Lietuvai, kaip atskiram regionui. Jau rengiamasi svarstyti naująjį ES biudžetą.
P. Auštrevičiaus teigimu, vienas pagrindinių mūsų šalies siekių, kad Kaliningrado problemos sprendimo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektai būtų finansuojami atskirai ir nepatektų į bendrą Lietuvai skiriamų lėšų procentą.
EURO NORI NE VISI
Kanclerio pavaduotojas teigė, kad Lietuva euro įvedimui turėtų pradėti ruoštis 2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje. Mūsų šalis šioms permainoms rengiasi pirmoji iš naujųjų ES narių.
„Sprendimas pakeisti valiutą nebus lengvas nei psichologiškai, nei politiškai. Pastebimas emocinis gyventojų prisirišimas prie lito“, – teigė P. Auštrevičius.
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, kad būtų įvestas euras, pritaria 48 proc. gyventojų, nepritaria – 36 proc. Net 49 proc. apklaustųjų mano, kad nereikia skubėti, būtina viską gerai apgalvoti.
P. Auštrevičius nesiėmė prognozuoti, kokią įtaką šalies ekonomikai gali turėti euro įvedimas. Jo nuomone, šis žingsnis neturėtų būti labai skausmingas. Tuo labiau kad jau dabar litas susietas su euru.
„Esame eurozonoje, neturime nepriklausomos valiutos“, – akcentavo buvęs euroderybininkas.
KLIUVO ŽINIASKLAIDAI
Europos parlamento narys Justas Paleckis informavo, kad šiame parlamente 25 valstybėms atstovauja 732 nariai. Anot jo, šioje institucijoje vyksta normalus ir atsakingas darbas.
„Stengiamės, kad visiems būtų gerai, o ne lietuviams, anglams, portugalams ar kitai kuriai nors tautai“, – teigė europarlamentaras, pridūręs, kad per metus tik Lietuvos reikalams spręsti susidarys vos kelios dienos.
Europarlamentaras pastebėjo, kad tapo įprasta kalbėti, kiek pinigų gausime iš Europos Sąjungos.
„Ne mažiau svarbu gauti žinių, patyrimo. Turime galvoti ir apie tai, ką mes galime duoti Briuseliui. Pastaruoju metu į Lietuvą plūstelėjo turistų, nes mes esame įdomūs“, – teigė seminaro svečias.
J. Paleckio teigimu, Lietuvoje trūksta informacijos apie Europarlamento darbą. Kliuvo ir žiniasklaidai, kuri rašo ne apie esminius dalykus, o apie dviejų ambicingų moterų ginčus.
DAUGELIS TIKISI GERESNIO GYVENIMO
Žiniasklaidos atstovams buvo pristatytas UAB „Alora“ užsakymu atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip pasikeitė gyventojų nuomonė dėl narystės Europos Sąjungoje. Apklausta buvo vienas tūkstantis respondentų.
Pagal apklausos rezultatus, Lietuvai įstojus į ES, iki 15 proc. padaugėjo (2003 m. buvo 8 proc.) palankiai narystės ES atžvilgiu nusiteikusių žmonių. Respondentai teigiamai vertina lengvesnę migraciją, vizų nebuvimą, jaučiasi saugesni, mato daugiau galimybių jaunimui, tikisi geresnio gyvenimo.
2004 m. lyginant su 2003 m. beveik 4 proc. padaugėjo ir prieš narystę nusiteikusių respondentų. Tam įtakos turėjo neišsipildę socialiniai lūkesčiai: brango prekės, atlyginimai, pensijos beveik nedidėjo. Kiti apklaustieji nepatenkinti valdžios darbu, nusivylę dėl didelio skurdo, nedarbo, korupcijos.
Apklausa parodė, kad 49 proc. žmonių iš narystės ES laukia geresnio gyvenimo, aukštesnio pragyvenimo lygio. 22 proc. apklaustųjų tikisi daugiau darbo vietų, geresnių darbo santykių. Apie dešimtadalis galvoja apie greitesnes socialines permainas, ekonomikos augimą. Beveik 15 apklaustųjų narystės ES atžvilgiu yra nusiteikę pesimistiškai ir nieko gero nesitiki arba nesitiki nieko apskritai.
Birutė RUDOKIENĖ
