Vakar Baltijos šalių žemdirbių organizacijos protestavo prie Europos Parlamento. Iš Lietuvos dalyvavusioje delegacijoje buvo ir Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis.
SIEKIA TEISINGOS
KONKURENCIJOS
Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai protestavo prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos. Spalio 12-oji pasirinkta neatsitiktinai, tą dieną Europos komisaras žemės ūkiui teiks projektus dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.
Baltijos šalių žemdirbių organizacijų vadovų pozicija yra tvirta – ES biudžetas kitiems septyneriems metams turi užtikrinti progresyvius pokyčius.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos nevyriausybinės žemdirbių organizacijos pasirengusios ir toliau siekti užsibrėžto tikslo – vienodai sąžiningų konkurencinių sąlygų savo šalies žemdirbiams bendroje ES rinkoje iš karto nuo 2014 m. sausio 1 d.
Piketavę Baltijos šalių atstovai parengė bendrą deklaraciją. Jie pareikalavo, kad tiesioginių ES išmokų suma visų ES šalių ūkininkams būtų apytikriai vienoda, o pereinamasis laikotarpis nuo dabartinės neteisingos sistemos neturėtų trukti ilgiau nei 2 metus.
Šiuo metu trijų Baltijos šalių ūkininkai gauna tris kartus mažesnes išmokas nei ES vidurkis.
KRITIKUOJA EUROPOS
KOMISIJOS SIŪLYMUS
Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė informavo, kad dar rugsėjo 22 dieną Briuselyje trijų Baltijos valstybių nevyriausybinių žemdirbių organizacijų atstovai susitiko su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariais, siekdami dar kartą pabrėžti Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių nuogąstavimus dėl naujojo finansinio periodo. Delegacija išsakė griežtą Baltijos šalių poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. bei pristatė pranešimą apie nesąžiningų, Baltijos ūkininkų konkurencingumą žlugdančių tiesioginių išmokų poveikį šalių kaimiškiesiems regionams, jų ekonomikai, gyvybingumui bei piliečių emigracijai.
Susitikime dar kartą buvo pabrėžta, jog nepanaikinus ryškaus skirtumo tarp atskirų ES šalių ūkininkų paramos naujuoju periodu, tik dar labiau išryškės faktas, kaip neišnaudojamas Baltijos valstybių potencialas auginti bei gaminti žemės ūkio produkciją šiuo metu apleistose, tačiau ūkininkauti puikiai tinkamose žemėse.
Žemės ūkio rūmai ir kitos žemdirbių organizacijos taip pat griežtai kritikuoja Europos Komisijos siūlymų, susijusių su žemės ūkio politika, projektus.
PAJAMOS
NEDENGS IŠLAIDŲ
Vakar „Santarvei“ nepavyko susisiekti su į Briuselį išvykusiu A. Virkučiu. Tačiau Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas ne kartą yra kalbėjęs apie nelygias ES šalių senbuvių ir naujokių žemdirbių ūkininkavimo sąlygas.
Anot jo, Europos Sąjungos reikalavimai žemės ūkio produkcijos kokybei yra labai aukšti ir vienodi visose šalyse. Norint juos įvykdyti, reikia naudoti modernias technologijas, įrenginius ir panašiai, o visa tai brangiai kainuoja.
„Lietuvos ūkininkų išlaidos vis didėja, o pajamos mažėja. Jeigu tokia situacija tęsis, ūkininkai nebegalės pagaminti vietos vartotojams įperkamos produkcijos. Europos Sąjunga reikalauja daug investicijų, tačiau sumoka labai menkas išmokas. Jau dabar kai kurie žmonės meta ūkininkavimą, nutraukia gamybą. Tokios tendencijos tik didėtų“, – tokia yra A. Virkučio nuomonė.
Taip pat nuogąstaujama, kad tiesioginių išmokų dydžių vienodinimas dar labiau padidins socialinę atskirtį, nedarbą ir emigraciją mažiausias tiesiogines išmokas gaunančiose valstybėse narėse.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo: Mažeikiškiams Briuselyje atstovavo Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas A. Virkutis.
