Redaktoriaus skiltis: Lygiadienio tema

Audronė MALŪKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pasidžiaukime. Tegul savaitgalį gimęs lietuvių vienybės jausmas neišsisklaido vos prasidėjus naujai savaitei. Ir nors visos pergalės pasižymi viena nemalonia savybe – jos pernelyg greitai tampa istorija – tegul ši savaitė išlieka gera, o žmonės geranoriški.
Šiandien – Rudens lygiadienis. Nuo šiol tamsos bus daugiau ir daugiau. Nieko, – pasakykime sau, – po žiemos ateis Pavasario lygiadienis ir šviesa vėl įsigalės.
Ar nepamiršome, kad ši diena išskirtinė dar ir tuo, kad reikia užmiršti nuosavą automobilį ir išsitraukti iš rūsio dviratį arba paieškoti euro centų viešojo transporto bilietui? O geriausia – eiti pėsčiomis, nes Mažeikiai, kaip sako miesto svečiai, nors ir nemaži, bet pėstute apeinami.
Rudens lygiadienis – dar ir Baltų vienybės diena. Itin gražias šios dienos išvakares mums padovanojo baltiškoji komanda, sugrįžusi iš Prancūzijos. Lyg kas specialiai taip būtų sutvarkęs – juk apie vieningumo jausmą šiandien pasakojo ne vienas krepšinio aistruolis. Ir nesvarbu, kur jis buvo – didžiojoje Lilio arenoje, sostinėje ar Mažeikiuose. Svarbu ką patyrė, išgyveno, ko išmoko.
Mes tokie – paprastą dieną linkę labiau save menkinti nei didžiuotis, kas esame. O turėtų būti atvirkščiai.
Pasididžiavimas tauta prasideda nuo mažų dalykų. Nuo kaimyno, kuris imasi iniciatyvos ir tvarko visų bendrą kiemą, nuo žmogaus, kuris brangų laiką aukoja, kad padėtų kitam. Mažeikiškiai aktoriai padovanojo Šiaulių žiūrovams įsimintinų akimirkų, o Motinos Teresės šeimų namams – pinigėlių. Manau, kad tai irgi buvo baltiškos vienybės akcija, tegul nesugalvota, nepriskirta, bet taip jau sutapo.
Ar ne nuostabu, kad šitas šiltas ruduo mums dovanoja tiek daug: ir ilgesnę saulėtą dieną, ir bendros pergalės džiaugsmą, ir viltį, kad šviesa visada sugrįš, o neilgai trunkančioje rudens ir žiemos tamsoje mūsų lauks artimo ir suprantančio žmogaus ranka.
Pabandykime šią dieną, kuri, be kita ko, yra ir mūsų meilės gamtai diena, pasidairyti ir pasidžiaugti viskuo, ką turime – kuo esame apdovanoti ir ką turėtume mylėti bei saugoti.
Šitą žemę ir šituos žmones.
Palinkėkime vieni kitiems vienybės – ir baltiškosios, ir žmogiškosios, ir kaimyniškos.