- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymą

Nuotr. iš Elta archyvo

Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą. Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

Pareigybių skirstymas

Naujoje įstatymo redakcijoje pakeista valstybės tarnybos sąvoka, nustatyta, kad į valstybės tarnybos sąvoką nepatenka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos, t. y. pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais nebus laikomi asmenys, atliekantys ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
Įstatyme pakeistas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimas. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė.
Siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, nustatyta galimybė į pareigas priimančiam asmeniui taikyti koeficientą iš pareiginės algos koeficientų intervalo. Aukščiausias pareigas einantiems asmenims (Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris) bus mokama fiksuota pareiginė alga (be intervalo).
Valstybės tarnautojams galės būti skiriamos tik priemokos už pavadavimą bei už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Veiklos vertinimas

Nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertins šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertins jų tiesioginis vadovas.
Valstybės tarnautojas turės teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime.

Nuotolinis darbas ir kadencijos

Įstatyme įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė, t. y. galimybė valstybės tarnautojui jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinus su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti nuotoliniu būdu (kitoje suderintoje vietoje, naudojantis informacinėmis technologijomis).
Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas bus priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso.
Asmuo negalės eiti tos pačios valstybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo kadencijų klausimai reglamentuojami Vietos savivaldos įstatyme. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Atostogos

Naujojoje teisės akto redakcijoje patikslintos kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, derinant jas su naujos redakcijos Darbo kodeksu.
Valstybės tarnautojų atostogos bus skaičiuojamos darbo dienomis, suteikiant 22 darbo dienų trukmės kasmetines minimalias atostogas.
Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

Išmokos ir kompensacijos

Įstatyme detaliai reglamentuotos išeitinės išmokos ir kompensacijos. Jei valstybės tarnautojo pareigybė naikinama, jam išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į sukauptą stažą:
1) iki vienų metų – 1 mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių.

Detalizuos Vyriausybė

Įstatyme įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Taip pat reglamentuota centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje.
Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdys Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga).
Už įstatymą penktadienį balsavo 79, prieš – 9, susilaikė 33 Seimo nariai.
Parengta pagal LR Seimo Spaudos biuro inf.