Reklama

Viekšniškiui liūdėti neleidžia mėgstama veikla(0)

Antanas Sidabras pomėgį domėtis įtaria paveldėjęs iš protėvių. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Šį kartą „Amžiaus dienoraštyje“ pristatome 73 metų viekšniškį Antaną Sidabrą.
Aktyvus, pilietiškas vyras nuo pražūties išgelbėjo tarpukario Lietuvos provincijos fotografo Jono Kinčino foto negatyvus.
Kitiems jis pažįstamas kaip besidomintis istorija.

Pokalbis – neplanuota linkme

Neretai atsitinka taip, kad, planuojant susitikimą su vienu ar kitu pašnekovu, juodu ant balto rašantis klausimus jam, kuriuos būtinai reiks užduoti, įsivaizduoji pokalbį pakrypsiant vienokia linkme. Tačiau susitikus pokalbis būna kitoks, nei manyta.
Tai natūralu, toks yra bendravimas su žmonėmis. Pokalbis ir su A. Sidabru lyg upelis, nepaisydamas iš anksto užsirašytų klausimų, nuvingiavo taip, kaip jam reikėjo.
Todėl ir šis straipsnis priedui „Amžiaus dienoraštis“ bus ne apie Viekšnių istoriją, ne apie juose gyvenusius žmones.
Straipsnis – apie knygas, sendaikčius ir darbus, neleidžiančius nuobodžiauti ar panirti į apmąstymus apie kasdienybę, buitį ir rūpesčius.

Armijoje pravertė meniniai gabumai

Įžengę į A. Sidabro kiemą, išgirdome kažką kalant. Šeimininką radome jo dirbtuvėlėje bekalant užrašą ant paminklo.
Pokalbiui šeimininkas pakvietė į namo antrajame aukšte esantį tarsi mažytį muziejuką.
A. Sidabras pasakojo gimęs Pakalupyje, nelabai toli nuo vietos, kurioje ir dabar gyvena.

Viekšniškis turi ir gabumų dailei. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Tačiau gyvenimas įvykius buvo sudėliojęs taip, kad yra tekę pagyventi ir ne gimtinėje.
„Tėvas buvo ištremtas, tai su mama buvome pas jį išvažiavę ir porą metų gyvenome Karagandoje. Ten gimė ir mano brolis. Užaugęs trejus metus tarnavau armijoje Bresto tvirtovėje, Baltarusijoje. Iš tiesų labai gražioje ir įdomioje vietoje“, – pokalbį pradėjo pašnekovas.
Tarnybos armijoje A. Sidabras bloguoju neminėjo ir vadino ją ne tarnyba, o pasaka.
Dar jaunystėje atsiskleidė jo meniniai gebėjimai. Gražiai piešti mokėjęs jaunuolis armijoje buvo pulko dailininkas. Darydavo viską, ką liepdavo ir pavesdavo vyresnybė.

Gebėjimai ir pomėgiai – paveldėti

Pašnekovas savo veiklų ir pomėgių nesureikšmino – nesvarbu, ar kalba eitų apie piešimą, ar apie pomėgį rinkti senovinius daiktus, – o klausinėjamas per daug nedaugžodžiavo.
O ir namo antrojo aukšto, kuriame laiko sukauptas knygas bei eksponatus, muziejumi nevadino. Tai, pasak jo, viso labo patogi vieta jiems susidėti.
Savo gebėjimą piešti A. Sidabras vadino įgimtu dalyku, juolab kad niekur šio dalyko nesimokė. Be to, meno „gyslelę“ turi ir jo brolis, sesuo.
„Mūsų senelis Pranas Sidabras buvo sukaupęs labai daug knygų, viskuo domėjosi ir buvo apsiskaitęs žmogus. Prisimenu, jis turėjo tokią spintą, kurioje buvo sudėta daugybė knygų. Man, vaikui, tos knygos darė didžiulį įspūdį. Tikriausiai dėl to, kad užaugau tokioje aplinkoje, visa tai mačiau, ir esu toks, koks esu. Matyt, iš senelio pareina ir tas domėjimasis istorija“, – mintimis pasidalijo pakalupiškis.

Potraukis knygoms – nuo vaikystės

Jis, kaip ir senelis, turi pomėgį kaupti ir saugoti knygas. A. Sidabras prisiminė, kad su geru bičiuliu kraštotyrininku Bronislovu Keriu, su kuriuo drauge eidavo į mokyklą, dar būdami moksleiviais buvo nutarę: reikia turėti savo biblioteką.

Viekšniškis renka ir saugo knygas bei įvairius daiktus. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

„Buvome ir esame toks tarsi duetas. Ir tų knygų įgydavome visaip – seni žmonės atiduodavo, nusipirkdavome“, – prisiminė A. Sidabras.
Savo asmeninę biblioteką pašnekovas turi ir dabar. Ir, nors antrajame namo aukšte vietos renkamiems sendaikčiams, knygoms, darbo stalui yra ne per daugiausiai, pašnekovas sakė nė vienos knygos neišmetantis.

Kaip anksčiau, taip ir dabar

Šeimininkas mielai rodė itin retų ir senų leidinių – kalendorių, žinynų, Biblijų, kitų knygų kolekciją.
„Štai čia mano senelio Biblija. Jei žmogus turėjo Bibliją, tai reiškė, kad jo šeima buvo gerai pamokinta. O šiaip niekas man nei sakė, nei prisakė, kad knygas reikia saugoti, gerbti. Tokį suvokimą įgijau pats“, – sakė A. Sidabras.
Apie kiekvieną knygą jų šeimininkas turėjo ką papasakoti, siūlė pavartyti, paskaitinėti ir pajausti, kaip tais laikais, kai jos buvo išleistos, skambėjo kalba, kokios buvo skaitytojams aktualios straipsnių temos. Jis ir pats sakė kartais atsisėdantis paskaitinėti turimų senų knygų – jose pateikta ne tik įdomi, bet ir naudinga informacija, patarimai.
Dėmesio verti ir senovinių reklamų bei skelbimų tekstai: „Siunčiame pinigus į visas dalis svieto pigiai, saugiai ir greitai“; „Apdraudimo draugija draudžia nuo ugnies, nelaimingų atsitikimų gyvybę, transportus“. O juk kai pamąstai – laikai kiti, o aktualijos bei žmonių rūpesčiai – tie patys.

Ne viską pavyko išgelbėti

Kalba pakrypo apie išgelbėtas pirmojo Viekšnių fotografo J. Kinčino nuotraukas bei foto negatyvus.
„Viskas buvo labai paprastai: kažkada eidamas pietauti, prie Kinčino paveldėtojų namo pamačiau traktorių. Į jo priekabą iš antrojo namo aukšto žmonės metė visokius daiktus. Aplink, kaip kokie balti balandžiai, skraidė nuotraukos. Priėjau, pakėliau nuo žemės vieną kitą nuotrauką ir nustėrau pamatęs degančios senosios Viekšnių bažnyčios vaizdą. Ėmiau kitą nuotrauką – vėl kažkas įspūdingo. Ne visus negatyvus ir nuotraukas išgelbėjome. Jų būtų buvę tūkstančiai“, – nuotraukų radimo ir gelbėjimo aplinkybes nupasakojo A. Sidabras.
Pasak pašnekovo, anuomet, o tai buvo apie 1980 metus, atrodė, kad reikia gelbėti nuotraukas, kuriose užfiksuotos Viekšnių gatvės, pastatai.
Jis gailisi, kad patirties stygius, nežinojimas pasiuntė į prapultį daugybę fotografijų, kuriose buvo įamžinti žmonės, jų gražūs drabužiai, papuošalai, daiktai.

Mokėsi vieni iš kitų

A. Sidabras daugiau nei dvidešimt metų Viekšnių buitiniame kombinate dirbo menininku. Darbe jam tekdavo kurti ir piešti įvairius plakatus, reklamas parduotuvėms, sveikinimus, gaireles, atsišaukimus. Tekdavo pasirūpinti stendų apipavidalinimu, o kartais ir laidotuvių kaspinais, papuošimais karstams. Vėliau daugelį metų jis dirbo meistru mokykloje. Ir visko, ko gyvenime prireikė, pašnekovas sako išmokęs savo noru iš kitų specialistų.

Tai tik 2 iš daugiau nei 300 Antano Sidabro nuo pražūties išgelbėtų ir Bronislovo Kerio retušuotų nuotraukų. Jos pasakoja apie Viekšnių ir viekšniškių praeitį.

„Būdavo, viršininkas kviesdavo važiuoti į Mažeikius, pasižiūrėti, kaip vienas ar kitas meistras kažką daro. To ir užtekdavo: pasižiūrėdavau ir pritaikydavau savo darbe. Šnipas, kopijuotojas buvau“, – juokavo nagingas pašnekovas.
Pasak jo, kitaip gal nė nebuvo įmanoma – informacijos nebuvo per daug, tad teko pasikliauti kitų žmonių gebėjimais, paprašyti, kad parodytų, pamokytų, patartų. O be to, parduotuvėse nebuvo visko, ko reikėjo ir norėjosi, tad tekdavo darbo imtis patiems.

Pašto ženklai – kilogramais

Ir dabar, be to, kad piešia, domisi istorija, renka įvairius senoviškus daiktus bei knygas, A. Sidabras žmonių prašomas sutinka iškalti raides ant vieno kito paminklo, mėgsta meistrauti, sutaisyti bei atnaujinti techniką, vieną kitą baldą.
Be to, yra pamėgęs nuvažiuoti į Rietavo turgų, į vieną ar kitą sendaikčių parduotuvę – pasidairyti, ką įdomaus siūlo pardavėjai, o kai kada ir šio to įsigyti.
„Kartą, „dar prie lito“ turguje pirkau vieną kilogramą pašto ženklų. Pardavėjas už juos paprašė 200 litų. Ilgai mąsčiau, ar verta pirkti, ar ne. Buvau apsisukęs ir nuėjęs apžiūrėti kitų įdomybių. Bet  pagalvojęs, sugrįžau. Nusiderėjau ir nusipirkau juos už 150 litų. Parsivežęs turėjau gražaus darbelio – surankioti, surūšiuoti, suskirstyti“, – įdomų prisiminimą iš turgaus papasakojo A. Sidabras.

Leidimo ir pritarimo neprašė

Žmoną, sūnų, marčią ir penkiametę anūkę turintis A. Sidabras sako, jog nemažai savo sukauptų vertybių yra atidavęs sūnui.
Nori sūnus ar nenori, tėvas siūlo jam vežtis vieną ar kitą daiktą ar knygą į Kauną. O neretai A. Sidabras savo atžalai paskambina papasakoti apie įsigytą vienokį ar kitokį daiktą. Skambina ir pasitarti, kaip reikėtų ką nors prikelti naujam gyvenimui. Pavyzdžiui, turguje įsigijęs elektrinio dviračio ratą su visa reikiama įranga, su sūnumi tarėsi, ką daryti, kad dviratis veiktų ir tarnautų savo šeimininkui.

Leidinys senas, o aktualijos apie pinigų skolinimą panašios į šiandienines. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Savo šeimos nuomonės apie tai, ar galėtų įsigyti norimų knygų ar daiktų, vyras pasakoja niekada per daug ir neklausęs.
„Knygos – ne ragai – nesibado. Jeigu badytųsi, tai jau būtų kita šneka“, – juokavo pašnekovas.

Muziejais nebepasitiki

Nemažai savo surinktų eksponatų A.Sidabras yra atidavęs saugoti muziejams. Kita vertus, su jais bendradarbiaudamas įgijo ir karčios patirties, tad ateityje vertingų sukauptų daiktų jiems nebepatikės.
„Taip apsisprendžiau įvertinęs daugelį aspektų. Bet vienas jų toks, kad ką padovanoji, tas, būna, pradingsta nežinoma kryptimi. Kitas dalykas tas, kad vieniems padovanoji, kiti supyksta“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis tik pokalbį su A. Sidabru baigėme optimistiška nata. Jis sakė gyvenąs linksmai ir nenuobodžiai. O besiskundžiantiems tuo, kad nėra ką veikti, pataria: „Reikia dirbti, judėti ir, kai tuo užsiimi, laiko negeroms mintims nebelieka“.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.