Savo pripažinimu Garbės pilietis dalijasi su bendraminčiais

Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Pirmadienį vyksiančio iškilmingo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo metu buvo įteiktos ir  Mažeikių rajono garbės piliečio regalijos: už rūpinimąsi išsaugoti Lietuvos laisvės gynėjų atminimą ir įamžinti rezistencijos kovas Mažeikių rajone jos atiteko Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkui, Laisvės kovų dalyviui Albertui Ruginiui.
Pats nominantas sako, kad šio vardo suteikimas jam buvo labai netikėtas, nes visi dirbo nė minties neturėdami, kad patriotinė veikla bus įvertinta.

Už veiklą – lageris

Mažeikiuose gimęs A. Ruginis būdamas keturiolikos Mažeikių gimnazijoje 1945 metais įkūrė pogrindinę organizaciją „Rusenantis Aukuras“ – tada, po karo, gimnazijoje visi buvo nusiteikę patriotiškai, komjaunuolių beveik nejuto, jaunuoliai gaudavo paskaityti pogrindžio laikraštėlių.
„O mieste, Turgaus aikštėje, matydavome numestus partizanų lavonus. Visa tai jau ir formavo mūsų požiūrį į okupantus“, – prisimena vyriškis.
Po kelerių metų prie Alksniu pasivadinusio A. Ruginio vadovaujamos pogrindinės organizacijos prisijungė viena klase žemiau besimokiusių gimnazistų grupė, kuriai vadovavo Jonas Kairys.
1949 metais valstybinė saugumo ministerija pogrindininkus susekė ir suėmė.
„Aš buvau apkaltintas sovietinės tėvynės išdavimu: dalyvavęs pogrindžio organizacijoje, agitavęs prieš sovietų valdžią ir nelegaliai kaupęs ginklus. Už tai buvau nubaustas septynerius metus griežto režimo lagerio“, – pasakojo Albertas.
Jis buvo įkalintas Intos lageryje, dirbo anglies kasykloje. Žlugo vaikino konkretūs planai mokytis dailės.
„Patekau į žiaurią prievartos aplinką. Šiaurės šaltis, prastas maistas, sunkus darbas anglies šachtoje.  Asmeniniai interesai menki – darbas, miegas ir pavalgyti. Nuolatinis šautuvo vamzdžio jausmas už nugaros… Tokia kasdieninė būsena. Kita vertus, lageryje sutikau labai daug įdomių asmenybių, kaip dabar sakytume, iš visos Europos“, – tuometiniais išgyvenimais dalijosi pašnekovas.

Jautėsi antrarūšis žmogus

Kadangi buvo nepilnametis, iš lagerio Albertas buvo paleistas anksčiau ir į Mažeikius grįžo po pusšeštų metų.
„Čia sutikau ką tik iš Italijos grįžusį buvusį bendraklasį dailės studentą Vincą Gečą. Jis pasakojo apie stažuotę ir svaiginančiai mėlyną Italijos dangų. Deja, aš akyse temačiau Šiaurės pašvaistę…“ – apmaudas pasigirsta Alberto balse.
Gimtajame mieste pradėjo lankyti vakarinę mokyklą, kurioje mokytojavo netgi buvę jo bendraklasiai… Keletą metų dirbo pripuolamus darbus, o kai Mažeikiuose kūrėsi galvijų veislininkystės stotis, pateko ten dirbti. Tuo pat metu neakivaizdžiai baigė Veterinarijos akademiją.
„Darbą turėjau, mokytis netrukdė, sukūriau šeimą ir, galima sakyti, padorų vidutinį gyvenimą – „kaip visų“. Kas prisimena sovietinius laikus, supras… Netgi buvau priimtas į Medžiotojų draugiją.
Tiktai visą gyvenimą jaučiau, kad daugiau jau nieko nepasieksiu. Mano pasas – su ypatinga žyme… Buvo ir bandymų verbuoti. Taigi, antrarūšis žmogus“, – samprotavo A. Ruginis.

Pakilo naujiems darbams

Bet į Lietuvą papūtė gaivūs vėjai, prasidėjo Atgimimo metai, Albertui suteikę naujų jėgų – tada jis suprato, kad ne veltui kovojo ir kentėjo. Su entuziazmu kūrė Politinių kalinių sąjungą. Ariogaloje, tremtinių tradicinėje šventėje, sutiko keliasdešimt metų nematytus buvusius lagerio draugus – taip pamažu atkūrė buvusius ryšius per visą Lietuvą.
„Kiekvieno buvusio politinio kalinio gyvenimas vertas rašytojo plunksnos! Aš ne vieną partizaną kalėjimuose pažinau asmeniškai. Tai buvo inteligentiški žmonės, iškilios asmenybės, idealistai, patriotai. O jiems tiek metų buvo klijuojamas banditų vardas!.. Dėl to toks svarbus yra partizaninio judėjimo, rezistencijos kovų tyrinėjimas“, – įsitikinęs A. Ruginis.
Mažeikių muziejaus remiami, A. Ruginis su bendraminčiais pradėjo darbuotis laisvės kovų atminimo išsaugojimo vardan. Susidarė savotiškas entuziastų branduolys: sąjūdininkai, muziejininkas Algimantas Muturas, garbės šaulys Alfonsas Degutis, Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis, Teofilis Januškevičius, Antanas Poškus, tuometinis vicemeras Rimantas Norkus.
„Bendras darbas ir idealai jau keli dešimtmečiai vienija politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narius, Šaulių sąjungą, sąjūdiečius. Mūsų šventes ir bendrus renginius spalvina tremtinių ir politinių choras „Atmintis“. Tokia – gyva ir tvirta – mūsų bendruomenė“, – entuziastingai nusiteikęs Garbės pilietis.

Daugybė nuveiktų darbų

A. Ruginio veiklos sąraše – daugybė nuveiktų darbų: jis inicijavo penkių stribų būstinių Sedoje, Židikuose ir Viekšniuose – kaip žmonių kankinimo vietų – pažymėjimą atminimo lentomis, dešimties Atminimo ženklų pastatymą ir jų atidengimo iškilmes Milių, Dagių, Purvinės, Balėnų, Plikšilės ir Žemalės miškuose, Jonaičių pušyne ir kitose partizanų žūties vietose, organizavo paminklo pastatymą Nevarėnų kuopos partizanams Gaurylių kaime, su Mažeikių Sąjūdžio nariais rūpinosi rezistencijos nuolatinės ekspozicijos parengimu ir atidarymu Mažeikių muziejuje, recenzavo A. Muturo knygą apie rezistenciją Mažeikių krašte, rinko medžiagą apie 1941 metų Lūšės mūšį ir rūpinosi, kad Lietuvos genocido ir rezistencijos centras finansuotų paminklinio akmens statybą mūšio vietoje.
A. Ruginio dėka Tirkšlių vidurinei mokyklai suteiktas kraštiečio, žymaus partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardas, jis parengė maršrutą ir programą žygiui „Alkos rinktinės partizanų takais“, yra nuolatinės Savivaldybės tarybos komisijos Laisvės kovoms įamžinti narys.
Ši jo veikla neliko neįvertinta: jis apdovanotas Tremtinių sąjungos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, prieš dvejus metus Mažeikių rajono savivaldybė skyrė nominaciją už istorinės atminties išsaugojimą ir laisvės kovų vietų Mažeikių rajone įamžinimą, o praėjusių metų gruodį A. Ruginis  apdovanotas Partizano žvaigžde.

Garbės vardas – ir bendraminčiams

A. Ruginis džiaugiasi, kad jo ir bendraminčių veikla nenuėjo veltui ir dabar mokiniai, ypač jaunieji šauliukai, susipažįsta su pasipriešinimo istorija, prie partizanų paminklų švenčia savo šventes.
„Energijos mano veikloje suteikia pats darbas – mat kai vieną dalyką užbaigi, tuoj pat atsiranda kitas: nieko neužbaigto nebegalima palikti, nes šiuo metu dar žinomų vietų ir įvykių po mūsų jau niekas neatsimins…“ – svarsto savo darbo entuziastas.
Jis teigia, kad jau laukia kitas svarbus darbas – prikelti iš užmaršties Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinio A. Zapkaus-Piliakalnio vardą.
Mažeikių rajono garbės pilietis mano, kad ši garbė skirta ne vien jam – šiuo atveju jaučiasi pagerbti visi, prisidėję prie rezistencijos kovų atminimo išsaugojimo Mažeikių krašte.
„Noriu padėkoti mane iškėlusiems ir mano kandidatūrą palaikiusiems žmonėms. Tegul Vasario 16-oji sutelkia visus gražiems darbams Tėvynės labui!“ – linkėjo A. Ruginis.

7 Atsakymai į “Savo pripažinimu Garbės pilietis dalijasi su bendraminčiais”

  1. sajuditis parašė:

    Dar syki sveikinu Albertai su nuveiktu darbu Lietuvai,sveikatos TAU

  2. Antanas parašė:

    Sveikinu,uz gerus patriotinius darbus,sveikatos ir dziaugsmo

  3. Mazeikiete parašė:

    Sveikatos,
    sveikatos ir dar karta sveikatos.

  4. nnnn parašė:

    gėda Mažeikiams,kad apsimelavo skirdami vardą ne tam žmogui,ne viskas taip gražu kaip jis čia rašo,manau kad ir šeima svarbu,o čia nė žodžio ,nes jis ją skriaudžia ir dabar

  5. MMM parašė:

    O kokie žmonės anot Ruginio pirmarūšiai? Gal kas paaiškintų kokie Kazimieraičio nuopelnai Tirkšliams? Kiek mačiau per TV, net jo šeima nežinojo apie jo gimimo vietą. Tai kaip čia išeina?

  6. ... parašė:

    Nuotrauka tai BAISI. Nu netinka jauni veidai prie… Kažkaip nesveikai atrodo…

  7. ? parašė:

    Ponas berods medziotoju burelije buvo ir sautuva turejo,kodel Tarybu valdzia teistam uz politika ginkla leido?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top