Būdami kartu kaimo bendruomenių nariai kuria įspūdingas grožybes

Susirinkusiuosius linksmino rudens gėrybių papuošti dainininkai iš Sedos. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Tradicinė rudens šventė „Bobų vasara“ išjudino visas seniūnijas ir kaimo bendruomenes. Kiekviena jų kiek galėdama gražiau stengėsi pasipuošti savo kampelį ir taip pelnyti aplinkinių dėmesį.

„Tik dirbdami kartu pasiekiame tokių rezultatų“, – tikino kaimo bendruomenių nariai.


Išsiskyrė visi dalyviai

Viena iš renginio organizatorių, kultūros centro direktorė Krista Kinčienė, džiaugdamasi seniūnijų ir kaimo bendruomenių aktyvumu bei kūrybiškumu, sakė, kad be jų šventė būtų buvusi visai kitokia. 
„Visos seniūnijos gražiai pasipuošė, išradingai prisistatė ir suteikė renginiui įvairių spalvų. Neišskirčiau nė vienos seniūnijos, nė vienos bendruomenės, nes kiekviena jų – originali ir unikali“, – sakė K. Kinčienė.
Bendruomenių išskirtinumą savaip galėjo įvertinti ir kiekvienas apsilankęs šventėje.
Šerkšnėniškiai kvietė užeiti į bičių rojų, kur netrūko nei medaus, nei vaško dirbinių, nei kitų rudens gėrybių.
Tirkšlių bendruomenės pirmininkas Artūras Vaičius „Santarvei“ sakė, kad prie jų seniūnijos  kampelio puošimo kiekviena bendruomenė prisidėjo kuo galėjo.
Itin įspūdingai jų stalą papuošė Užlieknės bendruomenės narių raštais išraižytas moliūgas.
Neatsiliko nuo jų ir sediškiai.
Renavo kaimo bendruomenė iš daržo gėrybių padarė šventės dainininkus, sediškiai atitempė ratus, šiaudines gėles per vasaros stovyklą pynė ir šventei išsaugojo „Rėmoliokaa“, ir visa tai, pasak Sedos bendruomenės pirmininkės Vitos Domarkienės, bendras bendruomenių darbas.


Stebino sumanumu

Mažeikių politechnikos mokykla taip pat nestokojo išradingumo. Šventės lankytojus iš tolo pasitiko rudeninė skulptūra. Ir ko tik joje nebuvo! Geltonavo kukurūzų burbuolės, čežėjo džiovintų  klevo lapų rožės, puikavosi obuoliai, kankorėžiai, medžių žievės ir mediena, javų varpos ir kitos rudens gėrybės.
Nuo jų neatsiliko ir Politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus mokiniai, įmantriai išpjaustę daržoves ir pridarę įvairiausių grožybių iš jų.
O rudeninę bobą, kuri puošė ir Viekšniuose vykusią „Obuolio šventę“, viekšniškiai tikino darę bendromis jėgomis.
Politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus neformalaus švietimo organizatorė Genovaitė Čiužienė tikino, kad idėjomis kuriant šią grožybę daugiausiai prisidėjo skyriaus administratorė Dalia Griciuvienė su auklėtiniais.
„Ji ir sugalvojo, ir mokinių darbą organizavo, ir dizainu rūpinosi, todėl galiu pasakyti, kad  Dalia daugiausiai ir prisidėjo“, – tikino G. Čiužienė, pabrėždama, kad visuose darbuose svarbiausia yra būti kartu.
Tos pačios nuomonės laikėsi ir Laižuvos bendruomenės narė Vilija Taučienė, pabrėždama, kad aplinką Laižuvos kultūros centras bei kaimo bendruomenė papuošė drauge. Kaip vieną iš entuziastingiausiai laižuviškių palapinę puošusių moterų ji įvardijo Ramutę Majauskienę, kurios avelių skulptūros traukė ne vieno lankytojo akį, tačiau be kitų pagalbininkų, pasak pašnekovės, tokių rezultatų nebūtų.
„Susirenkame ir svarstome, ką galėtume padaryti. Vieni idėjų duoda, kiti gėlių, daržovių, kitų rudens gėrybių parūpina, dar kiti prekyba užsiima, todėl daug pasiekiame tik dirbdami kartu“, – tikino V. Taučienė.


Papuošė gražiausią „MIS BOBĄ“

Nuošalėje neliko ir Židikų seniūnija. Bendruomenių nariai po skėčiu patupdė du rudeniškus seneliukus, iš smilgų ir kitų pievų gėrybių nupynė gaidį, o svarbiausia – „MIS BOBOS“ rinkimams paruošė gražiausią kostiumą.
Ukrinams atstovavusi Karolina Bušmaitė „Santarvei“ pasakojo, kad prie rudeniško kostiumo puošybos teko pasėdėti ne vieną vakarą.
„Kostiumą darėme kartu su mama. Kiekvieną vakarą tam skirdamos po keletą valandų ir padarėme tai, ką mažeikiškiai matė šventėje“.
Dalyvauti konkurse aštuntos klasės mokinė sakė sugalvojusi paskatinta mamos, todėl, pasak merginos, didžiausias indėlis ir yra jos.
Medžių, gėlių bei kaštonų lapais pasipuošusi ukriniškė „Santarvei“ sakė, kad gyvenant kaime problemų dėl medžiagų stygiaus nebuvo, o kurdama kostiumą stengėsi, kad jis išeitų kuo įspūdingesnis.
Paauglė atviravo nesitikėjusi, kad bus apdovanota specialiu draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ prizu, tačiau prisipažino, jog pamačius konkurentes, mintis, kad galbūt bus įvertinta geriausiai, vis tik aplankė.
„Prieš penkerius metus tokiuose pat rinkimuose dalyvavo mano sesuo Donata ir laimėjo apdovanojimą, todėl pagalvojau: kodėl nepabandžius tai padaryti ir man. Mama sutiko man padėti, sudalyvavau, o sulaukusi teigiamo aplinkinių įvertinimo esu labai laiminga“, – emocijomis dalijosi K. Bušmaitė.


Daro tai, kas patinka

Reivyčių stovyklavietę šiaudinėmis skulptūromis papuošusi Urvikių kaimo bendruomenės narė Vida Kudrevičienė sakė, kad kai reikia kažką padaryti kaimo labui, niekada neatsisako, o idėjos atsiranda savaime.
„Nesu nusipelniusi floristė, tačiau man patinka užsiimti tokiais darbais. Aš niekuomet neatkartoju nei savo, nei kitų dirbinių, kasmet vis galvoju kažką naujo, o idėjos kartais kyla atsitiktinai. Gal rezultatas ir nėra stulbinamas, tačiau man tokie dalykai patinka“, – sakė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad visą laiką, kiek gyvena Urvikiuose, tiek ir puošia kaimelį savo dirbiniais: tai verbas, tai dekoratyvines dėžutes, tai skulptūras ar kitas puošmenas daro. Ir nors savo darbų ji sako nesauganti,  papuošti kaimo aplinką tikina niekada neatsisakanti.
Kadangi dirbiniai daromi iš gamtoje randamų grožybių, pašnekovė pasakojo net ir didelėms skulptūroms nepritrūkusi medžiagų, o prie šiaudinių skulptūrų meniškos sielos moteris sakė plušėjusi bemaž dvi savaites.
„Padaryti tokias dideles skulptūras nėra lengva. Joms reikia stiprių sutvirtinimų, daug medžiagų,  o ir darant didelį kiekį darbų rezultatas visai kitoks“, – sakė V. Kudrevičienė, pabrėždama, kad darant vieną skulptūrą gali jai skirti daugiau dėmesio, o kada Urvikių vasaros šventei reikėjo paruošti gausybę puošmenų, kurios atkeliavo ir į „Bobų vasarą“, tai rezultatas kitoks.


Reivytiškiams svarbiausia – bendruomeniškumas 

„Santarvės“ kalbinti kaimo bendruomenių vadovai teigė, jog norint pasiekti įsimintinų rezultatų, įdomiai pasirodyti ir nustebinti ne tik kitus, bet kartais net ir saviškius, svarbiausia yra dirbti kartu, bendruomeniškai priimti sprendimus ir drauge ieškoti problemų sprendimo būdų.
„Esame bendra komanda. Atsižvelgdami į turimas lėšas, galimybes, kartu darome tai, ką galime geriausia. Kadangi dauguma bendruomenės narių esame dirbantys žmonės, mums ne visada lieka laiko bendruomenės veiklai, tačiau kiek galėdami stengiamės būti aktyvūs“, – sakė Reivyčių bendruomenės pirmininkė Brigita Momgaudienė.
Jai pritardamas Reivyčių seniūnijos vadovas Stanislovas Putelis „Santarvei“ sakė, jog pusantros savaitės prieš renginį susitikę bendruomenių atstovai, svarstydami, ar dalyvaus renginyje, nusprendė, kad jei jau dalyvauti, tai pasirodyti išskirtinai. Taip jie ir padarė.
Šventėje prisistatydami su karietomis įvažiavę reivytiškiai sakė visada norintys parodyti kažką naujo, o šiemet tai padėjo įgyvendinti seniūnijos gyventojo Antano Kaubrio parūpinti arkliai.
„Visos bendruomenės aktyviai dalyvavo šventėje, o išskirti kažkokios nesinori: vieni sriubą virė, kiti dekoracijomis rūpinosi, dar kiti užaugintą derlių pardavinėjo, „MIS BOBOS“ konkursui moterį papuošė. Taip kad vieni urvikiškiai ar buknaitiškiai be kitų bendruomenių būtų niekas. Tik būdami bendroje krūvoje sulaukiame gerų įvertinimų“, – džiaugdamasis „Santarvės“ įsteigtu prizu sakė S. Putelis.

3 Atsakymai į “Būdami kartu kaimo bendruomenių nariai kuria įspūdingas grožybes”

  1. Smagu parašė:

    kad diskusijos apie “daugiausiai dirbančiųjų išaukštinimą” paskatino “santarve” dar vienam graziam straipsneliui. Sėkmės, o dirbantiems – vienybės.

  2. juzis parašė:

    kai mes kaime bambali patvarkom netkiu grozybiu sukuriam o cia irgi grazu tik biski gyvumo truksta manau reikejo ant drasos truputi paiimt :)

  3. Vardas (privalomas) parašė:

    Ka pastebejau,tai ,kad kaimo zmones tikrai moka nuosirdziai linksmintis.Su jais,tikrai linksma ir malonu! Miestieciams tai tikrai nesigauna? Truksta paprastumo ir nuosirdumo…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*