Reklama

Gerų gidų ir pasakotojų paslaptis – sudėlioti akcentai(0)

Klebonas Modestas Ramanauskas sakė, jog į atnaujinto Mūro kryžiaus pašventinimą atvykę žmonės dalyvauja istoriniame įvykyje. Autorės nuotr.

Kultūros paveldu besidomintys Mažeikių miesto ir rajono gyventojai praėjusią savaitę turėjo galimybę įgyti žinių apie tai, kaip kūrybingai pristatyti, kalbėti apie įdomiausius, gražiausius paveldo objektus.

MOKYMAI – TREČIĄ KARTĄ
Mokymus apie krašto paveldą surengė Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius ir jo vyriausioji specialistė paveldosaugai Rūta Končiutė-Mačiulienė.
„Kiekvienas mes kartais turime pabūti gidais – sulaukiame iš toli atvykstančių giminių, draugų. Prireikia ką nors įdomaus parodyti. Tad mes mokomės, kaip paveldą pristatyti įdomiai, kūrybingai, kad viešnagė svečiams paliktų gerą įspūdį, kad jie norėtų sugrįžti“, – mokymų tikslą apibūdino paveldosaugininkė.
Bendruomenių, visuomeninių organizacijų bei kultūros įstaigų atstovams skirti mokymai vyksta kasmet. Stengiamasi juos surengti vis kitoje rajono vietoje. Pasidalyti patirtimi, skaityti pranešimų kviečiami vis kiti lektoriai – kultūros, turizmo, švietimo srityse dirbantys žmonės. Jų visų kasdienybė – populiarinti tam tikras vietoves, rodyti jas turistams, pasakoti įdomiausius faktus.
Šiemet norintieji sužinoti, kaip kūrybiškai pristatyti savo kraštą, susibūrė Sedoje.

PAŠVENTINO KOPLYTSTULPĮ
Simboliška, kad mokymų dalyviai susitiko prie Sedoje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančio, neseniai restauruoto ir naujam gyvenimui prikelto koplytstulpio. Vietiniai gyventojai jį vadina Mūro kryžiumi.
Pasak sediškės Genoveitos Gricienės, rašytiniuose istorijos šaltiniuose nedaug duomenų apie šį kryžių, o ir esamus reikėtų vertinti kritiškai. Pavyzdžiu, ant koplytstulpio fasadinės dalies yra pritvirtinti skaičiai 1900. Manoma, kad tai koplytstulpio pastatymo data. Tačiau rašytiniuose šaltiniuose figūruoja ir kita data – 1905 metai. Tuomet Mūro kryžius buvo pašventintas. Taigi, kyla klausimas: nejaugi kryžius penkerius metus stovėjo nešventintas?

Mokymų dalyviai klausėsi Genoveitos Gricienės prisiminimų apie senąją Sedą ir pasakojimų apie tai, kuo miestas ir jo gyventojai gyvena šiandien. Autorės nuotr.

„Sedoje yra tokia keista tradicija, kad viena data parašoma, tačiau nebūtinai ji yra ta tikroji, teisingoji. Žmonių atmintis irgi nėra tikslus dalykas – kas kaip atsimena, taip ir pasako. O ir skirtingų žmonių atsiminimai apie tuos pačius dalykus būna skirtingai“, – kalbėjo Sedos istoriją išmananti G. Gricienė.

LINKĖJO, KAD ISTORIJA NEPASIKARTOTŲ
Sediškė mokymų dalyviams pasakojo, kad sklando istorija, jog kadaise toje vietoje, kurioje dabar stovi atnaujintas koplytstulpis, myriop buvo pasmerkiami žmonės.
Mūro kryžių pašventino Sedos parapijos klebonas Modestas Ramanauskas.
„Džiaugiuosi, kad Mūro kryžius yra atnaujintas ir mes visi dalyvaujame istoriniame įvykyje – jo pašventinime. Jeigu čia ir vyko kokių nors negerumų, tegul jie niekada nepasikartoja“, – kalbėjo klebonas.

DALYVAVO EKSKURSIJOJE
Vėliau mokymų dalyviams G. Gricienė pravedė ekskursiją po Sedą, aprodė memorialines vietas, kultūros paveldo objektus. Be to, papasakojo savo ir iš žmonių išgirstus prisiminimus apie tai, kokia Seda buvo anuomet, kai 60–70 proc. visų jos gyventojų sudarė žydai.
Tie prisiminimai ir pasakojimai – apie lietuvių bei žydų tautybių žmonių gyvenimą šalia vieni kitų. Apie tai, jog žydų mokykloje nebuvo valgyklos bei kitų patogumų, tačiau vaikų mamos kasdien kepdavo bandeles su cinamonu, vaišindavo mokinukus bandelėmis ir kakava. Tuomet Seda kvepėjo cinamonu.
Kadaise čia veikė garsieji žydų kromai – krautuvės, kurių vienoje pusėje buvo prekiaujama, kitoje gyvenama.
Pasak G. Gricienės, žydai tada buvo įsikūrę miesto centre, lietuviai – palei ežerą, palei upę. Ir tai parodo, kad lietuviams nebuvo svarbus verslas.

STENGIASI KALBĖTI TAIP, KAD IŠGIRSTŲ
Sedoje lankėsi gidė, Vilniaus istorijų pasakotoja Gabija Lunevičiūtė. Profesionali žurnalistė, įvertinta Svetingiausios 2017 metų gidės titulu, trejus metus sau duoną pelno vesdama ekskursijas. Ir dažniausiai ekskursijas apie Vilnių ji veda ne užsieniečiams, o patiems vilniečiams.
„Man atrodo, kad pirmas ir svarbiausias dalykas – būti įdomiems patiems sau. Kitaip tariant, jeigu žmogui įdomi jo gatvė, jo miestas, valstybė, tada daug lengviau papasakoti apie savo kraštą, apie vietovę, kurioje gyvenate“, – kalbėjo gidė.
Radijo laidų vedėjos patirties turinti G. Lunevičiūtė mokymų dalyviams pasakojo, jog kaskart priimdama ekskursiją pagalvojanti: kalbėti ji turi taip, kad žmonės išgirstų, susidomėtų ir ateitų dar kartą. Kitaip tariant – ne tik aiškiai, garsiai, bet ir įdomiai.

GALIMA ŽVELGTI ĮVAIRIAIS KAMPAIS
Svetingiausia praėjusių metų gidė šiuo metu yra sukūrusi dvidešimt teminių maršrutų. Neretai žmonės stebisi tokiu dideliu jų skaičiumi ir klausia: ką tokio, be Aušros Vartų, katedros, Valdovų rūmų ir kitų žinomiausių objektų, sostinėje galima pamatyti.
„Vilnius, kaip ir kiti, net ir gerokai mažesni miestai, turi daugybę istorijų. Ekskursijos gali būti pažintinės, kai apžiūrima daug skirtingų objektų. Ir gali būti daug skirtingų temų. Pavyzdžiui, apie žydų paveldą. Arba apie sovietmečio pakitimus, tarpukario įstaigas ir panašiai. Į savo kraštą galima žiūrėti pasirenkant daugybę kampų“, – kalbėjo G. Lunevičiūtė.
Ji pridūrė, kad ateityje kurs daugiau maršrutų po sostinę. Rengdama maršrutus ji neretai beldžiasi ir į garbingo amžiaus vilniečių duris, jų prašo pasidalyti atsiminimais apie senąjį Vilnių. Tada, bandydama rasti dar daugiau faktų, istorinės informacijos apie Vilnių, lankosi archyvuose, bibliotekose.

NEAPSUNKINA DATOMIS IR SKAIČIAIS
Dalydamasi savo profesinėmis žiniomis, įgytomis dirbant radijuje, dėstant studentams, G. Lunevičiūtė akcentavo: ji vadovaujasi įsitikinimu, jog ekskursija – ne pamoka. Todėl ekskursijos dalyvių neapsunkina tiksliomis datomis ar skaičiais. Daugeliu atveju užtenka pasakyti laikotarpį.
Gidė visada stengiasi sugalvoti, pastebėti tokius objektus, pro kuriuos žmonės kasdien praeina, bet nežino, kas tai.

Rūta Končiutė-Mačiulienė pakvietė žmones plojimais išreikšti padėką už nuoširdų darbą kryžių atnaujinusiems meistrams. Autorės nuotr.

Viešnia pastebėjo, jog įvairūs pranešėjai, lektoriai, gidai, mokytojai per dažnai galvoja, kad yra labai daug savaime suprantamų ir aiškių dalykų.
„Poetą Vytautą Mačernį aš žinau, esu skaičiusi jo sonetų. Bet, atleiskite, kur jis gyveno, mokėsi, dėl ko mirė, nežinau. Taip ir ekskursijose nuskamba frazė „Kaip jūs visi žinote“… O jeigu žmogus nežino, tai vargu, ar jis garsiai paklaus“, – mintimis pasidalijo gidė.

PRIREIKIA IR HUMORO
Ventos regioninio parko direktoriui Andriui Almaniui, kaip ir dar trims parko darbuotojams, ekskursijų vedimas – kasdienio darbo dalis.
Pranešėjas yra įsitikinęs, kad apie savo kraštą visada galima rasti ir įdomių, ypatingų faktų. Tam, kad papasakotum įdomią istoriją, reikia daug žinoti, domėtis, skirti laiko pasiruošimui. O bendraujant su klausytojais, regioninio parko lankytojams ir perteikiant jiems informaciją, siekiant prikaustyti dėmesį, pravartu pasitelkti ir humorą.
Ir vis dėlto ne kiekvienas gali būti geras gidas, ne kiekvienas sugeba įdomiai papasakoti.

ARCHYVŲ PASKIRTIS – NE TIK SAUGOTI
Sedoje lankėsi ir Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius, menotyrininkas Juozapas Blažiūnas.
Pristatydamas savo atstovaujamą archyvą jo direktorius siekė paneigti nusistovėjusį stereotipą, jog archyvas – tai sudūlėję, apdulkėję dokumentai, kuriuos akylai saugo pikti darbuotojai, nepatenkinti tuo, jog kažkas atėjo ko nors ieškoti ir taip drumsčia ramybę
„Iš tiesų archyvai keičiasi. Jų skaityklose – daugybė žmonių, ieškančių savo giminės šaknų. Archyvai dabar yra modernūs, šiuolaikiški ir jų darbuotojų tikslas ne tik saugoti įvairius dokumentus, bet ir rodyti visuomenei“, – kalbėdamas klausytojų dėmesį prikaustė J. Blažiūnas.

ŽMONES TENKA ĮTIKINĖTI
Archyvo direktoriaus teigimu, jam dažnai tenka prašyti visuomenei žinomų žmonių ar jų vaikų, kad jie savo tėvų parašytus rankraščius, dienoraščius ir kitus raštus patikėtų saugoti archyvui. Bet dar yra atvejų, kai ant popieriaus parašyti dokumentai išmetami, sudeginami.
J. Blažiūnas „Santarvei“ sakė, jog taip atsitinka dėl įvairių priežasčių.
Vieni žmonės savo užrašus, pavyzdžiui, dienoraščius patikėti archyvui nenori, nes tai labai asmeniška. Kiti galvoja, kad sukaupti dokumentai nevertingi, nereikalingi.
„Kalbamės, aiškinu, pasakoju, kad tai, kas dabar atrodo neįdomu ar nevertinga, kada nors bus vertinga. Na, pavyzdžiui, jei vaikas šiandien gavo kokį nors diplomą, padėką, šiandien gal ir nieko ypatingo. Bet nežinai, kokia asmenybė iš to vaiko užaugs“, – paaiškino pašnekovas.

SEDOS BAŽNYČIAI – ŠV. JOKŪBO KELIO ŽENKLAS
Mažeikių rajonas įeina į Šv. Jokūbo piligrimų kelių Lietuvoje tinklą.
Per mūsų šalį driekiasi keturi tarptautiniai keliai – Žemaitijos / Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno, Vilniaus.
Jau penkerius metus kasmet šiais keliais rengiami piligrimų žygiai pėsčiomis ir dviračiais.
Miestų ir miestelių bažnyčios, pro kurias veda Šv. Jokūbo keliai, yra ženklinamos specialiu simboliu – kriaukle. Plačiau apie šiuos piligrimų kelius mokymų dalyviams papasakojo Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės padėjėjas Valdas Kilpys.
Svečias Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonui M. Ramanauskui įteikė šį ženklą.

Loreta BUTKUTĖ

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.