Į Šaulių sąjungą žmones atveda patriotizmas, noras veikti ir būti naudingiems

Šaulių XIII rinktinės iškilmės Mažeikiuose, aikštėje prie geležinkelio stoties, 1937 m. Fotografas nežinomas

Ketvirtadienį sukako lygiai 100 metų, kai Kaune buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga.
Sąjungos šimtmečio proga Mažeikių muziejuje atidaryta paroda „Tėvynės labui“, lankytojams pasakojanti apie mūsų rajono šaulių istoriją.
Garbingo jubiliejaus išvakarėse kalbinti vienaip ar kitaip su šauliška veikla susiję pašnekovai tikina: tam, kad sąjunga ir toliau sėkmingai gyvuotų, labiausiai reikia naujų, aktyvių narių.

Parodos eksponatai įvairūs

Tarp muziejaus parodos eksponatų – nuotraukos, dokumentai, pasakojantys apie šaulių veiklą mūsų rajone, šauliškos uniformos, ženkliukai, atributika. Eksponuojamas ir šiandieninių mokinių pagal istorines nuotraukas iš medžio pagamintas pratyboms naudotas ginklas.
Dalis parodos eksponatų yra iš Mažeikių muziejaus fondų. Dalį jų parodos organizatoriams patikėjo buvusių Sedos kautynių dalyvių Augusto Mylės ir Ildifonso Bičkaus artimieji. Jų asmeninius daiktus lankytojai gali pamatyti vitrinose. Eksponatų, kuriais papildyta paroda, suteikė ir Žemaitijos šaulių (Telšių apskrities) 8-oji rinktinė.
Vis tik, pasak istorikų, kartais organizuojant tokias parodas susiduriama su dviprasmybėmis: informacijos kartu ir daug, ir mažai. Pavyzdžiui, yra nuotraukų, bet neaišku, kas jose užfiksuota. Tačiau padedant visuomenei, gabaliuką po gabaliuko mozaiką ar jos dalį pavyksta sudėlioti – po truputį aiškėja, kokie įvykiai, žmonės, kokios progos įamžintos.

Sąjungoje daugiau jaunimo

Parodos „Tėvynės labui“ atidaryme dalyvavusi Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vado pavaduotoja Dalia Ragauskienė sveikino Lietuvos šaulių sąjungos narius sąjungos šimtmečio proga.
Pasak viešnios, šiuo metu Žemaitijos šaulių 8-ojoje rinktinėje yra per 700 narių, iš jų daugiau nei 500 – jaunuoliai.
„Didžiuojuosi ir džiaugiuosi visais: ir suaugusiais šauliais, ir jaunimu, ir su jais dirbančiais vadovais. Esame matomi, girdimi“, – kalbėjo D. Ragauskienė.

Domėjimasis – ne atsitiktinumas

Prie parodos organizavimo prisidėjo Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būrio vadovė Rima Skrodenytė.
Mokytoja domisi istorija, tyrinėja savo giminės šaknis. Ji, ieškodama reikiamos informacijos, yra apvažiavusi ne vieną Vilniuje esantį archyvą, surinkusi ir perskaičiusi daugybę knygų. Kai kuriose figūruoja ir R. Skrodenytės giminaičių – Onos ir Uršulės Gudinavičiūčių, Domo Gudinavičiaus, buvusių šauliais, gynusių Lietuvos nepriklausomybę, vardai bei pavardės.
„Turbūt neatsitiktinai tapau Gabijos gimnazijos šaulių būrio vade. Turbūt viskas ateina iš praeities“, – šyptelėjo pedagogė.

Veikė itin daug būrių

Lietuvos šaulių sąjungos įsteigimo data – 1919 metų birželio 27-oji, Mažeikių rajone oficiali sąjungos įsteigimo data yra kiek vėlyvesnė – 1920 metų spalio 13 diena, kai Mažeikių viduriniosios keturklasės mokyklos (taip tuomet vadinta dabartinė Merkelio Račkausko gimnazija) salėje įvyko steigiamasis susirinkimas. Tąkart į Lietuvos šaulių sąjungą įstojo visi mokytojai ir 16 mokinių.
Mažeikių rajone veikusi rinktinė buvo vadinama 13-ąja Šaulių rinktine. Ją sudarė Akmenės, Ylakių, Laižuvos, Leckavos, Lūšės, Ketūnų, Grūstės, Gadeikių, Mažeikių, Pievėnų, Pikelių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių, Vegerių, Žemalės, Ventos-Pumpurų būriai, kuopos bei skyriai.
Pavyzdžiui, vien Mažeikių mieste 1930–1940 metais veikė gimnazijos, miesto, motorizuotas, moterų, geležinkeliečių šaulių būriai.

Sąjungos ir nepriklausomybės kovų sąsaja

Parodos apie Lietuvos šaulių sąjungos veiklą sumanytojas – Mažeikių muziejaus istorikas Mindaugas Buknys sakė, kad rinkti medžiagą parodai buvo labai įdomu, o dirbant kilo ir daug klausimų.
„Užmirštame, kad šie metai yra paskelbti ne tik Lietuvos šaulių sąjungos, bet ir Nepriklausomybės kovų metais. Tai tarpusavyje labai susiję, nes valstybės kūrimo pradžioje vienas be kito šie dalykai, reiškiniai negalėjo būti.
Savanoriai, tie vyrai, kai dar buvo neaišku, kokia ta Lietuva bus, nepabūgo paimti į rankas ginklų. Jie kartu kūrė mūsų valstybę, valstybingumą. O šalia tuo pačiu laikotarpiu atsirado ir Lietuvos šaulių sąjunga“, – apie Lietuvos šaulių sąjungos narių bei nepriklausomybės kovų dalyvių bendrus priešus, bendrus tikslus kalbėjo istorikas.

Reikėtų entuziastingų narių

Tiek apie Lietuvos šaulių sąjungos istoriją. O kaip ir kuo gyvena, ką veikia šiandieniniai Lietuvos šaulių sąjungos 8-osios rinktinės nariai?
Antanas Šliažas Viekšnių gimnazijos jaunųjų šaulių būriui vadovauja kiek daugiau nei septynerius metus. „Santarvės“ pašnekovas sakė, kad šiuo metu būrys vienija apie 80 šauliukų. Iš jų 20–30 yra laiko ir aplinkybių išbandyti. Tokie, su kuriais, kaip sakoma, galima eiti ir į ugnį.
Pasak būrio vado, dabartinis jaunimas, jeigu jau apsisprendžia tapti jaunaisiais šauliais, tai nori ir priima įvairaus pobūdžio veiklą: ir mokymus, ir išvykas, dalyvavimą renginiuose, stovyklose.
„Tam, kad sąjunga sėkmingai gyvuotų, reikėtų daugiau motyvuotų, entuziastingų narių. Labiausiai man, kaip būrio vadui, norisi jaunųjų šaulių akyse matyti degančią ugnelę – siekį mokytis, veikti, būti“, – sakė viekšniškis A. Šliažas.

Veiklų bei galimybių yra įvairių

Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos jaunųjų šaulių būriui daugiau nei 10 metų vadovauja mokytoja Gražina Mitkuvienė. Šiuo metu ji turi būrį ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje.

Pristatyme dalyvavo būrys jaunųjų šaulių. Autorės nuotr.

„Tai daug atsakomybės bei laiko reikalaujantis darbas. Su šauliukais reikia važiuoti į įvairius renginius, reikia patiems juos organizuoti. Dažnai tie renginiai būna savaitgaliais. Ir jauni mokytojai ne itin nori tokį darbą dirbti“, – kalbėjo pedagogė.
Pasak G. Mitkuvienės, šiais laikais vyksta daug ir įvairių jauniesiems šauliams skirtų veiklų: stovyklų, išvykų, minėjimų. Vaikams bei jaunimui patinka dalyvauti pilietiniuose renginiuose, sportuoti, rungtyniauti, todėl, jei tik gali, mokytojos vadovaujamų būrių nariai naudojasi galimybe dalyvauti jiems skirtuose renginiuose.
„Vaikai dabar yra kitokie, jie nori kažko ypatingo. Todėl man didžiausias klausimas – kaip įtraukti vaikus į šaulišką veiklą. O palinkėjimas sau, kolegoms, dirbantiems su jaunimu, būtų toks, kad daugiau jaunimo susidomėtų šia veikla. Juk iš tiesų ji yra įvairiapusė, įdomi ir naudinga augantiems, bręstantiems žmonėms“, – pokalbį apibendrino pašnekovė.

Į sąjungą atvedė pilietiškumas

Kitas „Santarvės“ pašnekovas – mažeikiškis Gintaras Žiauga dvejus metus yra Lietuvos šaulių sąjungos narys. Anksčiau, prieš du dešimtmečius, dar būdamas moksleivis jis porą metų buvo ir jaunuoju šauliu.
Pasak pašnekovo, pagrindinės priežastys, kurios jį atvedė į sąjungą – pilietiškumas, meilė tėvynei, gimtajai žemei. Jis ir sūnų sako ugdantis pilietiškumo dvasia.
„Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta, bet nevyriausybinė organizacija. Būti jos nariu pasirinkau dėl to, kad tai, mano supratimu, tautos, o ne valstybės organizacija. Man imponuoja Lietuvos partizanai, o šauliai yra tarsi partizanų palikuonys“, – priežastis, dėl kurių jam artima šauliška veikla, apibūdino G. Žiauga.

Patinka bendrauti su jaunąja karta

Pašnekovui Lietuvos šaulių sąjungoje labiausiai patinka aktyvus laisvalaikis ir tai, kad jį leisti galima drauge su vaikais.
„Kaip Lietuvos šaulių sąjungos narys padedu Sedos jaunųjų šaulių būrio vadovei. Tenka dalyvauti jaunųjų šaulių stovyklose ir jaunajai kartai pasakoti apie nelinksmą Lietuvos istoriją. Patinka ir paradai, įvairių švenčių paminėjimai, kuriuose dalyvaujame“, – sakė G. Žiauga.
Pasak pašnekovo, Lietuvos šaulių sąjungos 8-ojoje rinktinėje Mažeikiuose labai trūksta 20–40 metų narių. O juos į organizaciją pritraukti yra sudėtinga.
„Nors per televiziją, radiją, spaudą ir buvo vykdoma didelė agitacija tapti šauliais, mūsų rajone šiuo klausimu – sudėtinga. Didžiuosiuose miestuose yra kitaip – naujų narių ateina nemažai. Ypač gretos pagausėja po kitų šalių atžvilgiu nedraugiškų Rusijos veiksmų. Nemažai narių „atveda“ ir į sąjungą įstojantys žinomi žmonės“, – sakė pašnekovas.

Į situaciją reikia žvelgti globaliau

Žemaitijos šaulių (Telšių apskr.) 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis sakė manantis, kad šaulių sąjungos veikla šiuo metu yra pagavusi gerą pagreitį ir plėtojama pakankamai gera linkme. Pastaruosius penkerius metus rinktinės narių skaičius auga.
„Kalbant apie jaunimo pritraukimą, tai į šią problemą reikia žvelgti globaliau. Ne vien mūsų organizacijai sudėtinga prisikviesti naujų, jaunų narių. Viena vertus, gal per mažai to jaunimo yra likę, todėl jie yra graibstomi pačių įvairiausių organizacijų“, – savo nuomonę išsakė J. Svirušis.
Pašnekovas pastebėjo: jeigu jauni žmonės turi pilietiškumo, patriotiškumo jausmą, jeigu Lietuvos šaulių sąjungos veikla jiems aktuali, tai ir tampa jos nariais, neieškodami priežasčių dėl ko, kam, kodėl jais reikia tapti. Suaugę žmonės elgiasi kiek kitaip: sukrunta galvoti apie narystę sąjungoje po tam tikrų įvykių, po publikacijų spaudoje, po to, kai sąjungos nariu tampa vienas ar kitas visuomenei žinomas žmogus.
„Mano palinkėjimas Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio proga būtų toks: jei pradėjai, nesustok ir eik iki galo“, – sakė rinktinės vadas J. Svirušis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top