Reklama

Ką slepia nutilęs Žemalės bažnyčios arba Lėlaičių koplyčios varpas(0)

Žemalės Viešpaties apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais.

Paveldo objektai turi išskirtinę savybę – prakalbinti praėjusį laiką. Jie mums leidžia suvokti buvusių kartų meninį skonį, technologijų įsisavinimo lygį, finansines žmonių ar bendruomenių galimybes, ekonominius ir politinius tarpvalstybinius ryšius. Gaila, bet kultūros vertybės turi ir kitą savybę – nykti. Šis procesas būna natūralus, bet dažniausiai jį paspartina neapgalvoti žmogaus veiksmai ar savanaudiški tikslai.
Visada malonesnis yra atradimo nei atsisveikinimo su kultūros vertybe jausmas. Tai paliudija ir šio varpo istorija.

Netikėtas skambutis

Ruošiant knygą „Telšių vyskupijos bažnyčių varpai“ 2013–2014 m. apžiūrėjau visų šventovių varpus, juos katalogizavau, tikslinau gamintojus, domėjausi aukotojais, instrumentų puošyba ir senųjų varpų likimais.
Suprantama, kad geriausiai buvau susipažinęs su gimtojo Mažeikių rajono varpais, nes juos ne tik teko girdėti, bet, dirbant su paveldu, ir pačiupinėti. Todėl nustebino Tirkšlių ir Žemalės klebono dr. Petro Smilgio telefoninis skambutis – klebonas pranešė, kad su prižiūrėtoja Janina Budrikiene Žemalės bažnyčioje surado varpą. Ant jo esantis užrašas rodąs, kad jis buvo nulietas 1805 m.

1797 m. nulieto varpo fragmentas su aukotojo donaciniu įrašu. 2014 m. Autoriaus nuotrauka

Žemalės bažnyčia ir taip išsiskyrė iš visų rajono parapijų varpų gausa (turėjo 6 varpus) ir melodingumu, todėl naujasis radinys buvo netikėtas.
Klebonas paaiškino, kad užrašas yra ilgesnis, ir pakvietė instrumentą apžiūrėti. Suprantama, kad ir man pačiam rūpėjo patyrinėti naująjį radinį.

Kur kabėjo šis instrumentas?

Deja, atsitinka kaip visada – niekaip nesurandi laisvo laiko. Tik paskambinus Lietuvos televizijos „Atspindžių“ laidos vedėjai Ingridai Daraškevičiūtei, kuri kūrė siužetą apie mūsų iškilųjį kraštietį žodininką, muziejininką, poetą Dionizą Pošką, supratau, kad vyksime ne tik į Mažeikių muziejų, bet ir į Lėlaičius. Nuo jų ir Žemalė jau ranka paduoti.
Kadangi senojoje jos bažnyčioje buvo palaidoti D. Poškos mama ir du broliai, tikėjausi, kad gal aplankysime ir parapijos širdį.
Laidos kūrėjams papasakojau ir apie išskirtinius Žemalės bažnyčios instrumentus – varpus ir vargonus. Paminėjau, kad yra surastas dar iki tol nežinotas varpas, kurio nesu aprašęs. Visi šie paveldo objektai buvo įamžinti juostoje, o man susidarė puiki galimybė apžiūrėti naująjį radinį bei apie jį išsakyti pirmuosius pastebėjimus.
Įdomu, kad laida apie Žemalės vertybes per televiziją buvo parodyta anksčiau nei apie D. Pošką.
Dabar, jau praėjus beveik pusmečiui nuo naujai surastojo varpo apžiūrėjimo, vis kirba mintis, kad gal šis varpas galėjo kaboti ne Žemalės bažnyčioje, o Lėlaičių koplyčioje. Manau, kad ši versija bus labiau tikėtina, pateikus varpo duomenis.

Du panašūs varpai

Instrumentas yra nedidelis, net vertinant Lietuvos ar Telšių vyskupijos masteliais. Jo skersmuo – 24 cm, o aukštis be karūnos – 19,5 cm. Varpo puošyba kukli. Jį juosia tik kelios rumbos. Tarp viršutinėje dalyje esančių dviejų rumbų yra išgraviruotas tekstas: „1805 r. Fun: Przez MARYANNE STYRPEYKOWI Chor. P.T.X..Z.“
Išskleidus santrumpas ir išvertus į lietuvių kalbą, jį reikėtų skaityti: „Funduotas 1805 m. per Telšių pavieto, Žemaitijos kunigaikštystės vėliavninkienę Marijoną Stirpeikienę“.
Tarpas tarp šių rumbų yra vienas centimetras. Dar trys rumbos skiria graižą nuo liemens. Varpo ąsos puoštos reljefinėmis angeliukų galvutėmis. Yra išlikę varpo tvirtinimo prie medinės pakabos geležiniai apkaustai. Jie labai panašūs į kito Žemalės varpo apkaustus.
Tikėtina, kad juos galėjo padaryti tas pats kalvis. Juolab kad abu instrumentus skiria tik aštuonerių metų pagaminimo laikas.
Atskirai pastatytoje bažnyčios varpinėje kabantis varpas yra ne tik didesnis, bet ir puošnesnis. Jo skersmuo – 32,5 cm, aukštis be karūnos – 26 cm. Viršutinę varpo dalį puošia platus trijų dalių frizas. Vidurinė dalis išskirta dvigubomis rumbomis. Tarp jų išlietas tekstas: „ROKU 1797“ (Metais 1797).

Pirmoji Lėlaičių koplyčia, kurią fundavo Teofilis Stirpeika, buvo medinė. Manoma, kad ji pastatyta 1800 metais. 1930 m. medinė koplyčia buvo nugriauta ir pastatyta mūrinė, pašventinta 1934 m.

Abipus einančios ornamentinės juostos yra užpildytos akanto lapų galų grafiško piešinio ornamentais. Ant liemens yra du tekstai. Vienoje pusėje skaitome: „DZWON POD IMIONAMI / IEZUS MARIA IOZEF“ (Varpo vardai Jėzus, Marija, Juozapas), o kitoje pusėje – „PZEZ TEOFILA / PRANCISZKA IOZEFA / STYRPEYKI CHŌR PTT? / TELSZEWSKIEGO“ (Per Teofilį Pranciškų Juozapą Stirpeiką Telšių pavieto vėliavininką).

Reikėtų kai ką patikrinti

Varpų užrašai tik patvirtina, kad abu instrumentus fundavo vyras ir žmona Stirpeikos, Lėlaičių dvaro savininkai. Jie pastatė ir pirmąją medinę Lėlaičių koplyčią, kurioje įsirengė šeimos laidojimo rūsį. Manoma, kad koplyčia galėjo būti pastatyta 1800 m.
Suprantama, kad žmona galėjo pasekti vyro pavyzdžiu ir koplyčiai paaukoti varpą. O gal abu šie varpai kabojo koplyčioje? Tik XIX a. pabaigoje Lėlaičių dvarui perėjus į protestantų

1805 m. išlietas Žemalės bažnyčios varpas. 2017 m. Autoriaus nuotrauka

Švedžių rankas, koplyčia buvo apleista. Vėliau iš griūvančio pastato į Žemalę ir galėjo parkeliauti jos varpai. Jų kabojimo vietą padėtų nustatyti senosios varpų pakabos, jei yra išlikusios. Reikėtų tik patikrinti jų atitikimą išlikusiems apkaustams.
Tikėtina, kad varpų nuliejimo metai sietini su fundatorių apytikslėmis mirimo datomis. Nesvarbu, kurioje vietoje jie kabojo, bet aišku, kad vyras su žmona varpo dūžiais susikalbėdavo ir po mirties.
Naujai surastas varpas gali būti raktas, padedantis nustatyti panašių instrumentų pagaminimo vietą. Labai tikėtina prielaida, kad žmona varpą užsakė toje pačioje liejykloje. Juolab kad liejykla Varniuose veikė iki 1831 m. sukilimo pralaimėjimo. O tokių instrumentų Žemaitijoje yra gan daug.
Suprantama, kad šią versiją patvirtintų ar paneigtų varpų metalo sudėties tyrimai. Iš pirmo žvilgsnio kuklus varpas gali tapti svarbiu visos Lietuvos kampanologijos (mokslo apie varpus ir karilionus – red. past.) kertiniu akmeniu.
Varpas yra ne tik liturginis reikmuo, bet ir laisvės simbolis. Neatsitiktinai, pažymint modernios ir demokratinės valstybės atkūrimo šimtmetį, skambinta Lietuvos varpais.

Povilas ŠVEREBAS
istorikas

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');