Kalvio iniciatyva – kryželiai ant pamirštų kapų

Metaliniai kryželiai kol kas yra eksponuojami bažnyčios šventoriuje. Pauliaus AURYLOS nuotr.

Viekšniškis kalvis Česlovas Pečetauskas drauge su savo mokiniu – kalveliu Egidijumi Sinkevičiumi – įgyvendina kilnią ir prasmingą idėją – jiedu nukalė geležinius kryžius Viekšnių senųjų kapinių vienišiems ir nelankomiems kapams pažymėti.

Viekšniuose daug kalvio sukurtų darbų

Atvykus į Viekšnius ir po juos pavaikštinėjus, galima pamatyti nemažai iš geležies nukaltų meninių akcentų.
Centrinėje tilto gatvėje ant akmenų sutupdyti metaliniai paukščiai, meniški Vinco Deniušio meno mokyklos turėklai, natų ženklais papuošti suoliukai, violončelė prie Viekšnių vasaros estrados – visa tai sukurta Č. Pečetausko rankomis ir miestelyje pastatyta jo artimųjų, bendraminčių ir bendražygių dėka.
O kur dar medinės skulptūrėlės, saugančios viekšniškius ir primenančios tam tikrose vietose kadaise buvusius pastatus, lietuviška saulutė ant akmens vietoj buvusio sukiužusio aukuro naujosiose Viekšnių kapinėse…
Kalvis „Santarvei“ yra pasakojęs: kai važiuodamas per Viekšnius dviračiu ar eidamas pėsčiomis, pamato kokią nors gražią, bet tuščią erdvę, jam kyla mintis, kad čia reikėtų meninio akcento – jei ne nukalto iš metalo, tai sukurto iš medžio.
Kalvis tą mintį plėtoja, bendrauja ir bendradarbiauja su Viekšnių seniūnu bei bendruomenės pirmininke, ieško bendraminčių, rėmėjų, pagalbininkų – kolegų kalvių, medžio meistrų, galinčių ir norinčių prisidėti prie vieno ar kito sumanymo įgyvendinimo.

Kryželiai eksponuojami šventoriuje

Kryžiai vienišiems ir nelankomiems kapams senosiose Viekšnių kapinėse – naujas kalvio ir jo mokinio sumanymas.
Šiuo metu Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje yra eksponuojama apie 20 Č. Pečetausko ir E. Sinkevičiaus nukaltų lietuviškais motyvais papuoštų rankų darbo metalinių kryželių.

Nuotraukoje – kalvis Česlovas Pečetauskas ir Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Stasys Toleikis. Pauliaus AURYLOS nuotr.

„Česlovas apžiūrinėjo senąsias kapines ir pamatė labai daug kapų, kurie neturi jokio ženklo – neaiškūs nei vardai, nei datos. Ir jam kilo idėja – nukalti kryželius ir taip pagerbti tuos kapeliuose palaidotus žmones“, – pasakojo viekšniškis mokytojas Paulius Auryla.
Kryželius Č. Pečetauskas ir jo mokinys jau nukalė, vėliau nutarė juos eksponuoti bažnyčios šventoriuje, o lapkritį, prieš Vėlines, drauge su Viekšnių jaunimu nuneš į senąsias kapines.

Bendruomeniškumas – per darbus

Apie kalvių idėją „Santarvei“ papasakojęs P. Auryla sako, kad Č. Pečetauskas nuolat sugalvoja ką nors gražaus, originalaus ir pastebi tokius dalykus, į kuriuos kiti žmonės nekreipia dėmesio.
Juk dažnai žmogus paprasčiausiai eina ir praeina pro vienišą, žole apaugusį kapą – ir tiek. O kalviui vaikštant po kapines, kilo mintis, kaip pagerbti ten besiilsinčius mirusiuosius.
„Šių dviejų kalvių veiksmas – labai gražus ir bendruomeniškas. Jie parodė, kad nėra svetimų, kad visi yra savi. O juk tas suvokimas, kad nėra svetimų, ir kuria bendruomenę.
Kartais bendruomenės yra vaidinamos: padaromi susirinkimai, pasikalbama, kažkas aptariama. O štai bendruomeniškumą įrodyti darbais sugeba ne kiekvienas“, – mintimis pasidalijo „Santarvės“ pašnekovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video