Kaziuko mugė mūsų kraštuose ne tokia populiari kaip sostinėje

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Rytoj švęsime Kazimerines, sveikinsim varduvininkus: Kazimierus, Kazius, Kazimieras, Kazytes.  Mūsų kraštuose dažniausiai tuo ir apsiribojama, nes didžioji Kazimierinių šventė ir Kaziuko mugė vyksta sostinėje.
Mažeikiuose Kaziuko muges paprastai rengia švietimo įstaigos ar pavienės bendruomenės.
Muziejininkai teigia, kad mažeikiškiams nuo seno labiau priimtinas yra Juozapinių jomarkas, nei Kaziuko mugė.

Per keturis šimtus metų

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas. Jis taip pat globoja amatininkus. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad dar 1603-aisiais Romoje buvo išleisti liturginiai šv. Kazimiero šventės tekstai. Pirmą kartą šv. Kazimiero garbei surengtos iškilmės Vilniuje įvyko 1604-aisiais. Jų metu buvo padėtas kertinis akmuo šv. Kazimiero bažnyčiai.
Nuo 1636 m. šv. Kazimiero diena buvo švenčiama iškilmingai, rengiamos teatralizuotos procesijos, kuriose dalyvaudavo visų sostinės amatininkų cechų meistrai, gildijų pirkliai, naktinės sargybos kariai, vienuolijos ir jų mokyklų auklėtiniai, studentai, krašto didikai su vasalų palydomis.

Tirkšliškiai Kaziuko mugę dažniausiai organizuoja Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėje mokykloje.

Vienas iš tokios šventės elementų – amatininkų mugė yra išlikęs ir iki šių dienų. Ši šventė neįsivaizduojama be verbų, pavasario ir atgimimo simbolio, o taip pat įvairiausių amatininkų dirbinių.
Kazimierinės – tai ir kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti.
Protėviai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu.
Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Turi alternatyvą

Mažeikių muziejaus direktoriaus pavaduotoja – vyr. fondų saugotoja Raimonda Ramanauskienė „Santarvei“ sakė, kad Mažeikių krašte Kazimierinės niekada nebuvusios labai populiarios. Varduvininkus pasveikindavo, bet didelių Kaziuko mugių nebūdavę.
„Pas mumis būdavo turgūs, o įrašų apie tradicinę, nuo seno vykstančią šventę niekur nesame aptikę. Šv. Kazimieras yra Lietuvos globėjas, todėl būtent mūsų sostinėje Kaziuko mugė nuo seno rengiama, labai populiari ir sutraukia tūkstančius lankytojų“, – spėjo R. Ramanauskienė.
Specialistės teigimu, mūsų krašte kaip atsvara Kaziuko mugei rengiamas Juozapinių jomarkas, kurio atsiradimo istorija nėra tiksliai žinoma.
„Gali būti, kad taip kažkada buvo sumanyta dėl amatininkų ar prekeivių patogumo – kas nori, gali sudalyvauti Kaziuko mugėje sostinėje, o po to – prekiauti mažesnėse mugėse, kad ir Juozapinių jomarke“, – svarstė R. Ramanauskienė.

Amatininkai iš Židikų paprastai turi ką pasiūlyti mugės lankytojams.

Renginių numatoma ir Mažeikiuose

Apie tai, kad Kaziuko mugė ar su tuo susijusios šventės vis tik Mažeikiuose vyksta, byloja pranešimai apie būsimus renginius.
Kovo 4-ąją Kaziuko mugė vyks Laižuvos kultūros centre, jos pradžia 13 val.
Po savaitės – kovo 10–11 dienomis – Kaziuko mugė šurmuliuos miesto aikštėje prie Savivaldybės kultūros centro.
Daugiausiai Kaziuko mugių organizuojama švietimo įstaigose: mokyklose ir vaikų darželiuose. Šiose mugėse vaikai ir jų tėveliai paprastai prekiauja pačių pagamintais dirbiniais ar skanumynais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top