Kermošių organizatoriai laikosi tradicijų ir kuria naujas

Viekšnių vasaros estradoje rudens kermošius surengtas trečius metus iš eilės. Nuotr. iš Savivaldybės
administracijos svetainės

Praėjusį savaitgalį Mažeikių rajono kaimuose ir miesteliuose šurmuliavo tradicinių rudeninių kermošių dalyviai ir lankytojai. Sekmadienį jau aštuonioliktąjį kartą kermošius vyko Tirkšlių pušyne, o sekmadienį – Viekšniuose. Šerkšnėnuose surengta „Bulvių fiesta“.
Etninės kultūros tyrinėtojai ir puoselėtojai rudenį vadina pačiu tinkamiausiu laiku prekymečiams bei žmonių susibūrimams.

Kermošius reiškia prekymetį

Žodis kermošius yra kilęs iš vokiškų žodžių „kirche messe“ junginio, reiškiančio bažnyčios mugę. Kitaip tariant, kermošiumi seniau buvo vadinama prekyba, lydinti bažnytines šventes.
Dabar tokio tipo renginių, kasmet sutraukiančių būrį žiūrovų bei dalyvių, esmė ir prasmė yra pakitusi, išsiplėtusi. Tokio tipo renginiai dabar organizuojami jų nesiejant su bažnytinėmis šventėmis ar atlaidais. Įdomu tai, kad ir Lietuvių kalbos žodynas žodžio kermošius reikšmę aiškina trumpai ir aiškiai: kermošius yra prekymetis.
Beje, Lietuvoje prekymečiai buvo ir yra vadinami skirtingai: turgus, kermošius, jomarkas, mugė.
Jomarko pavadinimas taip pat yra vokiškos kilmės – „jahr market“ ir reiškia metų mugę.

Tradicijos atkeliavo iš Vokietijos

Būtent Vokietijoje susiformavo miestų ir miestelių savivaldos tradicijos bei teisynas, vadinamoji magdeburgija.
Gavusio teisę rengti jomarką miestelio bendruomenė galėjo būti rami dėl miestelio ateities, galėjo būti tikra dėl savo ateities ir dėl to, kad amatininkams bei prekeiviams darbo nepritrūks.

Tirkšlių rudens kermošiuje vyko kopūstienės virimo čempionatas, buvo pagerbti gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkai. Nuotr. iš Savivaldybės administracijos svetainės

Didesniuose Lietuvos miestuose amatininkai Vakarų Europos pavyzdžiu jungėsi į cechus, kurie valdovo suteikiamu statutu garantavo jų gaminių monopoliją bei meistrų teisę dalyvauti miesto valdyme. Prekymečių tvarką prižiūrėdavo rotušės.
Etnografiniuose regionuose susiklostė ir labai specifinių, tik tam kraštui būdingų mugių. Pavyzdžiui, rudenį Žemaitijoje garsėdavo Notėnų mugė, vadinama obuoline, o štai Ragelių kermošius aukštaičių buvo vadinamas grušniniu.

Kermošiams palankiausias ruduo

Etnologas, profesorius Libertas Klimka, kalbėdamas apie kermošius kaip apie tam tikrą prekybos, turgaus ryšį yra akcentavęs, kad nuo senų senovės kermošiai vykdavo rudenį. Taip buvo todėl, kad nuėmę daržo, sodo gėrybes ūkininkai įvertindavo, kas labiausiai užderėjo. Jei kokios nors sodo ar daržo gėrybės derlius didelis, veždavo jį parduoti į turgų. Matydami, ko per žiemą gali pritrūkti, įsigydavo ir veždavo namo.
Be to, prekymečiai kaimo žmonėms tapdavo ir pramoga. Kermošiuose žmonės susitikdavo su pažįstamais, tolimesniais giminėmis, bendraudavo, dalydavosi naujienomis, džiaugsmais ar rūpesčiais.
L. Klimkos žodžiais tariant, šiandieniniai žmonės į tradicines muges išsiruošia ne tiek iš reikalo, kiek iš smalsumo.

Surengė kopūstienės virimo čempionatą

Šį savaitgalį Mažeikių rajone vykusių rudens kermošių bei „Bulvių fiestos“ organizatoriai stengėsi, kad šios šventės turėtų išskirtinumų.
Tirkšlių pušyne vykusiame kermošiuje žmonėms buvo įvairių pramogų bei veiklų. Vyko paramos beglobiams gyvūnams akcija, buvo galima įsigyti tautinio paveldo ženkliukais sertifikuotų maisto gaminių, buities rakandų ir įvairių gėrybių. Vakarop vyko koncertas.
Ir vis tik į tradicinį renginį buvo įnešta ir viena naujovė – surengtas kopūstienės virimo čempionatas.
Jame dalyvavo ir savo kulinarinius sugebėjimus demonstravo 11 Mažeikių rajono kaimų bendruomenių, Tirkšlių seniūnijoje veikiančių organizacijų komandų. Komisija, kuriai vadovavo Tirkšliuose esančio restorano vadovė Aurelija Skerstonaitė, išrinko gardžiausią kopūstienę išvirusią komandą. Čempionatą laimėjusiai Lėtenių kaimo bendruomenės komandai ir jos kapitonui Marijui Steponavičiui įteiktas simbolinis prizas – didysis čempionato šaukštas.
Per Tirkšlių kermošių gyvuoja tradicija padėkoti gražiausiai tvarkomų seniūnijos kaimų šeimininkams. Padėkos raštus ir dovanas Tirkšlių seniūnas Juozas Kungys įteikė Pievėnuose, Lėteniuose, Užlieknėje bei Balėnose gyvenančioms ir grožį bei jaukumą savo sodybose kuriančioms keturioms poroms.

Vyko „Bulvių fiesta“

Viekšniuose rudens kermošius vyko sekmadienį. Tačiau gerus jo organizatorių ketinimus „pagadino“ prastas oras. Jo pabūgę į renginį susirinko labai mažai viekšniškių ir aplink esančių kaimų gyventojų.

Šerkšnėnų „Bulvių fiesta“ tampa tradicine bendruomenės susitelkimo, bendravimo, pasilinksminimo švente. Nuotr. iš Savivaldybės administracijos svetainės

Tačiau darganotas oras nesutrukdė tą pačią dieną Šerkšnėnuose vykusios „Bulvių fiestos“ dalyviams. Vieni jų gamino patiekalus, kurių pagrindine sudedamąja dalimi privalėjo būti lietuvių pamėgta daržovė bulvė. Kiti, laukdami bulvinių vaišių, linksminosi dalyvaudami įvairiose rungtyse, išbandė audimą staklėmis, klausėsi muzikos, bendravo su kaimynais, bičiuliais, bendraminčiais.
Bulvei dedikuota fiesta Šerkšnėnuose buvo surengta antrus metus iš eilės ir pamažu įgauna savas tradicijas.

Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*