- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Kraštietį primins žemaitiškas rūpintojėlis

Medinis rūpintojėlis atidengtas brangioje sediškiams vietoje – tarp paminklo Vytautui Didžiajam ir biusto poetui Antanui Baranauskui. Domo BRIEDŽIO nuotr.

Šeštadienį  Sedoje vyko renginys, skirtas kraštiečio, kalbininko, Vilniaus universiteto docento Adomo Šoblinsko atminimui.
80-osioms A. Šoblinsko gimimo metinėms skirtoje popietėje pranešimus skaitė rašytoja Violeta Šoblinskaitė, Vilniaus universiteto docentas Bronius Dobrovolskis, lektorius Kęstutis Bredelis, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rasa Čičirkaitė.
Kraštietį sediškiams bei miesto svečiams primins ir Antano Murausko išskobtas medinis rūpintojėlis.

Susirinko daug žmonių

Šiam renginiui sediškiai ruošėsi visą vasarą. Lyg ir viską sužiūrėjo, apgalvojo, tačiau šeštadienį paaiškėjo, kad vieno dalyko nenumatė – šv. Mišias ir konferenciją teko perkelti iš planuotos vietos – šv. Jono Nepomuko (vadinamosios mažosios) bažnyčios į didžiąją – Sedos Švč. Mergelės dangun ėmimo bažnyčią.
Tiek žmonių susirinko pagerbti garsųjį kraštietį – jų suvažiavo iš visos Lietuvos. Nors daugiausiai, kaip ir priderėjo, atėjo sediškių.
Šv. Mišias aukojo Kėdainių šv. Jurgio parapijos klebonas Artūras Stanevičius ir Sedos parapijos klebonas Olijandras Jurevičius. Pasak dalyvių, Mišios buvo labai iškilmingos ir jaudinančios.
Visuotinę maldą, pačios parašytu tekstu, skaitė kalbininko dukra Violeta Šoblinskaitė. Violetos vyras rašytojas Gasparas Aleksa skaitė savo tekstą vykstant atnašavimui. O atnašauta daug svarbių dalykų: gėlės, kaip meilės ir pagarbos ženklas, skirtos koplytstulpiui papuošti, žvakelės, „kad savo liepsnelių plevenimu pagerbtų kalbininko Adomo Šoblinsko atminimą jo tėviškėj“, duona, kaip simbolis tų valgių, kuriais po šv. Mišių visi pasidalinsime“, naujausia Violetos knyga, „kaip dukters pagarba tėvui ir kaip ženklas, kad jo pradėti darbai tęsiasi“…

Per trumpai šioje žemėje gyventa

Konferencijoje pirmąjį pranešimą apie gimtąjį A. Šoblinsko Nausodės kaimą skaitė Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rasa Čičirkaitė. Sediškės pasisakyme būta ir nostalgijos, ir apgailestavimo (senojo, pilno gyvasties kaimo, nebėra, likę tik keli gyvenimai), ir vilties (bet ir šiandien ten auga vaikai).
Apie Adomą Šoblinską – žymų lietuvių kalbininką, kuris savo moksliniais darbais kai kuriose srityse ir dabar yra nepralenktas – kalbėjo jaunosios kartos atstovas – Vilniaus universiteto lektorius Kęstutis Bredelis. Pagrindinės A. Šoblinsko tyrinėtos sritys buvo stilistika, didaktika ir lietuvių kalbos dėstymo metodika. Labai daug išleista metodinės medžiagos, pratybų knygų, kurios buvo vertingos ne tik mokytojams, bet ir studentams, mokiniams.
Senosios kartos Vilniaus universiteto docentas, Adomo Šoblinsko bendraamžis (beje, gimęs ne tik tais pačiais metais, bet ir tą patį mėnesį) Bronislovas Dobrovolskis prisiminė A. Šoblinską kaip malonų, darbštų, sąžiningą kolegą, kurį pažinojo ilgus metus. Pranešėjas sakė, kad jo akyse Adomas išliko tarsi apkabinimui iškeltomis rankomis ir giedromis akimis.
Pasak mokslininko, lietuvių kalbos dėstymo metodiką dėstyti universitete niekada nebuvo lengva, nes studentai nesiruošia būti mokytojais (o gyvenime dažniausiai nutinka priešingai), tad daugelis iš pradžių nepriima dėstomo dalyko, nenori juo domėtis.
Apie tėvą ir žmogų ėjo kalbėti abu jo vaikai: rašytoja, poetė  Violeta Šoblinskaitė ir Valdemaras Šoblinskas, istorikas, Vilniaus kolegijos prodekanas. „Mums tėvo buvo per mažai. Per trumpai gero žmogaus žemėje gyventa“, – sakė abudu.

Rūpintojėlis – brangiose vietose

Brangioje sediškiams vietoje, tarp paminklo Vytautui Didžiajam ir biusto poetui Antanui Baranauskui, buvo atidengtas Antano Murausko išskobtas medinis rūpintojėlis – ši skulptūra sediškiams ir miesto svečiams primins kalbininką Adomą Šoblinską.
Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius pasidžiaugė skulptoriaus darbu, tačiau apgailestavo, kad skulptūros nebuvo galima pastatyti kalbininko gimtojoje Nausodėje: svetimi žmonės ten jau žemę valdo, sunku nustatyti, kur gimtosios trobos būta.
„Bet čia vieta garbinga. Ir jo lankyta bažnyčia – šalia, ir jo lankytos vidurinės mokyklos čia būta“, – sakė susirinkusieji.
Skulptūros autorius A. Murauskas pažymėjo, kad lengva buvo ją kurti, lengva buvo bendrauti su rašytoja Violeta Šoblinskaite.
Kalbininko vaikai dėkojo padėjusiesiems organizuoti tėvo atminimo popietę: Kėdainių ir Sedos parapijų  klebonams, seniūnui, tautodailininkui, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijai.

Pagarbos ir meilės liudijimas

Dėl gausaus dalyvių skaičiaus ir „pasirokavimai“ iš klaipėdiškio profesoriaus Rimanto Balsio sodybos buvo perkelti į Sedos viešbučio terasą.
Profesorius R. Balsys sakė, kad didžiausią įspūdį jam paliko šv. Mišios – jos buvusios tokios „pagoniškai katalikiškos“.
Istoriko Pauliaus Šverebo nuomone, visas renginys buvo iki smulkmenų apgalvotas, koplytstulpiui parinkta labai gera vieta. Ir pats koplytstulpis puikus.
„Išlaikytos taisyklingos proporcijos, išraiškingas pats rūpintojėlis, jis būdingas Žemaitijos kultūrai. Aš manau, išsilavinimas ir darbai rodo, kad Antanas Murauskas yra toli peržengęs liaudies meistrus tautodailininkus, jis yra profesionalus kūrėjas“, – sakė sediškis. Jis net suabejojo, ar tinka autorių vadinti tautodailininku. Teisingesnis būtų Violetos Šoblinskaitės įvardijimas – dievdirbys.
Ką dar pasakytume apie šeštadienio renginį, susitikimus, pokalbius, vienovės dvasią? Tai, kad šventė, nuvaliusi atminties dulkes nuo kalbininko Adomo Šoblinsko atminimo, paliko šviesų vaikų pagarbos ir meilės savo Tėvui pavyzdį.

Genoveita GRICIENĖ