Kultūros vertybių registre – vienintelė Mažeikių rajono sodyba

Tirkšlių etnoarchitektūrinė sodyba į Kultūros vertybių registrą buvo įtraukta dar 1992 m. Autorės nuotr.

Mažeikių rajone į Kultūros vertybių registrą yra įtraukta vienintelė sodyba.
Tirkšlių etnoarchitektūrinės sodybos šeimininkas Pranas Jonauskas savo būsto statusui didelės reikšmės neteikia – jis tiesiog gyvena šiek tiek mažiau nei prieš šimtmetį tėvų pastatytoje sodyboje.

Išlaikė savitumą

Tirkšlių etnoarchitektūrinė sodyba su jai priklausančiais statiniais yra tipiška mūsų kraštui būdingo liaudiško stiliaus sodyba.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė „Santarvei“ sakė, kad, saugant tokias sodybas, siekiama visuomenę skatinti pažinti ir saugoti etninės architektūros paveldą, pateikti gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius.
Tirkšlių etnoarchitektūrinė sodyba į Kultūros vertybių registrą buvo įtraukta dar 1992 m. Paveldo sergėtojai nusprendė, kad ši sodyba yra išlaikiusi Žemaitijai būdingą pastatų išdėstymą, pastatai išsaugojo daug vertingų savybių: namo tradicinį dvišlaitį stogą, degtų plytų mūro dūmtraukį, medinių sienų tipą – rąstų rentinį su suleistomis sąsparomis, stogo gegnių konstrukciją. Taip pat vertingi stalių ir kiti gaminiai, pavyzdžiui, dvivėrių medinių įsprūdinių durų stačiakampio ir eglutės raštai ir kt.
Sodybos šeimininkas P. Jonauskas „Santarvei“ sakė kartkartėmis vis sulaukiantis įvairių specialistų vizitų, kurie sodybą apžiūri, fotografuoja.

Gali palengvinti

Neseniai Kultūros vertybių registre buvo įregistruoti Tirkšlių etnoarchitektūrinės sodybos individualus apsaugos reglamentas ir jo tvirtinimo aktas.
R. Končiutės-Mačiulienės teigimu, individualiame apsaugos reglamente nurodomi konkretaus objekto ar komplekso paveldosaugos reikalavimai (bendrieji reikalavimai, reikalavimai žemės darbams, statybai, apželdinimui, teritorijos priežiūrai ir t. t.). Reglamente išdėstyti reikalavimai turėtų palengvinti pastatų tvarkybos, remonto bei priežiūros darbus, savininkams suteikti daugiau aiškumo.
„Kadangi Tirkšlių etnoarchitektūrinei sodybai yra suteiktas valstybės saugomo objekto statusas, savininkai gali kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl kompensacijos skyrimo už istorinius tyrimus, projektavimo ir tvarkybos darbus“, – „Santarvei“ sakė R. Končiutė-Mačiulienė.

Galėtų būti įtraukta

R. Končiutės-Mačiulienės duomenimis, daugiau etnoarchitektūrinių sodybų Mažeikių rajone, įtrauktų į šalies Kultūros vertybių registrą, nėra.
„Panašią sodybą – vieną ar kitą būtų galima rasti, siūlyti įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tačiau įtraukus privalu būtų ir žmogui padėti ja rūpintis, teikti finansinę paramą. Deja, iš valstybės biudžeto Kultūros paveldo departamentui skiriamos lėšos, kurios paskui paskirstomos visai Lietuvai, yra ypač varganos“, – kalbėjo paveldosaugos specialistė.
Pasak jos, valstybės biudžeto formuotojai turėtų apie tai susimąstyti.
„Kultūros paveldas yra mūsų savastis, išskirtinumas, tai mūsų šaknys, ypač vertingas Lietuvos turtas, mūsų tėvų, protėvių palikimas, kurį privalome saugoti ir puoselėti. Deja, tiems, kurie skirsto lėšas, taip neatrodo“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.

Nauda vertinama savaip

Kokia nauda sodybų šeimininkams, jei jos įtraukiamos į Kultūros vertybių registrą?
R. Končiutės-Mačiulienės teigimu, naudos suvokimas priklauso ir nuo pačių žmonių, jų požiūrio. „Vieniems gyventi tokioje sodyboje būtų džiaugsmas ir pasididžiavimas, kitiems natūraliai kelia pyktį, kad daugelį dalykų reikia išsaugoti, kažko negalima keisti ir pan. Tačiau gerai apgalvojus, pasitelkus į pagalbą kūrybingus ir savo sritį išmanančius projektuotojus, dažniausiai pavyksta suderinti savitus bruožus su šiuolaikinės gyvensenos reikmėmis“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos specialistė.
P. Jonauskas sakė nejaučiantis naudos iš to, kad tėvų palikta sodybą yra įtraukta į šį registrą. Gyvena ir tiek, tvarko nuo laiko naštos į žemę smengantį trobesį. Šeimininkas žino, kad, pagal galiojančius įstatymus, nelabai ką gali keisti, reikia išlaikyti autentiškumą. Deja, bėgantys metai palieka savo pėdsakus, mediniai pastatai griūva ir juos reikia tvarkyti.

Gali kreiptis

R. Končiutė-Mačiulienė priminė, kad Tirkšlių etnoarchitektūrinės sodybos šeimininkai gali kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl kompensacijos skyrimo už istorinius tyrimus, projektavimo ir tvarkybos darbus.
„Girdėjome, kad galima kreiptis dėl pagalbos tvarkant senus pastatus, bet tai užtrunka nemažai laiko ir daug dokumentų reikia užpildyti, žinoti, ką surašyti. Mums tai yra sudėtingas dalykas“, – „Santarvei“ tvirtino P. Jonauskas.
Jei būtų pakankamai pinigų, šeimininkas tėvų pastatytą ir išpuoselėtą sodybą restauruotų, kad ji kuo ilgiau gyvuotų.
„Esu pasirengusi suteikti visą reikalingą informaciją, kontaktus, pagalbą ruošiant dokumentus“, – akcentavo R. Končiutė-Mačiulienė.

Nenori perdėto dėmesio

P. Jonauskas „Santarvei“ kalbėjo: parduoti unikalią sodybą jam niekada nekilo mintis, nes tai savi namai, kur prabėgo vaikystė. Tėviškėje po pertraukos jis apsigyveno prieš 15 metų. Šeimininkas pasakojo, kad yra išlikę nemažai autentikos: namas šildomas vis ta pačia krosnimi, išlikusios grindys, medinės durys, duonkepis, kur jo mama kepdavo duoną, pyragus…
Tirkšlių etnoarchitektūrinė sodyba sulaukia aplinkinių dėmesio, tačiau tai ne itin patinka dabartiniams šeimininkams. Sodyba buvo įtraukta ir į Tirkšlių seniūnijos lankytinų vietų sąrašą, tačiau P. Jonauskas nesutiko su tokiu seniūnijos sprendimu ir ji buvo išbraukta.
R. Mačiulienė-Končiutė sakė, kad etnoarchitektūrines sodybas, kaip ir kitus paveldo objektus, lankyti galima, tačiau, jei tai yra privati erdvė, reikia atsiklausti šeimininkų, ką galima apžiūrėti, o ko – ne.
P. Jonauskas teigė nelabai norintis, kad atvažiuotų svetimi žmonės ir apžiūrėtų jo sodybą.
„Nieko čia tokio nėra, kad būtų galima apžiūrinėti. Seni pastatai, ir tiek“, – pastebėjo vyriškis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*