Lietuvos ir Mažeikių istorijos kalendorius

Lietuva ir Mažeikiai vasario 16–19 dienomis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Lietuva vasario 16-ąją

1904 m. gimė gydytojas, Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės įsteigėjas, kraštotyrininkas, Mažeikių muziejaus kūrėjas Vladislovas Pūnis.
1904 m. Buknaičiuose, Mažeikių r., gimė gydytojas Feliksas Zubinas. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje.
1918 m. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1921 m. Kaune atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus.
1922 m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetas, 1930-aisiais pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.
1923 m. Tautų Sąjungos Ambasadorių konferencija patvirtino Lietuvos Respublikos suverenitetą Klaipėdos kraštui, įpareigodama Lietuvą taikyti šioje teritorijoje specialų autonominį režimą.
1927 m. Vilniuje mirė Jonas Basanavičius, Vasario 16-osios akto signataras, Lietuvos visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas.
1989 m. Kaune atidengta skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės statula, o Vilniuje, prie namo Pilies gatvėje Nr. 26, kuriame 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, atidengta paminklinė lenta.
1990 m. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atidengtas ir pašventintas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.
1994 m. pirmą kartą Vasario 16-ąją trijų Baltijos valstybių vėliavos buvo iškeltos Vilniuje, Rygoje ir Taline.
1999 m. Vilniuje, prie Krašto apsaugos ministerijos, atidengtas paminklas kariuomenės vadui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui.
2003 m. beveik po 63 metų pertraukos virš buvusios Prezidentūros Kaune vėl suplazdėjo Prezidento vėliava. Paskutinį kartą kauniečiai ją matė prieš sovietų okupaciją – 1940 metų birželio 14 dieną.
2011 m. eidamas 81-uosius metus, Vilniuje mirė poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius.
2011 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Vasario 16-osios iškilmes Vilniuje atvykusiu Lenkijos Prezidentu Bronislavu Komorovskiu (Bronislaw Komorowski).

Lietuva vasario 17-ąją

1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija įsteigta Vilniaus vyskupystė. Prasidėjo institucinė Katalikų Bažnyčios veikla Lietuvoje.
1562 m. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam Livonijos magistras Gotardas Ketleris perdavė Dauguvos žiočių pilį – Daugavgryvą ir visas Ordino žemes, esančias už Dauguvos upės.
1809 m. Vilniaus rotušėje atlikta Jozefo Haidno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“. Pagrindinę partiją atliko garsi to meto dainininkė Kristina Gerhardi.
1866 m. Selemos Būdoje (dab. Selema), Sasnavos valsčiuje, gimė visuomenės ir kultūros veikėjas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius. Mirė 1950 m. Čikagoje (JAV). 1994 m. perlaidotas Lietuvoje.
1919 m. išleisti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, pagal Kazio Šimonio ir Tado Daugirdo piešinį spausdinti Berlyne. Nominalai – 10, 15 ir 30 skatikų.
1921 m. įsteigta neoficiali Lietuvos atstovybė Vatikane. Pirmuoju atstovu paskirtas daktaras Juozas Šaulys.
1989 m. įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
1999 m. Hamburge atidarytas Lietuvos garbės konsulatas tapo šimtąja Lietuvos konsuline atstovybe.
2002 m. Čikagos M. K. Čiurlionio muziejus Kauno paveikslų galerijai padovanojo daugiau kaip 300 lietuvių dailininkų kūrinių. Ta proga Kaune atidaryta vaizduojamosios dailės paroda „Čikaga–Kaunas: galerijos sugrįžimas“, kurioje pristatyti dovanotieji kūriniai.
2005 m. Minske vykusioje 12-ojoje tarptautinėje knygų mugėje, kurioje dalyvavo leidėjai iš 33 valstybių, pirmą kartą nacionalinį stendą pristatė Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
2007 m. po sunkios ligos mirė 45 metų prozininkė, eseistė, dramaturgė ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė.

Lietuva vasario 18-ąją

1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą.
1780 m. Tolminkiemyje mirė poetas, evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.
1992 m. pasirašyta Lietuvos ir Latvijos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis.
1994 m. mirė karininkas Osvaldas Žadvydas. 1903 m. gimė Mažeikiuose, 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Emigracijoje aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.
1996 m. Vilniuje mirė kalbininkė Irena Ieva Remenytė-Mažiulienė, palaidota Sedoje. Gimė 1958 m. Domėnų kaime, Mažeikių rajone. 1982 metais baigė Vilniaus universitetą ir jame dirbo pedagoginį bei administracinį darbą. Jos mokslinė veikla daugiausia buvo susijusi su eksperimentinės fonetikos laboratorija.
2003 m. Baltarusijos Gardino mieste darbą pradėjo Lietuvos generalinis konsulatas.
2004 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atidarytas pirmasis Baltijos šalyse kraujagyslių neinvazinės diagnostikos skyrius.
2005 m. Taline trijų Baltijos šalių sostinių merai pasirašė bendrą rezoliuciją dėl sostinių savivaldybių plėtros.
2009 m. eidamas 85-uosius metus Vilniuje mirė garsus lietuvių išeivijos dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys Vytautas Ignas.

Lietuva vasario 19-ąją

1797 m. Vilniuje gimė grafikas, skulptorius, gydytojas Vincas Smakauskas, iliustravęs Simono Daukanto, Adomo Mickevičiaus kūrybą, tyrinėjęs ir aprašęs XV a. freskas Trakų pilyje.
1812 m. gimė Vincentas Daugėla Narbutas, istorikas, Lietuvos vyriausiojo tribunolo archyvo vedėjas, tvarkęs Bychovco kronikos leidimo reikalus.
1863 m. Pustelninkuose, Šakių apskrityje, gimė pedagogas, kultūros veikėjas, vaikų rašytojas, vertėjas Pranas Mašiotas. Mirė 1940 m.
1906 m. Vilniuje atidarytas Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas. Tai buvo antroji po Petro Vileišio įsteigto „Vilniaus žinių“ knygyno tokio pobūdžio lietuviška įstaiga.
1937 m. gimė dailėtyrininkas, dailininkas, vienas iš Lietuvos Karališkosios bajorų sąjungos atkūrimo iniciatorių Jonas Sideravičius.
1942 m. mirė skulptorius, Rygos miesto Laisvės paminklo kūrėjas Karlis Zalė. Gimė Mažeikiuose.
2001 m. Lenkijos kalnakasių sostinėje Katovicuose atidarytas antrasis Lietuvos garbės konsulatas šioje šalyje.
2002 m. Vyriausybės rūmuose surengta Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projektų ir maketų paroda.
2007 m. Vilniaus senamiestyje atidengta atminimo lenta Lietuvos stačiatikių arkivyskupui Tichonui (Belavinui) – šventajam patriarchui ir kankiniui. Atminimo lentos sukūrimo autorius ir vykdytojas – dailininkas, architektas Vytautas Zaranka.
2007 m. Jordanijoje, Amano mieste, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.
2011 m. amžinojo poilsio sostinės Antakalnio kapinėse greta Sausio 13-osios aukų memorialo atgulė Poetas Justinas Marcinkevičius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*