Lietuvos ir Mažeikių istorijos kalendorius

Lietuva ir Mažeikiai kovo 19–25 dienomis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Lietuva kovo 19-ąją:
1938 m. Lietuvos Vyriausybė priėmė Lenkijos ultimatumą ir sutiko užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija.
1972 m. pogrindžio sąlygomis pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
1990 m. Vyriausybė nutarė įsteigti 37 sienos perėjimo punktus.
1997 m. Lietuvoje atlikta dešimttūkstantoji atvira – prapjovus krūtinės ląstą – širdies operacija. Pirmoji – 1964 metais.
1999 m. Vilniuje atidarytas Prancūzijos kultūros centras.
2002 m. Tarptautinė gintarininkų asociacija „2001 metų gintarininko“ titulą suteikė fotomenininkui, dviejų gintaro muziejų-galerijų Nidoje ir Vilniuje savininkui Kazimierui Mizgiriui.
2003 m. Europos Parlamente Briuselyje atidaryta nuotraukų ir dokumentų paroda „Baltijos laisvė – Europos atsakomybė“, pristačiusi disidentų judėjimą Lietuvoje.
2009 m., eidamas 50-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos Vilniuje mirė žinomas fotografas Michailas Raškovskis.
2009 m. Lietuva ir Sent Lusija užmezgė diplomatinius santykius.
2009 m. Kipre, Nikosijos mieste, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.

Lietuva kovo 20-ąją
1440 m. Trakų pusiasalio pilyje sąmokslininkai nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.
1904 m. Židikuose gimė Valys Bunkus. Visuomenės veikėjas, aktyvus lietuviškos spaudos darbuotojas, „Laisvės“ laikraščio bendradarbis.
1920 m. į Valstybės Tarybą iškilmingai priimti Mažosios Lietuvos atstovai. Tai buvo simboliškas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo aktas.
1926 m. Kaune įsteigtas Lietuvos automobilių klubas, kuris subūrė automobilių savininkus, organizavo automobilių lenktynes. Ilgametis klubo pirmininkas buvo Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis.
1926 m. Rygoje pasirašyta sutartis, nustačiusi Lietuvos ir Latvijos valstybinę sieną.
1939 m. Berne įvyko Vokietijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų Joachimo Ribentropo ir Juozo Urbšio susitikimas. Vokietijos vyriausybė paskelbė Lietuvai ultimatumą – Lietuva perduoda Vokietijai Klaipėdos kraštą arba vokiečių kariuomenė peržengs Lietuvos sieną.
1992 m. Lietuva ir Vietnamas užmezgė diplomatinius santykius.
2000 m. iš Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos į laisvę paleistas parlamentaras Audrius Butkevičius.
2002 m. karaliaus Mindaugo tilto statybvietėje aptikti penkių per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių rusų kareivių palaikai. Rasti keli ordinai, šoviniai, granatos.
2002 m. Vyriausybė nutarė Vilniuje įkurti Tuskulėnų rimties parką ir taip įamžinti KGB aukų atminimą. Parkas, savo kolumbariume priglaudęs daugiau kaip septynis šimtus sovietinio teroro aukų, atidarytas 2004 metų lapkričio 2 dieną.

Lietuva kovo 21-ąją
1989 m. Kapsuko miestui grąžintas Marijampolės pavadinimas.
2000 m. Pekine pasirašyta Kinijos ir Lietuvos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
2002 m. Valdovų rūmų paramos fondas 11 tūkstančių litų parėmė Lietuvos istorijos instituto mokslininkų išvyką į Maskvos archyvus ieškoti duomenų apie Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmus.
2003 m. Italijos Bario mieste atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.
2004 m. Estijos nacionalinėje bibliotekoje Taline atidaryta paroda „Baltijos šalių gintaras iš Palangos gintaro muziejaus rinkinių“, surengta Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos ambasados Taline.

Lietuva kovo 22-ąją
1388 m. popiežius Urbonas VI patvirtino Vilniaus vyskupijos ribas ir teises.
1786 m. Varšuvoje gimė Joachimas Lelevelis, lenkų istorikas ir politikas, visuomenės veikėjas, vienas iš 1831-ųjų sukilimo vadovų.
1864 m. Vilniaus Lukiškių aikštėje pakartas Konstantinas Kalinauskas, vienas 1863-iųjų sukilimo vadų.
1868 m. Šilutės rajone, Jonaičiuose, gimė filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storosta). Mirė 1953 m. Detmolde (Vokietija).
1922 m. įkurta Lietuvos sporto lyga.
1939 m. Lietuva ir Vokietija pasirašė sutartį dėl „savanoriško“ Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai. Prasidėjo beveik šešerius metus trukusi Klaipėdos krašto hitlerinė okupacija.
1999 m. Lietuvos archyvų departamentui perduotas Čikagoje veikusio lietuvių radijo „Margutis“ archyvas. Šis radijas laidas pradėjo transliuoti 1932 metais.
2001 m. Kaune, eidamas 76-uosius metus, mirė Lietuvos krepšinio patriarchas, nusipelnęs sporto meistras, žymus krepšinio treneris Stepas Butautas.
2004 m. pirmojo Lietuvos kirpėjų konkurso „Auksinės žirklės 2003“ laureatu tapo vilnietis kirpimo meistras Zbignevas Koliata. Konkurse dalyvavo meistrai iš 36 šalies miestų.

Kovo 23-iąją
1918 m. Vokietija pripažino Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
1985 m. Vilniaus arkikatedroje atrastas auksakalystės meno lobynas.
1990 m. Lietuvoje nutraukta KGB veikla.

Kovo 24-ąją
1258 m. Daumantas įsiveržė į Tverės vyskupo valdas ir ten žuvo. Lietuvos valdovu tapo Butigeidis.
1798 m. Vilniuje įsteigtas paštas.
1918 m. Lietuvos Tarybos delegacija kreipėsi į popiežiaus nuncijų Miunchene, prašydama popiežių pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir suteikti jai apaštališkąjį palaiminimą.
1932 m. įkurta Vilniaus karaimų istorijos bičiulių draugija.
1934 m. Žemalėje gimė dirigentas Ramutis Balčiūnas.
1940 m. Gardėje, Mažeikių rajone, gimė poetė Danielė Girdenytė. 1974 metais baigė VU lituanistikos studijas, mokytojauja Klaipėdoje. Išleido dvi poezijos knygas.
1956 m. mirė prozininkė Cecilija Pračkauskaitė. Gimė Mažeikių rajone, Buknaičiuose. Palaidota Mažeikių kapinėse.

Kovo 25-ąją
1537 m. sudarytos penkerių metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paliaubos su Maskva.
1831 m. Raseinių bajorų sukilėlių kariuomenei užėmus Raseinius ir nuginklavus 600 rusų kareivių įgulą, prasidėjo sukilimas, netrukus pasklidęs po visą Lietuvą.
1919 m. Tilžėje įsteigtas Prūsų lietuvių susivienijimas, siekęs sukelti Mažosios Lietuvos judėjimą už atsiskyrimą nuo Vokietijos ir prisijungimą prie Lietuvos.
1937 m. Sedos miestelyje gimė aktorius Aleksandras Šimanskis. 1960 m. baigęs Lietuvos konservatoriją, dirbo aktoriumi Lietuvos televizijoje ir radijuje, nuo 1964 m. gyveno Klaipėdoje ir dirbo Klaipėdos dramos teatre.
1949 m. prasidėjo vienas iš masinių Lietuvos gyventojų trėmimų, kurio metu ištremta apie 29 tūkst. žmonių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*