Paminėtos Sedos kautynės

Prie paminklo už laisvę žuvusiesiems Tėvynės apsaugos savanoriams surengtas minėjimas. Nuotr. Rimos SKRODENYTĖS

1944 m. spalio 7 d. Tėvynės apsaugos rinktinės kariai Sedoje susirėmė su reguliaria rusų armija, bandydami sustabdyti Lietuvos okupaciją. Jėgos, deja, buvo nelygios…
Kaip ir kasmet, Sedos kultūros centras organizavo kautynių sukakties paminėjimą.
Į Sedos kautynių 74-ąsias metines atvyko gausus Mažeikių šaulių kuopos būrys. Klebonas Modestas Ramanauskas šv. Mišių pamokslo metu kalbėjo, kad metams bėgant už Tėvynės laisvę žuvusių kareivėlių auka ne blėsta, o darosi vis prasmingesnė.
Prie paminklo žuvusiesiems už laisvę Tėvynės apsaugos savanoriams Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė pasveikino atvykusius šaulius.
Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis pasidžiaugė Lietuvos partizanų kovų įprasminimu Adolfo Ramanausko-Vanago asmenyje. Jis pakvietė visus domėtis politika ir atskirti, kur melas ir propaganda, o kur tiesa.
„Jie kankino Teofilių Matulionį, o jis tapo palaimintuoju, jie žiauriai nužudė Adolfą Ramanauską-Vanagą ir užkasė, nesupylę kapo, bet Lietuva atrado jo palaikus. Šiandien jis – tautos didvyris. Kad ir kiek jie mus trypė ir niekino, mes gyvi. Ir šiandien priešiškos jėgos bando mus kiršinti. Būkime budrūs“, – kalbėjo kuopos vadas.
Gabijos šaulių būrio būrininkė Martyna Griciutė apžvelgė partizaninio judėjimo Lietuvoje eigą, Žemaitijos 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis pasidžiaugė gausėjančiomis jaunųjų šaulių gretomis.
Sedos kautynėms atminti prie Tėvynės apsaugos rinktinės kareivėlių kapo nuaidėjo šūvių salvės. Šauliai, lydimi pučiamųjų orkestro „Griaustinis“, iškilminga eisena iš senųjų Sedos kapinių nužygiavo A. Baranausko aikšte ir grįžo prie bažnyčios.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*