Reklama

Pokaris. Tragedija Undžienės sodyboje(1)

Antanas Apulskis su savo žmona Uršule ir dviem vaikais Naikių kaime prie savo sodybos. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pokariu pas Mažeikių valsčiaus Kurmaičių kaimo gyventoją Prancišką Beinoravičienę lankėsi Augusto Skurvydo ir Antano Butos būrio partizanai. O šalimais esančio  Troškučių kaimo ūkininkės Paulauskienės sodyboje, apsimetę partizanais, įsirengė bunkerį ,,Siaubo“ būrio agentai-smogikai.
,,Siaubo“ grupę įkūrė Mažeikių MGB. Jie planavo per A. Skurvydo vyrus susisiekti su „Alkos“ partizanų rinktinės štabu ir jį sunaikinti.
Pas P. Beinoravičienės giminaitę, Purvėnų kaimo ūkininkę Apoloniją Undžienę, užėjo A. Skurvydo būrio vyras, jos giminaitis Juozas Žiulpa. Jis šeimininkės paklausė, ar leistų  pernakvoti partizanams.
A. Undžienės samdinys J. Liegaudas pasakė, jog gegužinėje sutikti nepažįstami vyrai žadėjo ateiti pernakvoti. Undžienė jų net nematė, kaip jie 1947 birželio 26 dienos vakare suėjo į daržinę. Ant šieno sugulė šeši vyrai: trys partizanai ir trys MGB agentai.
A.  Skurvydo būrio partizanai
„Dziegorius“
Steponas Barauskas-Dziegorius gim. 1921 m. Šarnelės kaime. Paimtas sovietų kariuomenėn, po karo tarnavo Vilniuje,  3-iajame milicijos skyriuje. 1945-12-24 gavęs atostogų, į Vilnių negrįžo, slėpėsi pas brolį Žemaičių Kalvarijos valsčiuje, o vėliau – pas Prancišką Beinoravičienę. (J. Žulpa vėliau prisimins, kad, vyrams susiruošus eiti pas A. Undžienę, S. Barauskas, tarsi nujausdamas nelaimę, labai nenorėjo ten eiti).

„Ancis“
Antanas Apulskis-Ancis gim. 1908-06-23 Nerimdaičių kaime, gyveno Rekečių kaime. 1934 m. vedė Uršulę Poškutę,  apsigyveno Naikių kaime, Viekšnių valsčiuje, susilaukė 4 vaikų. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1944 metais, gavęs šaukimą į sovietinę kariuomenę, slėpėsi pas Naikių kaimo gyventoją Kazimierą Sidabrą. Vėliau įstojo į A. Butos partizanų būrį. Žmona Uršulė buvo kviečiama į Mažeikių saugumą tardymų. Vėliau valdžia šeimą iš namų išvarė, jų namuose apsigyveno rusų kariškio šeima.
1944-05-22  U. Apulskienė su keturiais mažais vaikais buvo ištremta į Irkutsko srities, Taišeto rajoną, Suetichą, vėliau – į Irkutsko srities, Alzamajaus rajoną, Kosoj Brodą. Į Lietuvą šeima grįžo tik 1966 metais. U. Apulskienė mirė sulaukusi 102 metų.

Iš Juozo Žulpos prisiminimų:
„1947 m. pavasarį pas Naikių kaimo ūkininką Kazimierą Sidabrą krovėme šieną, padėjo ir keletas partizanų. Pietaujant po talkos, sodybą pradėjo supti rusų kareiviai. Partizanai išsislapstė. A. Apulskis strypu trenkė per galvą jį norėjusiam suimti kareiviui ir pabėgo. Mane suėmė, bet vėliau paleido. 1947 m. vasarą pas K. Sidabrą vėl sutikau A. Apulskį. Jis klausė, ar negalėtų trumpam apsistoti pas A. Undžienę Purvėnų kaime. Aš juos ten ir nuvedžiau.“

„Žvirkulis“
Henrikas Jarušauskas-Žvirkulis gim. 1928 m. Viekšniuose.
Apie jį Adomas Riauka, gyvenantis Viekšniuose, pasakojo:
„1944 m. vasarą artėjo frontas iš rytų. Viekšniškis policininkas Jarušauskas su žmona ir trimis dukromis pasitraukė į Vakarus. Jarušausko sūnus šešiolikmetis Henrikas, mano bendraamžis, 4 klasės gimnazistas, pasiliko gimtuosiuose Viekšniuose pas savo senelę J. Mažeikienę. Tai buvo gražus, aukšto ūgio, atletiško sudėjimo, linksmo būdo jaunuolis. Saugumiečiai sužinojo, jog Henrikas yra pabėgusio policininko sūnus, todėl atėjo pas J. Mažeikienę jo areštuoti. Neradę Henriko, padarė kratą ir nuėjo ant Ventos tilto laukti jo pareinančio.
Mes su Henriku  tuo metu kartu dirbome plytinės lentpjūvėje, už Žibikų pušyno. Gėrėdamiesi gražia gamta, pietauti į namus ėjome ne per Ventos tiltą kaip visuomet, o pasukome žilvičiais apaugusia Ventos pakrante. Valtele persikėlę per upę, namus pasiekėme iš kitos pusės, nei saugumiečių laukta. Sužinojęs, kad jo ieško saugumas, Henrikas pasileido bėgti geležinkelio stoties link. Daugiau draugo nebemačiau, nes Henrikas išėjo pas miško brolius. Nesulaukę Henriko ant Ventos tilto saugumiečiai puolė atgal pas J. Mažeikienę, o čia jo ir pėdos atšalusios… Tad susierzinę atskuodė pas mane ir išsivedė tardyti.“

Kas vyko A. Undžienės sodyboje?

Mažeikių MGB organizuotos ir vyresniojo leitenanto Mezjanovo kontroliuojamos ,,Siaubo“ grupės agentai-smogikai:
Juozas Kairys-Tigras gim. 1918 m. Tauragės apskrityje. Viekšnių miestelio gyventojas. Juozas Meižis-Sakalas gim. 1912 m. Šiaulių apskr.Henrik Volhad-Tauras gim. 1918 m. Karinės-čekistinės operacijos metu 1946-12-05 jis buvo sulaikytas Viekšnių apylinkėse, MGB jį įjungė į ,,Siaubo“ smogikų grupę. Vaikščiojo užrištu kaklu, lyg būtų sužeistas į gerklę ir nebegalintis kalbėti partizanas. Jis tikriausiai lietuviškai neišmoko, tad saugumiečiams pasidarė nebereikalingas.
Pakeliui į A. Undžienės sodybą tikrieji partizanai dar tarėsi užeiti pamokyti TSRS deputatę Šultienę. Agentai tam nepritarė. Jų elgesys sukėlė partizanų įtarimą. Agentai irgi suprato, kad yra sekami, todėl tarpusavyje pasitarę nusprendė: kilus konfliktui, partizanus likviduos.
Iš ryto A. Undžienės samdinys J. Liegaudas vyrams ant šieno atnešė pusryčius – košės su pienu. Pats išvažiavo į Viekšnius bažnyčion. Samdinė Kleopa Mikulskytė išėjo ravėti daržų. Apie 12 ar 13 val. dienos agentas Tigras su ginklu rankoje nulipo nuo šieno. Įkandin jo – ir Henrikas Jarušauskas. Jis paklausė, kur Tigras einąs. Tasai atsakė einąs pasikalbėti su mergina, ravinčia daržą.
H. Jarušauskas jį bandė sulaikyti: ,,Tau ne mergos rūpi, tu ieškai mirties.“
Tada agentas Tigras paleido seriją iš automato į H. Jarušauską, o pats per javų lauką pasileido į kelią. Iš sutikto žmogaus atėmęs vežimą ar dviratį, nuvažiavo Mažeikių link.
Ant šieno likęs agentas Sakalas išgirdo šūvius lauke ir, nieko nelaukęs, atidengė ugnį į A. Apulskį, taip pat į smogikams nebereikalingą vokietį Taurą. S. Barauskas puolė Sakalą.
Prasidėjo grumtynės. Sakalas, sugriebęs S. Barausko automatą, paleido seriją…
Samdinė K. Mikulskytė prisiminė, jog A. Undžienė, išgirdusi šūvius, bijojo eiti į daržinę ir apie tai pranešė kaimynams.
Greitai atvažiavo mašinos, pilnos ginkluotų saugumiečių. Jie liepė K. Mikulskytei pirmai lipti ant šieno. Užlipusi mergina pamatė kulkų suvarpytus vyrų kūnus.
Saugumiečiai suguldė juos kieme prie šulinio . Dar gyvą H. Jarušauską (kito šaltinio duomenimis – S. Barauską) įnešė į trobą. Davė atsigerti. Jis dar pasakęs: ,,Jie mus norėjo užverbuoti…“ Vyras po kelių valandų mirė.
Samdinys J. Liegaudas pakinkė arklį, žuvusiuosius nuvežė į palaukę ir užkasė. (Dabar ten stovi metalinis kryžius.)
Saugumas paleido gandą – esą partizanų išgertuvėse kilęs konfliktas dėl merginų ir partizanas Jokeris (agentas Tigras) nušovė 4 partizanus ir sužeidė partizaną Sakalą, kuris esąs kažkur paslėptas.
Visi namiškiai buvo tardomi. Ūkio savininkė našlė A. Undžienė tris kartus tardyta saugume. Matyt, bandyta ją verbuoti. Gavusi ketvirtą kvietimą į saugumą moteris nusižudė. Liko jos vaikai: devynerių metų Rimantas ir trejų Vita. Juos priglaudė giminės, o seną motiną – kaimynai.
Ištuštėjusioje sodyboje apsigyveno kolūkio traktorininkas Jablonskis. Vėliau jis žuvo traktoriaus avarijoje.

Ieškojo partizanų palaikų

Praėjo pusė amžiaus nuo minėtos tragedijos. Per Lietuvą nuvilnijo Sąjūdžio banga, atnešusi Nepriklausomybę. Buvo prisiminti ir už laisvę kovoję partizanai. Jau 1998 m. birželio 14 d. Viekšnių miestelyje, minint tremties metines, minėjimo dalyviai sustojo prie Henriko Jarušausko namelio. Jo pusseserė Ona Rimkienė išreiškė viltį, jog Henrikui ir jo žuvusiems draugams kada nors būsiąs pastatytas paminklas.
Mažeikių sąjūdininkai Irena Šimanauskienė ir Antanas Gaurilavičius visą 1989 m. pavasarį važinėjo po apylinkes ir gretimus kaimus, rinkdami žinias apie Purvėnų kaimo tragediją. Žmonės dar nebuvo linkę atvirai kalbėti. Po kelių mėnesių po straipsnių vietos spaudoje pasirodymo atsiliepė svarbi liudininkė – Pranutė Butienė. Ji gerai atsiminė tuos įvykius, žinojo vietas ir pažinojo žmones. Sąjūdžio Seimo narė I. Šimanauskienė, padedama P. Butienės ir politinio kalinio Jono Liaudansko, organizavo žuvusiųjų partizanų palaikų paieškas vietinių žmonių apytikriai nurodytoje užkasimo vietoje.
1990 metų rugpjūčio 11-ąją, po ilgų visą dieną trukusių paieškų, saulei jau einant prie laidos, pasipylė žuvusiųjų kauleliai… Palaikai sutilpo į tris maišus, nors užkasti buvo keturi vyrai. Užteko ir trijų karstų.

Mažeikių kapinėse, prie Tremtinių kryžiaus…

Rugpjūčio 12-ąją partizanų palaikai buvo iškilmingai perlaidoti. Apeigos vyko Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Laidotuves organizavo Mažeikių rajono valdžia, ceremoniją vedė parapijos klebonas Jonas Gedvila.
Taip Mažeikių kapinėse prie Tremtinių kryžiaus buvo supiltas kapas, kuriame atgulė 4 vyrai: trys partizanai ir vokiečių kilmės saugumiečių agentas, juo tapęs savo valia ar per prievartą… Laidotuvėse dalyvavo partizano A. Apulskio žmona Uršulė su sūnumi Antanu ir dukterimi Jadvyga Januškiene.
Viekšnių kunigo Romualdo Žulpos ir politinių kalinių iniciatyva liaudies meistras Kazimieras Karpauskas žuvusiųjų atminimui Purvėnų mokyklos kieme pastatė kryžių.
Į iškilmingą kryžiaus pašventinimą 1998-09-01 iš tolimo Bostono miesto (JAV) atvyko viena iš trijų H. Jarušausko seserų Eugenija Bačiulis su šeima. 1944 metais frontui artėjant, ji išsiskyrė su broliu. Daugiau jo gyvo nebematė.
Vėliau iškilmių dalyviai, lydimi jungtinio Mažeikių ir Telšių tremtinių choro, atėjo į žuvusiųjų užkasimo vietą buvusios A. Undžienės sodybos palaukėje. Čia buvo pašventintas politinio kalinio Aleksandro Ribikausko pastatytas nerūdijančio plieno kryžius, aptvertas tvorele.
Vietos Sąjūdžio iniciatyva 1988 metais Mažeikių kapinėse pastatytas tremtiniams skirtas kryžius, prie kurio palaidoti minėti partizanai, Mažeikių šaulių kuopos vados Prano Trakinio pastangomis 2014 m. vasarą buvo restauruotas ir dar ilgai liudys tragišką Lietuvos istorijos tarpsnį.
Žuvusiųjų atminimą saugančių kryžių priežiūra dabar rūpinasi Mažeikių rajono savivaldybė.
Albertas RUGINIS

Žymos:
  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: akcija, alkoholis, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, rinkimai, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');