- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Rajono moksleiviai keliavo Laisvės gynėjų takais

Išvykos dalyviai aplankė generolo Povilo Plechavičiaus tėviškę. Autorės nuotrauka

Neabejingi Lietuvos laisvės kovų istorijai moksleiviai, mokytojai, savivaldos, spaudos atstovai antradienį dalyvavo gyvojoje istorijos pamokoje ir keliavo Mažeikių rajono „Laisvės gynėjų takais“. Tradicija tampančios išvykos dalyviai išgirdo istorijas apie rezistencijos laikotarpio įvykius, šaulių salvėmis bei žvakučių liepsnelėmis pagerbė žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.

Išvyka tampa tradicine

Keliaujant po Lietuvą kartais susimąstai: kiek Lietuvos žemė slepia paslapčių, kokių tragedijų įvairiais laikmečiais išgyveno vietiniai žmonės.
Dar daugiau minčių apie tai kyla tuomet, kai keliauji lydimas istoriją išmanančių, pasakojimus apie baisiausius įvykius savo ausimis girdėjusių arba tuos baisumus patyrusių žmonių.
Į jau tradicine tapusią pažintinę išvyką „Laisvės gynėjų takais“ išsiruošė 5–12 klasių mokiniai, mokytojai, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Mažeikių šaulių 1-osios kuopos šauliai, savivaldos, žiniasklaidos atstovai.
Išvykoje keliautojus lydėjo Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis, garbės šaulys Alfonsas Degutis.
Tokia pažintinė mažeikiškių išvyka į vietas, kuriose kadaise gyveno, kovojo, kentėjo, žuvo laisvės kovotojai, jau yra tapusi tradicine.

Garbės šaulys Alfonsas Degutis išvykos dalyviams papasakojo faktus, kuriuos sužinojo arba perskaitė knygose. Autorės nuotrauka

Nukentėjusieji už nieką

Šaulių technika, autobusu išvykos dalyviai iš Mažeikių pirmiausia patraukė į Šerkšnėnų seniūnijoje, netoli Sedos, esantį Rupėkių kaimą.
Apie ten pastatytą Baltąjį kryžių išvykos dalyviams išsamiau papasakojo Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė.
Ten, kur dabar stovi kryžius, 1941 metų birželio 25 dieną sovietinio genocido vykdytojai sušaudė 14 žmonių. Vienos iš nužudytųjų artimieji čia pastatė kryžių. Vėliau buvo įrengta atminimo lenta.
Garbės šalys A. Degutis papasakojo, jog kadaise drauge su muziejininku Algimantu Muturu važinėjosi po Mažeikių rajoną, kalbino žmones apie pokario laikus, rinko istorinę informaciją.
„Kai kam gal gali kilti klausimų apie tai, kuo šie žmonės buvo kalti. Niekuo. Jie nukankinti už tai, kad nepatiko vietiniams komunistams. Pavyzdžiui, viena moteris nukentėjo už tai, kad, parduotuvėje susitelkus didelei pirkėjų eilei, ėmė daryti tvarką. Visur buvo taip – nukankinti šviesiausi Lietuvos žmonės“, – kalbėjo A. Degutis.
Žuvusieji pagerbti tylos minute.

Vieta, kurioje pastatytas Rupėkių Baltasis kryžius, mena tragiškus įvykius. Autorės nuotrauka

Tikėjo tuo, ką daro

Sedoje, prie paminklo 1944 spalio 7 dieną žuvusiems Sedos kautynėse su sovietų armija Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, kelionės dalyvius pasitiko sediškė Genoveita Gricienė.
Moteris papasakojo apie tai, ką apie šį įvykį jai pavyko sužinoti ir iš pačių jo dalyvių, ir iš liudininkų.
„Kai paralyžiuotų, raišų, kitaip sužeistų senukų – buvusių kautynių dalyvių, atvažiavusių į Sedą, klausdavau: ar jūs, vyrai, tikrai tikėjote, kad jūs – penki–šeši tūkstančiai karių sulaikysite reguliariąją rusų armiją, reikėjo matyti, kaip jie atsakydavo: mes galvą už Tėvynę galėjome paguldyti“, – prisiminimais pasidalijo keliautojų gide po Sedą tapusi G. Gricienė.
Gyvosios istorijos pamokos dalyviai dalyvavo šv. Mišiose už žuvusius mūsų krašto partizanus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Mišias aukojęs Sedos parapijos klebonas Modestas Ramanauskas kalbėjo apie tai, kaip svarbu atsiminti žmones, kurie ne tuščiomis kalbomis, o darbais gynė Lietuvą. Po šv. Mišių gyvosios istorijos pamokos dalyviai patraukė į Sedos kapines.

Alberto Ruginio iniciatyva rajone atsirado nemažai Atminimo ženklų žuvusiems partizanams pagerbti. Autorės nuotrauka

Istorija iš pirmų lūpų

Toliau išvykos dalyviai važiavo prie Kalnijų, Dagių, Vadagių, Senmiestės kaimuose pastatytų atminimo ženklų žuvusiems partizanams.
Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas A. Ruginis pažintinės išvykos dalyviams papasakojo įvairių istorijų apie kovotojus už Lietuvos laisvę.
A. Ruginis yra surinkęs daug informacijos apie kovas už Lietuvos laisvę Mažeikių rajone, daug jos paskelbęs spaudoje, didelę dalį perdavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui.
Prie išvykos dalyvių trumpam prisijungė ir Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis.
„Ačiū už tai, kad istoriją šiandien galime sužinoti ne iš knygų, o iš gyvų žmonių lūpų. Norėčiau palinkėti šios gyvosios istorijos pamokos dalyviams, kad šiandieną jie kuo daugiau sužinotų apie tai, kieno dėka mes esame laisvi“, – kalbėjo vadas.

Kraštas, užauginęs generolus

Išvykos „Laisvės gynėjų takais“ dalyviai aplankė generolo Povilo Plechavičiaus tėviškę Bukančių kaime. Kadaise buvusios Plechavičių sodybos vietoje dabar stovi ferma. Ir apie tai, kad šioje vietoje kadaise gyveno garsi giminė, liudija tik paminklas.
Apie P. Plechavičių – spalvingą, veiklią karinę asmenybę, 1927 metų gruodžio 17 dienos perversmo vieną iš vykdytojų ir vadų, kelionės dalyviams plačiau papasakojo Gabijos gimnazijos mokytoja Rima Skrodenytė.
„Šiose vietose yra gimę Lietuvos kariuomenės pradininkai Aleksandras ir Povilas Plechavičiai, Edvardas Adamkavičius, Kestgailų, Kenstavičių giminės. Šios vietovės yra tarsi generolų trikampis. Reikia džiaugtis, kad šis kraštas užaugino tokius žmones, kurie daug nuveikė ir davė pradžią Lietuvos nepriklausomybei“, – kalbėjo pedagogė.

Loreta BUTKUTĖ