- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Renavo dvaro sodyboje – sąsajos su Eifelio bokštu

Prieš penkiolika metų ėmė aiškėti, kad Renavo dvaro bibliotekos laiptai gali būti pagaminti toje pačioje gamykloje kaip ir Eifelio bokštas. Deivido Makavičiaus nuotr.

Renavo dvaro sodyba – viena labiausiai lankomų mūsų rajono vietų. Atnaujintuose dvaro rūmuose veikia atnaujinta nuolatinė interjero ekspozicija, supažindinanti lankytojus su XIX amžiaus Lietuvos dvarų kultūra: interjeru, baldais, paveikslais.
Tačiau ne visi lankytojai žino, kad autentiškumą išsaugojusios bibliotekos laiptai pagaminti toje pačioje gamykloje kaip ir garsiojo Eifelio bokšto detalės.

Tris šimtmečius valdė viena giminė

Ankstesnis Renavo vardas buvo Gaurė arba Gaurai, dažnai minimas ir Gaurelių vardas. Seniausias dokumentas, kuriame paminėtas Gaurų dvaras, – 1589 m. gruodžio 26 d. Luobos ir Gaurelių dvaro inventorius. Jame rašoma, kad Gaurų dvarą nuomojo broliai Burbos.
XVII a. pabaigoje dvarą įsigijo suvokietėjusių prancūzų Renė (Rönne) giminė, kurios šaknys – Vokietijoje. Renavo vardu dvarą pradėta vadinti tik nuo 1780 m. pagal Gaurės (Gaurų) bažnyčios fundatoriaus Renė pavardę.
Baronas Mikalojus Antanas Renė (1795–1877) dvarą valdyti pradėjo XVIII a. viduryje. Jis buvo Vilniaus universitete apsigynęs filosofijos magistro laipsnį, todėl labai vertino mokslą ir meną.
Visą Renė giminės valdymo laikotarpį dvaras būdavo paveldimas pagal vyriškąją liniją. Po M. A. Renė mirties dvarą paveldėjo jo sūnėnas Eugenijus Renė (1830–1895). Naujasis savininkas kūrė eiles, pertvarkė giminės kolekcijas, biblioteką. E. Renė mirus, Renavas atiteko jo giminaičiams grafams Melžinskiams.
1940-aisiais Renavo dvaras buvo nacionalizuotas, o jo archyvas iškeltas į Telšius.

Turėjo kuo didžiuotis

M. A. Renė iniciatyva 1830–1833 m. pastatydintas dabartinis Renavo rūmų ansamblis, savo stiliumi priskiriamas vėlyvojo klasicizmo laikotarpiui.
Apie 1880 m. šlaito viršuje buvo perstatyti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai, garsėję vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis.
Unikalumu garsėjo Renavo dvaro rūmų biblioteka. Joje buvo daugiau kaip tūkstantis tomų knygų, daugelis jų – vokiečių ir lotynų kalbomis. Nuo XIX a. antrosios pusės bibliotekoje pradėti kaupti lotyniški leidiniai.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad dvaro paveldėtojai Melžinskiai itin didžiavosi Europos miestuose pagamintų senovinio porceliano dirbinių kolekcija bei biblioteka.

Aptiko per filmavimą

Renavo dvaro sodyboje iki šiol išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Į dvarą sugrįžo dalis buvusių savininkų knygų.
Ne taip seniai paaiškėjo, kad biblioteka yra išskirtinė ir tuo, kad jos laiptai pagaminti toje pačioje gamykloje kaip ir Eifelio bokštas.
Renavo dvaro sodybos direktorius Deividas Makavičius „Santarvei“ pasakojo, jog apie tai, kad bibliotekos laiptus galima susieti su gamykla, prisidėjusia prie Eifelio bokšto gamybos, paaiškėjo maždaug prieš 15 metų. Tuomet dvare buvo filmuojamos mini serialo „Kolette“ scenos. Seriale vaidino prancūzų aktorė Mari Trentinjan, kuri, dar nebaigus filmavimo, mirė Vilniuje, konflikto su savo draugu metu patyrusi galvos traumą.
„Filmuojant serialą, vienas iš filmavimo grupės narių ant bibliotekos laiptų konstrukcijos aptiko gamyklos, pagaminusios laiptus, ženklą. Jis teigė, kad ta pati gamykla gamino ir Eifelio bokšto laiptus. Tai visai tikėtina, nes laikas, kuomet buvo pastatytas Eifelio bokštas (bokštas pastatytas 1889 m. Paryžiuje vykusiai pasaulinei parodai – aut. past.), sutampa su Renavo dvaro klestėjimo metais“, – pasakojo D. Makavičius.

Rašytinių duomenų neišliko

D. Makavičius patikino: laiptai į Renavo rūmų biblioteką esantys labai patogūs, nors iš pirmo žvilgsnio taip ir neatrodo.
„Laiptai sumontuoti taip, kad viena dalis susimauna ant kitos, jie gali būti tokio aukščio, kokio reikia. Net aukštesnio ūgio žmogus šiais laiptais gali lipti drąsiai, galvos nesusidauš į pakopą. Išlikę autentiški laiptai iki šiol yra patvarūs, neišklerę ir tinkami naudoti“, – kalbėjo dvaro sodybos vadovas.
Duomenų, kodėl dvaro savininkai pasirinko būtent tokius laiptus, nėra išlikę. Po sovietmečiu įvykusios nacionalizacijos Renavo dvaro archyvas buvo išvežtas į Telšius. Pirmosiomis karo dienomis kilo gaisras, tad svarbūs dokumentai sudegė.

Knygos renkamos iki šiol

Renavo dvaro sodyboje galima apžiūrėti ne tik senąją biblioteką, čia yra ir vėlesnių, net šiuolaikiškų knygų.
„Senovinės knygos, likusios iš Renė laikų, yra saugomos kaip eksponatai pirmame aukšte. Prie jų priėjimas yra ribotas. Jas parodyti gali tik mūsų darbuotojai. O naujesnė biblioteka yra antrajame aukšte. Į ją lankytojai gali pakilti garsiaisiais laiptais“, – paaiškino D. Makavičius.
Direktoriaus teigimu, dvaro biblioteka yra vis papildoma. Knygos priimamos ir iš gyventojų, ir iš kitų bibliotekų, kurios užsidaro arba tiesiog nurašo knygas. Istorinės vertės turinčios knygos savo vietą atranda pirmame aukšte, o naujesnės keliauja į antrą aukštą, kur jas pavartyti, paskaityti gali bet kuris lankytojas.

Adelė Varačinskaitė