Reklama

Rubikų Šv. Roko bažnyčios 80-metis: žmonės, įvykiai, datos(1)

Tokia Rubikų Šv. Roko bažnyčia tikinčiuosius pasitinka šiandien. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Rytoj bus minimas Rubikų Šv. Roko bažnyčios 80-ties metų jubiliejus. Šios šventės ypač laukia broliai Algimantas ir Bronius Norkai – jų giminystės ryšiai veda kunigo Nikodemo Petkaus, pašventinusio šią bažnyčią, link.
Algimantas yra atidžiai išstudijavęs savo giminės genealoginį medį, kuriame figūruoja ir Juzumų pavardė – tai garsi, iš Rubikų kaimo kilusių žmonių giminė, apie kurią jis renka medžiagą.

Susitiko su bendruomenės aktyvu

A. Norkus šiuo metu gyvena Tauragėje, o jo brolis Bronius – Sovietske, buvusioje Tilžėje. Abu broliai į Rubikus buvo atvykę daug anksčiau iki Rubikų bažnyčios šventės: jie susitiko su kaimo bendruomenės aktyvu ir supažindino su savo garsios giminės istorija, papasakojo apie bažnyčią ir ją šventinusį savo giminaitį kunigą N. Petkų.
Algimanto prosenelis Vincas Norkus buvo vedęs Petkutę – kunigo N. Petkaus seserį, o jos mama buvo Joana Juzumaitė – garsių Juzumų – brolių Tado, Vincento, Antano ir Juozapo – sesuo.
Jų tėvas – Juozapas Juzumas-Juzumavičius palaidotas netoli Rubikų esančiuose Ketūno kaimo kapuose. Kapas, aptvertas metaline tvorele, yra vakarinėje pusėje. Ant akmeninio postamento pritvirtintas lieto metalo kryžius. Jo pagrinde įrašyta: „Cze ils JUZAPAS/JUZUMOW ICZE/Tieus trijun kunigun/ gim: m. 1776 mir: m. 1855/2. d. gr: / Amzina atilsi duok/ jam Wieszpatie!“.
„Kai tik čia atvažiuoju, būtinai tą kapą aplankau, uždegu žvakutes. Šis žmogus yra mano  proproprosenelis. Esu dėkingas, kad kapus ir tą kapą tvarko geri Ketūnų kaimo žmonės“, – kalbėjo svečias.

Daugelio leidinių autoriai

A. Norkus pasakojo, kad trys J. Juzumo sūnūs buvo kunigai, lietuviškų religinių knygelių rašytojai, o jauniausias Juozapas, gimęs 1825 metais, – gydytojas chirurgas. Kad galėtų mokytis, jis už pinigus įsigijo fiktyvų dokumentą, liudijantį jį esant bajoriškos kilmės, ir pasivadino Polikarpu Girštautu. Baigęs mokslus dirbo Varšuvos medicinos akademijos ir Varšuvos universiteto profesoriumi, rašė straipsnius apie mediciną, redagavo ir leido knygas, žurnalus, laikraščius. Profesoriui atminti 1880 metais Varšuvos universitete buvo įsteigta jo vardo stipendija.
1810 metais gimęs Tadas kartu su kunigu Jeronimu Kiprijonu Račkauskiu parengė populiarią maldaknygę „Senas aukso altorius“, parašė knygelę „Didesis elementorius ir katakizmas“ – dalį knygos parengė ir ją išleido jo 1822 metais gimęs brolis Antanas, kuris parašė teologijos, Lietuvos bažnyčios istorijos veikalų, tačiau jie neišliko.
1819 metais gimęs sūnus Vincentas buvo garbės kanauninkas. Baigęs Varnių kunigų seminariją jis kunigavo keliose Žemaitijos parapijose, o nuo 1881 metų apsistojo Varniuose. Parengė „Naują žemaitišką elementorių“, kelias kompiliacines knygeles, rašė istorijos veikalą „Aprašymas Žemaičių vyskupystės“, bet jo nebaigė.

Seminaristams veždavo pupas

Prieš 80 metų Rubikų Šv. Roko bažnyčią pašventinęs kunigas N. Petkus gimė 1866 metais lapkričio 5-ąją Padagių kaime, kuris priklausė Sedos parapijai. Jo tėvai buvo valstiečiai žemdirbiai Juozapas Petkus ir J. Juzumaitė-Petkienė. Dėdės kunigo Vincento Juzumo globojamas ir skatinamas mokytis, baigė Rucavos (Latvija) vokiečių progimnaziją, 1887 metais penkias klases Liepojos gimnazijoje. 1887–1891 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Studijų metais kartu su Juozu Tumu-Vaižgantu buvo Lietuvos mylėtojų kuopelės narys, rėmė ir platino Prūsijoje leidžiamą draudžiamą lietuvišką spaudą.
Rubikų kaimo bendruomenės moterims A. Norkus padalijo nedidelius medžiaginius maišelius ir paprašė atspėti, kas juose yra. Pasirodo, ten buvo pupos.
„Mano Amžiną Atilsį tėvas pasakojo, jog, mokydamasis kunigų seminarijoje, Nikodemas Petkus iš namų veždavosi pupas, jomis dalindavosi su kurso draugais seminaristais – kadangi cukraus beveik neturėjo, pupas laikydavo burnoje ir jas po truputį kramtydavo – tai sukeldavo sotumo jausmą. Visa tai buvo prieš šimtą trisdešimt penkerius metus“, – teigė A. Norkus.

Bažnyčių statytojas

1891 metų lapkritį N. Petkus buvo įšventintas kunigu, tarnavo vikaru Biržų rajone Pabiržėje, vėliau buvo vikaras Joniškyje, kuratas Lehene – tuometinėje Kuršo gubernijoje (dabar tas kraštas Latvijoje).
1900–1904 metais paskirtas Anykščių rajono Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios kuratu ir Alantos parapijos kunigu filialistu.

Broliai Algimantas(kairėje) ir Bronius Juzumai lanko savo giminaičio Juozapo Juzumo kapą Ketūnuose.

„Būdamas trisdešimt septynerių metų, jis pasireiškė kaip bažnyčių ir kitų kultinių pastatų statytojas ar tų statybų iniciatorius. Jo iniciatyva Skiemonyse šalia bažnyčios buvo sumūryta 25 metrų aukščio nauja varpinė, kuri tebestovi iki šiol. Vėliau kunigas išvyko į JAV ir 1908 metais pastatė bažnyčią bei kleboniją Kvinse. Dešimt metų – nuo 1914-ųjų iki 1923-ųjų – N. Petkus buvo Bruklino Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo parapijos klebonas.
Apie 1923 metus sugrįžęs į Lietuvą N. Petkus tarnavo Klaipėdos krašto parapijose – ten skatino naujų parapijų kūrimą ir bažnyčių statybą. Beje, 1929 metų rugpjūčio 4 dieną jis pašventino kertinį naujos Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios akmenį“, – pažymėjo A. Norkus.

Šventino bažnyčias ir jų pamatus

1934 metais kun. N. Petkus perėmė Smalininkuose iš vieno ūkininko tikinčiųjų įsigytą pastatą ir ten įrengė naują mūrinę filijinę bažnyčią. Praėjus metams jo iniciatyva buvo aptvertas bažnyčios šventorius, įrengti

Rubikų bažnyčios statyba 1935 metais.

nauji laiptai, padarytas vidaus remontas.
1935 metų liepos 18-ąją N. Petkus pašventino naująją Smalininkų Šv. Juozapo bažnyčią. Vėliau keletą metų jis buvo Priekulės parapijos klebonas ir organizavo naujos bažnyčios statybą. Klebono  iniciatyva sudarytas bažnyčios statybos komitetas, įsigytas papildomas didesnis sklypas, sumontuoti bažnyčios pamatai ir per dvejus metus pastatyta mūrinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. 1938 metų liepos 3 dieną N. Petkus, tuo metu būdamas jau Klaipėdos klebonas, dalyvavo šventinimo iškilmėse kaip šios bažnyčios statytojas.
„Rubikų šv. Roko bažnyčią kunigas pašventino 1936 metų rugpjūčio 16 dieną, o kitų metų vasarą jis pašventino ir naujos Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios, statomos vietoj sudegusios, pamatus.
Kitas besikuriančias parapijas kunigas rėmė asmeninėmis aukomis“, – pasakojo A. Norkus.
Vėliau N. Petkus vėl išvyko į JAV, dalyvavo Šv. Kazimiero draugijos, JAV lietuvių katalikų apšvietos draugijos „Motinėlė“ veikloje, kurį laiką buvo jos valdybos pirmininkas, šelpė Europoje ir JAV studijuojančius lietuvius studentus, rėmė įvairias katalikiškas organizacijas ir spaudą.

Buvusios rubikiškės atsiminimai

Rubikų Šv. Roko bažnyčios šventoriuje A. Norkus parodė kelias vietas bažnyčios pamatuose, kur įamžinti bažnyčios statybos metai bei jos statybos fundatorių pavardės – apie jas rubikiškės moterys nieko nežinojo, tad tas vietas žadėta paryškinti.
Apie Rubikų bažnyčios statybą puikiai prisimena buvusi rubikiškė, dabar Telšiuose gyvenanti 93 metų Zofija Kreišmonaitė-Danilevičienė. Jos pasakojimą užrašė dukra:
„Rubikuose gyveno Perminų šeima. Jų dukra Ona Perminaitė (palaidota Rubikų kapinėse) nuo 1932 metų tarnavo pas kunigą Anuprą Stonį už gaspadinę. Jis kunigavo ir dėstė Telšių kunigų seminarijoje. Kiekvieną vasarą O. Perminaitė grįždavo atostogų į Rubikus pas tėvus. Kartu su ja paatostogauti atvykdavo ir kunigas A. Stonys. Kadangi Rubikuose nebuvo kur laikyti pamaldų, kunigas sumanė, kad reikia mažos koplytėlės. Ji buvo pastatyta pas Perminus kieme. Koplytėlė buvo labai maža, į ją pamaldų metu galėjo įeiti tik kunigas ir zakristijonas, o žmonės stovėdavo lauke. Rudenį kunigui išvykus į Telšius, koplytėlė buvo uždaroma ir pamaldos joje nevykdavo. Ir taip trejus metus iš eilės.
Pablogėjus kunigo A. Stonio sveikatai (jis sirgo tuberkulioze), kunigas nebegrįžo į Telšius po 1935 metų vasaros ir, pasitaręs su kaimo žmonėmis, nusprendė statyti bažnyčią. Buvo išrinktas bažnyčios komitetas: Severinas Rapalas, Petras Kreišmonas, Petras Lukošius, Kazimieras Valančiauskas, Viktoras Niūniava, Kazimieras Kesminas – tai žmonės, kurie pradėjo rūpintis bažnyčios statyba.
Buvo važiuojama per kaimus ir renkamos lėšos (pinigai), statybinės medžiagos. Pagrindinis meistras buvo pasamdytas iš Mitkaičių kaimo – Nikodemas Norkus.
Bažnyčia pastatyta per metus. Prie bažnyčios buvo atidarytos ir kapinės. Žemę kapinėms dovanojo K. Kesminas. Pirmasis zakristijonas – Kazimieras Jučinskas, vargonininkas – Domas Antanavičius, bažnyčia turėjo gausų chorą.
Rubikuose tuo laiku gyvenę stambūs ūkininkai: Antanas Antanavičius, Valerijonas Antanavičius, V.  Niūniava, Kazys Laureckis, S. Rapalas, Jonas Šiaulys (manoma, kad jie buvo pagrindiniai bažnyčios statybos rėmėjai – V. M.).
<…> Klebonija A. Stoniui kunigaujant buvo pas O. Perminaitę. Kadangi O. Perminaitės tėvų namas buvo labai mažas, tai gyventojų sutarimu buvo pastatytas didelis priestatas ir ten įkurdintas kunigas.
1942 metais mirus kunigui A. Stoniui ir kunigauti pradėjus kitam kunigui, buvo atsisakyta O. Perminaitės paslaugų ir ji naujo kunigo į buvusią kleboniją neįsileido. Tada Morta Končienė prie savo namų leido pristatyti priestatą ir kunigas apsigyveno tenai“.

Statė senolio brolis

A. Norkaus žiniomis, Rubikų bažnyčią statė meistras Tadeušas Norkus – jo senolio Nikodemo brolis.
„Jam padėjo Petras ir Valius Strazdauskai, stogą dengė Donėla, varpinę statė ir bažnyčios klaupkas bei Didįjį altorių padirbo Antanas Skabeikis. Varpas kiek vėliau, nei bažnyčia buvo pašventinta, nulietas Kaune“, – žiniomis dalijosi pašnekovas.
Už šventoriaus tvoros pasodinti Balėnų girininko Šeteko parūpinti liepų sodinukai, jo rūpesčiu medžiais apsodinta ir kapinių teritorija. Kapams vieta parinkta 1935 metais – iki tol mirusiuosius laidoti veždavo į Grūstę ar Ketūnus.
1960 metais Mažeikių rajono vykdomajam komitetui perėmus senosios Mažeikių bažnyčios patalpas, iš jos du šoniniai altoriai ir Švč. Jėzaus Širdies statula buvo perkelti į Rubikų bažnyčią.
Rubikų Šv. Roko bažnyčia yra medinė, stačiakampio plano, vienanavė, stogo galuose pastatyti bokšteliai. Šalia bažnyčios yra medinė varpinė.

Autoriaus ir A. NORKAUS asmeninio archyvo nuotraukos

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.