Sediškiai konferenciją skyrė gimtajai kalbai

3b klasės moksleivėms Justei Kareivaitei ir Eglei Katkutei susirūpinimą kelia gimtosios tarmės išlikimas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje vyko lietuvių kalbos konferencija „Kalba – žmogaus sielos atspindys“. Perfrazuoti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai „Suklupę bučiuojame gimtosios kalbos rankas“ tapo konferencijos moto.

Pranešėjai – moksleiviai

Gimnazistai konferencijai paruošė 12 pranešimų. Klausydami jų konferencijos dalyviai – aukštesniųjų klasių mokiniai – sužinojo daug naujo apie tai, kaip globalizacija veikia mūsų gimtąją kalbą. Pranešimą šia tema padarė antros gimnazijos klasės moksleivė Virginija Jučinskaitė. Apie tai, kaip šios turtingos ir skambios kalbos galima mokytis iš poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybos, kalbėjo ketvirtos klasės gimnazistė Domantė Niūniavaitė.
Net penki pranešimai buvo skirti gimtajai tarmei. Pranešėjai Ernestas Buta, Justė Kareivaitė, Eglė Katkutė, Vytautė Rimkutė, Julija Undžytė, Valdas Kvedaras, Robertas Visockis savo pranešimuose kėlė gimtosios tarmės išlikimo problemas, domėjosi, kiek žmonių, su kuriais bendrauja ir susiduria kiekvieną dieną, moka, kalba ir nori kalbėti tarmiškai.
Gytė Donėlaitė tyrė, kaip gimnazijos bendruomenė savo kalboje vartoja lietuvių liaudies patarles, o Deivydas Gineitis ir Ieva Daugėlaitė kalbėjo, kaip svarbu, kad kalba būtų graži, kultūringa ir neužteršta keiksmažodžiais. Panašius klausimus savo pranešimuose analizavo Grėtė Kazlauskytė ir Kamilė Petkutė. Jos akcentavo: ,,Jei švari žmogaus kalba – tai švari ir siela“.
Pranešimą „Skelbimų ir reklamų kalba Sedos miestelyje“ paruošė Monika Prialgauskaitė. Net trys mokinės: Zita Viliūtė, Dovilė Gineitytė ir Simona Martinkutė, domėjosi gimnazijos mokinių vardais, jų paplitimu ir net kilme.

Supažindino su istorija

Konferencija vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Jos vedėjai Gerda Jasaitė ir Gediminas Keleris akcentavo, kad tokią dieną  prasminga yra kalbėti apie knygą, apie gimtąją kalbą, nes tai dvasios atgaiva, gryniausia, skaidriausia versmė: geri – neatsigeri, kol gyvas, kol matai, kol jauti.
Buvo pademonstruotos skaidrės, kurios supažindino konferencijos dalyvius su lietuviškos knygos ir kalbos likimu spaudos draudimo laikotarpiu.
Lietuvių kalbos mokytojos Rasa Makreckienė, Judita Niūniavienė, Rasa Čičirkaitė ir Dalia Sakalauskienė džiaugėsi, kad tokias ir panašias mintis išsakė  mokiniai savo pranešimuose: „Labai svarbus mūsų pačių požiūris į gimtąją kalbą“, „Kalba vienas iš žmogaus kultūros požymių“, „Kalba mūsų sielos veidrodis“, „Tarmės puoselėjimo keliai ateina iš protėvių laikų“, „Tarmės likimas jaunosios kartos rankose“.
Perfrazuoti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai „Suklupę bučiuojame gimtosios kalbos rankas“ tapo konferencijos moto.

Anot 3a klasės mokinės Kamilės Petkutės, švari kalba atspindi ir švarią sielą. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top