- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Susitikimo laikas ir vieta – Nausodėje per šv. Magdaleną…

Indrėkų-Andriekų susitikimas, 2010 m. Nuotrauka iš D. JONAITYTĖS asmeninio archyvo

Liepos 22-ąją, per šv. Magdalenos atlaidus, tradiciškai buriasi senieji nausodiškiai, jų vaikai bei vaikaičiai. Susieina kaimu, giminėmis, bendrauja ir džiaugiasi, kad gali susitikti.
Ir šiemet, priešpaskutinį liepos sekmadienį, Grūstėje pasibaigus atlaidams, naudsodiškiai rinksis prie buvusios Lukošių sodybos.
Tokie susitikimai jiems – tai galimybė prisiminti kaimą, kuris gyvavo iki sovietmečio melioracijos vajaus, jo žmones. Po to, kai iš vienkiemių buvo iškeldinta nemažai šeimų, o sodybos užartos, Nausodėje yra likę 15 trobų.
„Gerai, kad nors kažkas liko, nes yra kur susirinkti“, – sako mažeikiškė Danutė Jonaitytė, užrašiusi prisiminimus apie Nausodėje gyvenusių Indrėkų-Andriekų giminę.

„Nuo Sedos einant senuoju Mažeikių žvyrkeliu, apaugusiu liepomis, iš tolo, gal už kokių dviejų kilometrų, didžiulių medžių apsuptyje, matosi stovintis senas namelis. Kieme auga daug klevų.
Tai Marcijonos ir Jono Indrėkų namai, pastatyti apie 1850-uosius“, – pasakoja Danutė.
Pora užaugino aštuonis vaikus. Keturi jų išvyko į Ameriką, o sūnui Simonui Andriekui atiteko tėvų ūkis. (Indrėkų giminės pavardę vėliau pakeitė Andriekai ir Indriekai, nes, registruojant vaikus, išduodant dokumentus, vis kas nors parašydavo pavardę kitaip…)
Pasak artimųjų, Simonas buvo gabus kalboms, jų mokėjo net septynias. Tarnavo Vokietijoje, kurį laiką ten ir liko, dirbo ligoninėje.
Grįžęs namo, padėdavo kaimo žmonėms, ištikus bėdai, sunegalavus. Naudojosi liaudiškomis priemonėmis. D. Jonaitytė pasakojo: „Prisidroždavo karklo žievės, užpildavo kažkokios rūgšties ir pirštais išmaigęs kakle guzelius, stipriai į visus šonus pasukinėjęs ir patampęs kaklą uždėdavo savo pasigamintų su žieve vaistų.“

Asta ŠILAITYTĖ

Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.