Seniūnijų statusą lems politikai

(Iš kairės) Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Salatka, vicemerė Irena Macijauskienė ir Lietuvos seniūnų asociacijos viceprezidentas Rolandas Bružas teigė, kad priimant sprendimą dėl tolesnio seniūnijų statuso reikia gerai pasverti visus pliusus ir minusus. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Vietos politikams teks apsispręsti, kokias jie norėtų turėti seniūnijas – kaip ir iki šiol Savivaldybės  administracijų padalinius ar savarankiškas biudžetines įstaigas.
Suteikti kitokį statusą leidžia vasarą priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai.
Vieni seniūnai pasisako už didesnį savarankiškumą, kiti nieko keisti nenori – esą padaugėtų tik atsakomybės, o ne galių.

Mūsų rajone veikiančios aštuonios kaimiškosios ir miesto seniūnija yra Savivaldybės administracijos padaliniai. Miesto gyventojai dėl savo bėdų varsto ne tik seniūnijos, bet ir Savivaldybės valdininkų kabinetų duris. Tačiau kaimo žmonėms didžiausia valdžia yra seniūnas.
Patys seniūnai taip nesijaučia. Ketvirtadienį vykusiame susitikime su Lietuvos seniūnų asociacijos viceprezidentu Rolandu Bružu mažeikiškiai seniūnai pastebėjo, kad, būdami tik administracinio padalinio vadovai, jie neturi pakankamai įgaliojimų būtinus sprendimus priimti vietoje, o kartu  prisiimti ir atsakomybę už atitinkamos veiklos rezultatus.
Centralizavimo proceso rezultatas – seniūnijoms nebepriklauso vietos kultūros centrai ir bibliotekos, ugdymo įstaigos. Vykdant policijos reformą, nebeliko ir pareigūno, kuris turėdavo savo darbo kabinetą seniūnijoje.
Pastaraisiais metais keičiasi ir kai kurių seniūnijose dirbančių specialistų statusas.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.

2 Atsakymai į “Seniūnijų statusą lems politikai”

  1. Rasa parašė:

    Tai gėda Jums-nes tokius išrinkote. Politikai juk laisvai renkami. Jei išrinkote, tai ko dabar gėdinate kitus.

  2. gėda parašė:

    Visus į pensiją – gėda ir žiūrėti į tokius politikierius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*