Šerkšnėnų aerodromas išgyveno ir pakilimą, ir štilį

Julijono Kumpikevičiaus vardo aerodrome aviacijos šventė rengiama antrą kartą. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius mūsų rajone pradėtas plėtoti aviacijos sportas išgyveno įvairius laikus – ir pakilimą, ir visišką štilį.
Antrą kartą Julijono Kumpikevičiaus vardo aerodrome rengiama aviacijos šventė.
Ta proga su parašiutizmo pradininku mūsų mieste Rimantu Morkūnu kalbėjomės apie vietinės aviacijos istoriją, perspektyvas ir problemas.

Gimė iš mažeikiškių entuziazmo

Prieš trisdešimt dvejus metus tuo metu sukarintos organizacijos SDAALR (Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti) valdyba pritarė Mažeikių rajono valdžios iniciatyvai plėtoti aviacijos sportą. Buvo pasakyta: jeigu pajėgsite surinkti žmonių, per metus jie iššoks parašiutais, tada Mažeikiuose ir įkursime parašiutininkų grandį.
„Toks buvo man nurodymas, kai aš laimėjau konkursą ir 1984 metais išlipau iš autobuso Mažeikių autobusų stotyje. Buvau 27-erių metų energingas, pilnas kūrybinių jėgų ir atvykau į miestą, kur nieko nebuvo ir apie kurį nieko nežinojau, kurti aviacijos“, – prisiminė dabartinis Mažeikių aviacijos sporto klubo vadovas R. Morkūnas.
Jauną vyrą padrąsino tuo metu kultūros sritį kuravęs Romanas Songaila, padėjo organizacijos skyriaus vadovas mūsų mieste Rimantas Labžentis – davė kabinetą, sandėlį parašiutams (o jų buvo gauta penkiasdešimt). Tuometinėje kompresorių gamykloje buvo padauginti skelbimai apie renkamą parašiutininkų grupę, kuri įkurta kaip padalinys prie Akmenėje jau veikusio aviacijos klubo.
„Skelbimų nauda pranoko lūkesčius – žmonės ėjo registruotis būriais. Kai susirinko aštuoniasdešimt, teko nutraukti – nebebuvo nei klasių, kur tiek jų sutalpinti, nebuvo galima daugiau apmokyti dėl instruktorių stokos. Teko net krosus bėgioti, kad žmonės išsigąstų sunkumų ir nebeitų, tačiau nubyrėjo tik nedidelė dalis“, – prisiminė instruktorius.
Gegužę buvo pirmasis susirinkimas, o jau rugpjūtį Akmenės aerodromas pajuto mažeikiškių parašiutininkų antplūdį – vieną šio mėnesio dieną po pirmąjį šuolį sėkmingai atliko 63 žmonės.

Vieta – tik iš trečio karto

Anot R. Morkūno, Mažeikiams pasisekė, kad tuo metu jų padalinio vadu tapo Petras Sučyla – entuziastingas ir aktyvus aviacijos fanatikas. Norint plėtoti šį sportą mūsų rajone, buvo pasiūlyta susirasti vietą aerodromui įkurti.
Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.

One Reply to “Šerkšnėnų aerodromas išgyveno ir pakilimą, ir štilį”

  1. Iš TS-LKD-istės Onytės Kyšininkytės nuotykių albumėlio: parašė:

    P. S. TIESA – ONA DANUTĖ GRICIENĖ yra TS-LKD narė!!! Korupcijos pažiba!! Būk TS-LKD-istu ir vogsi, grobsi kiek norėsi! Jei kas – tave balne už kanopų prilaikys partijos bendraminčiai, onytės kyšininkytės klonai! Apsidairyk, tokių Tavo aplinkoje pilna!__ __Kaune teista už kyšininkavimą, TS-LKD narė(!), ona- danutė gricienė,- po to savo Kauno Žaliakalnio lopšely-daržely su savo iš kriminalizuotos aplinkos kilusia pavaduotoja alma žilinskiene net suorganizavusi kyšių ir duoklių išmušinėjimo gaują! Voliota ir kočiota spaudoje, internete, TV, turinti problemų dėl alkoholio, pati net teisme nesugebanti paaiškinti už ką atleidžia iš darbo žmones, teismuose prieš mane iššvaisčiusi virš 50 tūkstančių litų mokesčių mokėtojų pinigų, mokėdama man priteistas sumas bandžiusi nuvogti nuo manęs dalį pinigų (juos “išlupti” iš “garsiosios vadybininkės” prireikė net Generalinės prokuratūros ir VMI pagalbos!!!) ir t. t. ir t. t.- sėdi sau, direktoriauja kavutės su brendžiu įkalus!? Žandus papūtus ir ką! O ko nesėdėt, jei už nugaros TS-LKD-istų partijos bendraminčiai, onytės kyšininkytės klonai, giminingos sielos, o virš jos savivaldybėje dar kupčinsko sukonstruota sėdi iš tokių gricienių gaunamų kyšiukų mylėtojų visa piramidė! Ištrauksi tokį bagdoniuką iš pagrindo ir piramidė gali griūti! O siaube! Šitiek dirbta, šitiek sunkumų ir gėdos pergyventa! Šitiek niekšybių prikrėsta!! Na, bet vertėjo pasistengti! Pinigėliai tik maloniai šlama, tarytum ošia!.. Svarbiausia – sąžinę kaip nors užsiliūliuoti, ir nutaisyti snukelį – lyg aš čia ir ne prie ko! Tokias gricienes skiria, nuima ir myli savivaldybių merai. Paplokime jiems!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video