Šienapjūtei trukdo ne tik orai

Lietingi orai daugeliui žemdirbių sutrukdė baigti šienauti. Tačiau orai ne vienintelė priežastis, dėl kurios šiemet dalis šieno gali likti laukuose. PIRKTI NEPRIREIKS
Šiemet šienapjūtė prasidėjo net dviem savaitėmis anksčiau negu įprasta. Žolės užaugo gerokai daugiau nei praėjusiais metais, tad galvijų augintojai prognozavo, jog pašaro pirkti nereikės – turėtų užtekti savojo.
Žemalėje ūkininkaujantis Raimondas Jautakis sakė, jog šią vasarą, lyginant su praėjusia, žolės gerokai daugiau. Vyriškis šienauja nuosava technika, tad lietingi orai jo labai negąsdina.
Balėniškiai Danutė ir Romantas Pleškiai dar nesusišienavo. Liko šiek tiek daugiau negu pusė. Tačiau ūkininkai dėl to nesijaudina. Karves visus metus šeria šienainiu, o jį lengviau paruošti.
D. Pleškienė tikino, jog šieno šiemet bus išties daugiau nei pernai.
„Iki pavasario pašarų vos vos užtekome. Teko maišyti šieną su šiaudais, pirkome įvairių papildų. Šis derlius gausesnis, tad pirkti šieno, manau, tikrai neprireiks,“ – sakė ūkininkė.
TRŪKSTA DARBININKŲ
Šienapjūtei darbininkų Pleškiai nesamdo – susitvarko patys. Daug padeda žentas.
Bendraudama su kitais ūkininkais D. Pleškienė pastebėjusi, jog pasisamdyti žmogų ne taip jau lengva.
„Žmonių yra, bet jie nenori dirbti. Kai kurie stengiasi žūtbūt gauti viešųjų darbų. Juos dirbant galima tinginiauti ir atlyginimą gauti. Dar kokią pašalpą gauna ir pragyvena. Viešieji darbai yra nereikalingas lėšų švaistymas,“ – įsitikinusi balėniškė.
Padidėjus kaimo gyventojų emigracijai į užsienį bei atsiradus daugiau laisvų darbo vietų tiek mieste, tiek kaime (viešieji darbai – aut. past.), samdomų darbininkų labai sumažėjo. Jų ypač pasigenda vyresnio amžiaus kaimo gyventojai, kurie patys nepajėgia susišienauti.
NORINČIŲ NUOMOTIS ATSIRAS
Šienapjūtei prasidėjus keletą savaičių saulėti orai leido žmonėms spėriai dirbti. Rodėsi, kad tik tinginiai gali likti nesusišienavę. Tačiau žmonėms trukdo ne tik prapliupę lietūs.
Anot Žemės ūkio skyriaus vedėjo Rimanto Gramo, smulkieji ūkininkai, turintys vos kelis hektarus žemės, dažniausiai nepajėgia įsigyti savo technikos. Tenka prašyti pagalbos iš stambesnių ūkininkų. Šie pirmiausia skuba tvarkyti savo derlių.
Dažnai kaime gyvenantys žmonės nelaiko gyvulių, o savo žemę išnuomoja. Kai kurie išnuomoja ir už dyką, bet šiemet ūkininkai, džiaugdamiesi gausia žole, į nuomojamus žemės plotus nebesižvalgo.
R. Gramas mano, jog praėjus lietums, kurie supūdė nemažai šieno, norinčiųjų nuomotis pievas atsiras.
IŠMOKŲ NEGAUS
Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone jau nušienauta beveik 70 proc. šienaujamų plotų. Daugiausia atsargų sukaupė stambieji ūkininkai, naudojantys naujausias žemės ūkio technologijas.
Skyriaus vedėjo R. Gramo, „Santarvė“ klausė, ar gaus išmokas tie ūkininkai, kurių ganyklos galbūt liks nenušienautos.
„Tokiems ūkininkams išmokos nebus mokamos. Ganyklos turi būti nušienautos, šienas išvežtas,“ – tvirtino pašnekovas.
Anot R. Gramo, per pačią šienapjūtę užklupęs lietus ir vėjas padarė nuostolių ne tik supūdydamas šieną. Kai kur jau išguldė ir vešlesnius javus.