Reklama

Signataras teigia: nėra nieko geriau už nepriklausomą valstybę(5)

Jonas Liaučius – vienas iš Tarybos narių, pasirašiusiųjų nepriklausomybės dokumentą. Apie jo veiklą surinkta informacija saugoma Laižuvos seniūnijos muziejuje. Sigito STRAZDAUSKO ir iš asmeninio archyvo nuotr.

Sekmadienį minėsime Kovo 11-ąją – Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ši diena primena apie 1990-uosius metus, kuomet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.
Šį šaliai svarbų dokumentą pasirašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir  kiti Tarybos nariai. Tarp jų – ir iš Laižuvos kilęs Jonas Liaučius.
Šiandien signataras sako: pasirašydamas šį itin svarbų dokumentą tikėjosi kitokios Lietuvos, nei yra dabar. Ir vis tik, jo teigimu, nėra nieko geriau už nepriklausomą valstybę.

Sugrąžino nepriklausomybę

Pasak istorinių šaltinių, šiame dokumente skelbiama: Lietuvos valstybė atkuriama. Taip buvo atstatytas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir Lietuva tapo nepriklausoma valstybė.
Aukščiausioji Taryba, priimdama sprendimą, rėmėsi 1918-ųjų metų vasario 16-ąją pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Kovo 11-osios aktą pasirašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.
Vienas iš Tarybos narių, pasirašiusiųjų dokumentą, buvo ir iš Laižuvos miestelio kilęs Jonas Liaučius. 71-erių metų teisininkas ir ilgametis Lietuvos politinis veikėjas šiuo metu gyvena Panevėžyje.

Pasirašė vėlai vakare

Signataras „Santarvei“ teigė labai gerai prisimenantis 1990-ųjų metų kovo 11-ąją. Po nepaprastai atsakingų pasitarimų ir diskusijų buvo nuspręsta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą skelbti tos pačios dienos vakarą, nelaukiant ryto.
„Tada visi buvome savotiškoje euforijoje ir atrodė, kad net pati gamta pritarė mūsų sprendimui. Už lango buvo gana šiltas pavasariškas oras. Kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės atkūrimo aktas, buvo beveik vienuolikta valanda vakaro. Netrukus ši žinia pasklido po visą šalį“, – prisiminė J. Liaučius.

Dirbo ir domėjosi

Signataras pasakojo, kad, prieš pasirašant Kovo 11-osios aktą, buvo daug dirbta ir aiškintasi, kas yra parlamento darbas, kas yra parlamentaras. Daug vertingos informacijos gauta iš mokymus tuomet vedusių žmonių, atvykusių iš Amerikos. Daugiausia tai buvę Amerikos lietuviai.
„Paskaitose užsisėdėdavome iki išnaktų, dirbome, mokėmės. Domėjomės, kaip posėdžiavo ankstesnis Seimas Kaune“, – kalbėjo J. Liaučius.
Pašnekovas prisiminė, kad tuomet niekas iš politikų negailėjo nei laiko, nei jėgų – norėta, kad viskas būtų padaryta kokybiškai bei reikalingi dokumentai būtų parengti nepriekaištingai.

Jaučia nusivylimą

Paklaustas, ar šiomis dienomis jaunimas domisi signatarų veikla, jų gyvenimu, ar jis pats sulaukia klausimų apie beveik prieš tris dešimtmečius buvusius įvykius, J. Liaučius pasidžiaugė, kad to domėjimosi vis dar yra.
„Dabartinis jaunimas nėra vienalytis. Jis viskuo besidomintis ir norintis mokytis. Dabar tam yra visos galimybės ne tik Lietuvoje, mokslus galima tęsti ir užsienyje. Tačiau teko pastebėti, kad vis dėlto jaunas žmogus yra nusivylęs dabartimi, esama politine sistema. Turbūt niekam ne paslaptis, kad, pagal statistiką, mes Europos Sąjungoje einame vos ne koja kojon su Rumunija. Todėl ir liūdna, ir nusivylimas yra didelis, kad nesame bent šiek tiek aukščiau“, – kalbėjo J. Liaučius.

Tikėjosi kitokios Lietuvos

Signataras atviras: jam gaila, kad Latvija ir Estija gerokai lenkia Lietuvą visose srityse, nors būtent mes, lietuviai, parodėme kelią Nepriklausomybės link.
Pasirašydamas Kovo 11-osios aktą jis tikėjęsis, kad mūsų šalis bus kitokia, nei yra dabar.
J. Liaučius teigė, kad viskas juda ne ta kryptimi. Tai jis pastebėjęs dar tuomet, kai politikai nepriėmė desovietizacijos įstatymo ir į aukščiausią valdžią buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Jam įsiminė, kad ši pergalė Seime buvo itin ilgai „švenčiama“.

Pasekmes jaučia iki šiol

J. Liaučius įsitikinęs, kad desovietizacijos įstatymo nebuvimo pasekmės jaučiamos iki šiol. Kiekvienoje ministerijoje, kitose aukščiausiose institucijose įsigalėjusi korupcija – vienos iš jų.
„Mūsų kaimynės Estija ir Latvija tokį įstatymą pasitvirtino, todėl į valdžia nebegrįžo senosios (komunistinės valdžios – aut. past.) atstovai. Jie buvo pašalinti ir negalėjo tapti parlamentarais. Todėl jos pažengė kur kas daugiau, besilygiuodamos į Suomiją, o mums beliko tik Rumunija“, – neslėpė nusivylimo pašnekovas.

Aplanko gimtąsias vietas

Kalbėdamas su „Santarve“ ir prisimindamas Kovo 11-ąją, J. Liaučius prasitarė, kad, nepaisant užimtumo, randa laiko pabendrauti ir su kraštiečiais. Progai esant, apsilanko Laižuvoje, kur vis dar gyvena jo sesuo. Susitinka jis ir su gimine, esančia už Vadaksties upės, Latvijos pusėje.

Tarybos nariai posėdžiavo iki vėlaus vakaro. Po ilgų diskusijų, nelaukiant ryto, buvo pasirašytas Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. KTU nuotrauka

Pagal galimybes bendrauja ir su buvusiais bendramoksliais Mažeikiuose.
„Gimtosios vietos visada išlieka pačios brangiausios, todėl, kai tik galiu, atvykstu čia. Dažniausiai tai būna vasarą. Ypač artimi savo laiku buvo Viekšniai, todėl ir čia su malonumu užsuku“, – kalbėjo signataras.

Nepavyko įgyvendinti

J. Liaučius prisiminė norėjęs Laižuvoje pastatyti paminklą kaip padėką kuršiams, žemaičiams ir lietuviams, gynusiems Lietuvos valstybę.
Daugiau nei prieš penkerius metus buvo planuojama paminklą pastatyti vadinamajame trikampyje, esančiame tik įvažiavus į Laižuvą. Tikėtasi, kad dviejų metrų aukščio paminklas su kario bareljefu bus padėka kuršiams, žemaičiams ir lietuviams, 600 metų kovojusiems už Lietuvos valstybės išsaugojimą.
Buvo numatyta, kad dešinėje pusėje bus ietis – kaip pergalės ženklas, kairėje – dvyliktojo amžiaus kirvukas, naudotas apsiginti. Paminklas dar turėjo būti pažymėtas dvigubu kryžiumi, nes tokie buvo paplitę Žemaitijoje. Apačioje – žemaitiškas užrašas. Taip norėta išsaugoti nykstančią žemaičių tarmę. Tačiau planai ir liko planais. Paminklas nebuvo pastatytas.
J. Liaučius sakė, kad laižuviškiai panoro pamatyti kitokį statinį vadinamajame trikampyje, todėl jo parengtas projektas buvo atmestas.

Nepriklausomybė – geriau už viską

Signataras išsakė viltį, kad apie Laižuvos istoriją dar bus rašoma, ji bus kitais būdais įamžinta. O kad yra ką rašyti, byloja prieš daugelį metų jo rastas akmeninis kirvukas.
„Plika akimi matoma, kad pavadaksties šlaitai yra tokie, lyg jų papėdėje kažkada vyko mūšiai. Ten radau ir akmeninį senovinį kirvuką, kurį prieš daugelį metų atidaviau Mažeikiuose įsikūrusiam muziejui“, – prisiminė J. Liaučius.
Pašnekovas teigė prieš daugelį metų žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ skaitęs straipsnį, kuriame buvo rašoma apie Laižuvos pavadinimo kilmę.

Rūta Virkietytė sakė, kad informaciją apie signatarą Joną Liaučių mokykla kaupė daugelį metų. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

„Buvo iškelta versija, kad Laižuva susideda iš dviejų žodžių: lai ir žūva, kitaip tariant – tegu žūva.  Tai tik sustiprina mintį, kad kokiame tryliktame amžiuje vyko aršūs mūšiai už Lietuvos laisvę“, – samprotavo signataras.
J. Liaučiaus teigimu, yra labai simboliška kalbėti apie lietuvių kovas už laisvę Kovo 11-osios išvakarėse. Nors nūdiena ir nėra tokia, kaip tikėjosi, tačiau, jo žodžiais, nėra nieko geriau už nepriklausomą valstybę.

Surinkta informacija – muziejuje

J. Liaučių prisimena ir gimtoji Laižuva. Nemažai informacijos apie signatarą buvo sukaupęs Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos muziejus. Uždarius ugdymo įstaigą, visa muziejaus sukaupta informacija ir istorinė medžiaga buvo perduota Laižuvos seniūnijai.
Seniūnijos pastate šiuo metu yra įrengtas muziejus. Viena iš ekspozicijų kaip tik ir yra skirta signatarui. Visi pageidaujantieji gali su ja susipažinti, nors oficialiai muziejus yra atrakinimas tik per valstybines šventes.
Rūta Virkietytė, buvusi Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos mokytoja, „Santarvei“ sakė, kad informaciją apie signatarą mokykla kaupė daugelį metų. Didžiąją dalį eksponatų jiems padovanojo pats J. Liaučius.
Jis yra dovanojęs knygų ir Laižuvos bibliotekai. Kai jis atvyksta į Laižuvą, visada pasidomi, ar jo dovanotos knygos vis dar tebėra bibliotekoje ir ar yra paklausios.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.