Šilumos kainą valdo monopolis?

Biokuras ne visada garantuoja mažiausią šilumos kainą. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Pirmadienį mieste pradedamas šildymo sezonas. Nors Mažeikiai yra tarp mažiausiai mokančių šalyje, tačiau kai kurie mažeikiškiai mano, kad šildymo kaina galėtų būti dar mažesnė, jei biokuras būtų perkamas iš kelių tiekėjų, o ne iš vieno. Šilumininkai teigia, kad kainą nulemia ne tik tiekėjų skaičius, bet ir dujų perdavimo galios mokestis.

Kainų svyravimai

Kitą savaitę mažeikiškių namus pasieks šiluma. Šildymo sezoną šiais metais pradėsime šiek tiek mažesne sunaudotos šilumos energijos kaina, nei ji buvo pavasarį sezonui pasibaigus.
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ internetiniame puslapyje skelbiama, kad daugiabučių namų gyventojams šiluma spalio mėnesį atsieis 22,14 cento už kilovatvalandę, o pavasarį, balandžio mėnesį, daugiabučių namų gyventojai už vieną sunaudotos šilumos energijos kilovatvalandę mokėjo po 23,36 cento.
Esant tokiam kainų svyravimui kai kurie mažeikiškiai svarsto, kad šilumos kaina turėtų būti dar mažesnė, nes didžiąją kuro dalį sudaro biokuras, o tai viena pigiausių kuro rūšių.
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Jonas Jurkus pripažino, kad šilumos kaina net dviem centais būtų mažesnė, jei įmonei nereikėtų mokėti dujų perdavimo galios mokesčio.
Pasak vadovo, šis mokestis dingtų, jei rajone esanti naftos perdirbimo įmonė savo reikmėms naudotų gamtines dujas.

Biokuras – pigiausias

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešai paskelbtais duomenimis, 1 tona naftos ekvivalento gamtinių dujų šiemet rugpjūtį kainavo 1,764 tūkst. litų, 1 tona naftos ekvivalento mazuto 2,178–2,199 tūkst. litų, o 1 tona naftos ekvivalento biokuro 0,668–1,188 tūkst. litų. Pigiausias biokuras yra skiedros, brangiausias – medžio granulės.
Mažeikiai šildomi naudojant skiedras ir pjuvenas.
„Skiedros ir pjuvenos yra pigesnės, nes granulėms pagaminti reikalingos papildomos išlaidos. Praėjusį šildymo sezoną naudojant biokurą buvo pagamina 81,2 procento visos šilumos. Šiais metais planuojamas toks pat santykis“, – paaiškino J. Jurkus.
Bendrovė yra laimėjusi 4,8 milijono litų vertės konkursą katilinei su trim biokuro katilais statyti. Planuojama, kad jai pradėjus veikti 90 proc. šilumos bus pagaminama naudojant biokurą.

Kaina priklauso nuo tiekėjo

Būtent dėl biokuro pigumo dalis mažeikiškių įsitikinę, kad sunaudotos šilumos energijos kaina mieste turi būti mažesnė. Svarstoma, kad mažinti kainą būtų galima, jeigu biokuras miestui šildyti būtų perkamas ne iš vieno tiekėjo.
Lietuvoje surinkti statistiniai duomenys rodo, kad esant monopolinėms struktūroms, atskirose savivaldybėse biokuro kaina skiriasi daugiau nei šimtu procentų.
Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis internetinėje erdvėje yra pasakęs, kad ten, kur savivaldybės biokurą perka iš visų, galinčių jį tiekti tinkamos kokybės, šilumos kainos yra vienos mažiausių. O tose savivaldybėse, kur biokuro tiekimas yra monopolizuotas, t. y. pasirinktas vienas tiekėjas, biokuro kainos didesnės.
„Mažeikių šilumos tinklai“ biokurui pirkti yra sudarę ilgalaikę ketverių metų sutartį su jo tiekėju.

Sudaryta ilgalaikė sutartis

Pasak J. Jurkaus, sudarius ilgalaikę sutartį, biokuro kaina yra perskaičiuojama kas tris mėnesius.
„Iki 2010 metų 70 procentų kuro pirkdavome iš vieno tiekėjo, o likusią dalį – iš smulkiųjų tiekėjų. Bet esant šaltai žiemai, susidarė tokia situacija, kad smulkieji tiekėjai pritrūko biokuro ir mes buvome priversti miestą šildyti gamtinėmis dujomis. Todėl, kad tokia situacija nepasikartotų, buvo nuspręsta pasirašyti su vienu tiekėju ilgalaikę sutartį“, – paaiškino J. Jurkus.
Kokiomis konkrečiomis kainomis šiuo metu perkamas biokuras, generalinis direktorius J. Jurkus neatskleidė. Tik pasakė, kad Mažeikiuose naudojamo biokuro kaina mažesnė, nei neseniai atsidariusioje Biokuro biržoje.

Gandai ar teisybė?

Apie monopolį šilumos ūkyje užsiminta ir susitikime su Mažeikiuose besilankiusiais Seimo Antikorupcijos komisijos nariais. Seimo narys Stanislovas Giedraitis užsiminė apie šilumos ūkyje klestinčią korupciją ir apie rastus pažeidimus. Kalbėjo ir apie surinktą  bei prokuratūrai perduotą medžiagą.
Dauguma dalyvavusiųjų susitikime su svečiais iš sostinės suprato, kad Seimo narys kalba apie „Mažeikių šilumos tinklus“.
Tačiau J. Jurkus tikina nieko nežinąs apie jokius tyrimus ir pažeidimus.
„Mano žiniomis, metų pradžioje Seimas buvo gavęs skundą dėl trasų sujungimo, tačiau jis nepasitvirtino. Daugiau neturim jokios informacijos, kad būtų pradėtos bylos ar tyrimai. Gal Seimo narys kalbėdamas viešai galvoje turėjo atvejį su „Vilniaus energija“, nes Mažeikiuose tikrai nieko panašaus nėra“, – spėliojo J. Jurkus.
„Santarvei“ atsakymo išgirsti iš Seimo nario nepavyko, nes į skambučius niekas neatsakė.