Sąskaitos už šildymą sausio mėnesį apstulbino daugiabučių namų gyventojus. Kai kurie savo nepasitenkinimą pasiryžę išsakyti rytoj vyksiančiame mitinge. Rajono valdžia kratosi atsakomybės ir teigia esanti netobulos tvarkos įkaitė.
SĄSKAITOS
PRIBLOŠKĖ
Sąskaitos už šildymą sausio mėnesį gerokai paplonins pinigines. Savivaldybės taryba praėjusių metų pabaigoje patenkino šilumos tiekėjų prašymą ir 34,6 proc. padidino prieš pusmetį patvirtintą šilumos tarifą. Daugiabučių namų gyventojams už kilovatvalandę (be PVM) nuo sausio mėnesio tenka mokėti 25,98 cento. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šilumos kaina padidėjo apie 70 proc.
Šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitą už šildymą gerokai padidino ir šaltesni orai. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė 6 laipsnius šalčio, tuo tarpu gruodžio mėnesį – 0,9 laipsnio šilumos.
Anot UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojo Jono Jurkonio, šilumos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui dėl šalčių padidėjo 35 procentais. Gruodžio mėnesį kvadratinio metro šildymas vidutiniškai kainavo 3,2 lito, sausio mėnesį – jau per 5 litus.
Į redakciją skambinę žmonės neneigė žinoję, kad nuo šių metų šiluma brangs, tačiau prisipažino tokių didelių skaičių sąskaitose nesitikėję.
Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Aldona Gagienė dar negalėjo pasakyti, kiek dėl šoktelėjusių šilumos kainų padaugėjo kompensacijų gavėjų – tai paaiškės kovo pradžioje, tačiau vedėjos teigimu, susidarė eilutė norinčiųjų susitvarkyti dokumentus dėl kompensacijų. Gavus gruodžio mėnesio sąskaitas tokių žmonių padaugėjo trim šimtais.
„Viena yra kalbas girdėti, kita – realiai tai suvokti, kai tenka pinigėlius krapštyti. Kažkoks absurdas, vien už šildymą tenka atiduoti tris šimtus litų“, – piktinosi dviejų kambarių bute gyvenanti Aldona Jankauskienė.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis prisipažino, kad jį taip pat apstulbino sąskaita už šildymą.
„Kaip asmuo, kaip meras, gaunantis vieną mažiausių atlyginimų rajone tarp vadovaujančio personalo, gavęs sąskaitą buvau šokiruotas. Šildymo kaina už vieną kvadratinį metrą viršija 5 litus. Bet neturiu teisės pykti, nes žinau, kodėl taip yra“, – teigė meras, gyvenantis viename naujausių miesto namų.
PIKETAS – NE PRIEŠ TUOS
Vieni mažeikiškiai dėl didelių sąskaitų keiksnoja šilumos tiekėjus, kiti Savivaldybės tarybą, dar kiti – merą. Rajono vadžiai, ko gero, už brangų šildymą rytoj klius ir nuo piketuotojų.
V. Džiugelis „Santarvei“ sakė, kad jaučiasi ramiai – jei tik mažeikiškiai norės išgirsti, jis norėtų paaiškinti, kodėl susidarė tokia situacija.
„Žmonės per daug sureikšmina Savivaldybės galią. Nustatant šilumos kainą svarbiausias vaidmuo tenka Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau VKEKK – B. R.). Galime žaisti, netvirtinti tų kainų. Tada komisija priims sprendimą ir be mūsų“, – komentavo meras.
V. Džiugelis mano, kad šilumos kainas ir toliau turėtų tvirtinti Taryba, tačiau nustatyti jas turėtų nepriklausomi ekspertai. Lietuvos savivaldybių asociacijai priklausantys merai, tarp jų ir Mažeikių, pasirašė naujajai Vyriausybei ir Seimui skirtą raštą, kuriame prašoma tokią funkciją pavesti nepriklausomiems ekspertams.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga taip pat pasisako už tai, kad bent rajoninių miestų šildymo kainų tvirtinimas būtų perduotas savivaldybėms, o VKEKK tik kontroliuotų.
Šilumos tinklų direktorių Joną Jurkų tenkina tai, kad šilumos kainas nustato Kainų komisija. Esą ji yra nepriklausoma, nes nepavaldi nei Vyriausybei, nei Prezidentui. Be to, joje dirba kompetentingi specialistai, sąžiningai priimantys sprendimus, jokie susitarimai šilumos tiekėjų naudai – neįmanomi.
TEISMAS ĮŽVELGĖ
ŠALIŠKUMĄ
Vartotojų gynimo lygos prezidentas Kęstutis Grinius komisijos atžvilgiu nusiteikęs kritiškai. Anot jo, būtina atskirti VKEKK funkcijas, nes dabar komisija rengia kainų nustatymo metodiką, ją tvirtina, apskaičiuoja šilumos ir karšto vandens kainas bei kontroliuoja jų taikymą.
K. Grinius neatmeta galimybės, kad gyventojai gali permokėti šilumos tinklams vien dėl nesąžiningo kainų nustatymo. Pavyzdžiui, patikrinimas dėl kainų nustatymo pagrįstumo ir šilumos panaudojimo parodė, kad vieno cento paklaida, nustatant šilumos kainas, šalies vartotojams per metus gali kainuoti per 80 milijonų litų.
Kad Kainų komisija gali vienašališkai nustatyti kainas, įrodo ir teisme išnagrinėtas Telšių savivaldybės ir Vartotojų gynimo lygos skundas. Teismas panaikino praėjusių metų spalio mėnesio VKEKK nutarimą ir įpareigojo iš naujo perskaičiuoti bei nustatyti šilumos kainą.
PLANUOJA KREIPTIS
Į VYRIAUSYBĘ
Rytoj vyksiančiame Tarybos posėdyje rajono politikai turėtų priimti kreipimąsi į šalies aukščiausias institucijas dėl šilumos kainų metodikos patobulinimo.
Šiuo metu, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika, šilumos kainos nustatomos vieniems metams ir gali būti perskaičiuojamos nelaukiant 12 mėnesių tik tada, kai kuro kainos padidėja 15 proc., bet ne anksčiau kaip praėjus pusmečiui po paskutinio perskaičiavimo.
J. Jurkaus teigimu, jeigu šilumos kaina būtų perskaičiuojama kas mėnesį ar du, tai leistų išvengti tokių skaudžių kainų šuolių vartotojams ir didelių nuostolių tiekėjams.
„Šiuo metu pasaulinės dujų kainos krenta, tačiau gyventojai permoka už šilumą, nes pagal dabar galiojantį Šilumos įstatymą, kaina gali būti perskaičiuojama tik kas pusmetį. Tuo tarpu kas mėnesį šilumos kainas persvarstančioje Estijoje, krentant dujų kainai, pinga ir šiluma“, – kad būtina keisti skaičiavimo metodiką, mano ir Savivaldybės meras V. Džiugelis.
ABEJOJA METODIKOS
KEITIMO SVARBA
Ne visi specialistai mano, kad metodikos pakeitimas išgelbėtų vartotojus nuo šilumos kainų šuolių. Šiandien Seime turėtų vykti Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos organizuota konferencija, kurioje bus gvildenamos energijos monopolijų teikiamų paslaugų kainų mažinimo problemos.
Lygos prezidentas K. Grinius „Santarvei“ sakė, kad konferencija turėtų patvirtinti ir rezoliuciją dėl Seime nagrinėjamų Šilumos ūkio įstatymo pataisų.
„Šiuo metu pradėta neregėto masto agitacija dėl galimybės perskaičiuoti šilumos tiekimo kainas kas mėnesį. Egzistuojanti skaičiavimo metodika įvardijama kaip viena didžiausių šilumos kainos nustatymo bėdų. Aš nesu prieš, bet manau, kad kainų perskaičiavimas vartotojui nieko nelemia, esminių dalykų nesprendžia. Kilovatvalandės gamybos savikaina susideda iš tam tikrų sąnaudų. Ar vieną kartą per metus, ar 360 kartų skaičiuosime kainą, jei tos sąnaudos nesikeis, kaina liks ta pati“ – samprotavo pašnekovas.
Vartotojų gynimo lygos rezoliucijoje teigiama, kad metodikos sureikšminimu bandoma nukreipti dėmesį nuo esminių Šilumos įstatymo trūkumų ir šilumos ūkio įmonių veiklos neefektyvumo, piktnaudžiavimo, nesąžiningo kainų nustatymo ir galimos korupcinės veiklos.
Esą dėl įstatymo pataisų nesumažės gamtinių dujų ar kito kuro, reikalingo šilumos energijai gaminti, kainos, nesumažės šilumos tiekimo įmonių valdymo, o ypač vadovų atlyginimai, įmonių pelnai, nesumažės investicijos, kurios didinamos, kad būtų galima palaikyti aukštas šilumos tiekimo kainas, neišnyks netvarka.
Vartotojų lyga, kreipdamasi į Seimą dėl Šilumos įstatymo pataisų, klausia: kada problema bus pradėta spręsti iš esmės, t. y. šilumos veiklą reguliuojantis įstatymas ir reguliavimo tvarka bus pakeista taip, kad mažėtų šilumos tiekimo kaina vartotojams.
VERSLININKAI
PRARAS MILIJONUS
Tokiai rezoliucijai, galima spėti, pritartų ir mažeikiškiai, įtariantys, kad jiems tenka padengti ir Šilumos tinklų neūkiškumo išlaidas. Mažeikiuose 58 proc. šilumos energijos pagaminama naudojant biokurą, 41 proc. – dujas arba mazutą. Ne vienam mažeikiškiui šiandien kyla klausimas: ar ūkiškai valdomi tinklai. Galbūt šilumos tiekėjai nesivargina ieškodami pigesnio kuro?
Dėl šilumos kainos padidinimo kenčia ir verslas. UAB „Saurida“ direktorius Saulius Rancas suskaičiavo, kad dėl šilumos brangimo rajono verslininkai per šį šildymo sezoną neteks 15 milijonų litų.
„Apmaudu, kad Šilumos tinklai negali sumažinti kainos ir kaltina tik Kainų komisiją. Aš puikiai žinau, kaip tvirtinamos kainos. Sudedamos visos išlaidos, sąnaudos. Bet juk tai priklauso nuo įmonės ūkiškumo, kaip ji sugeba tas sąnaudas sumažinti. Ir niekas per prievartą tų kainų neužkelia“, – teigė verslininkas.
Anot S. Ranco, jeigu Šilumos tinklai neturi pinigų kurui pirkti, verslininkai gali tiekti šilumą – įstatymai tai leidžia. „Tačiau mūsų niekas nenori įsileisti“, – replikavo verslininkas.
J. Jurkaus teigimu, verslininkas kalba vėjus. Esą propano ir butano mišinį galima naudoti tik mažoje katilinėje, o kur yra stambūs įrenginiai, jis netinka, nes toks kuras esąs nesaugus.
NAGRINĖJA
GYVENTOJŲ SKUNDUS
Didėjant šildymo kainai gyventojai ima abejoti, ar jų sąskaitose įrašyti skaičiai atitinka tikrovę. Galbūt Šilumos tinklai „prikišą nagus“ ir kažkokiu būdu savo naudai pakoreguoją šilumos apskaitą. Gyventojų nuomone, yra daug būdų, kaip padidinti ar sumažinti šilumos suvartojimo kiekį, ir tai suteikia galimybę piktnaudžiauti vartotojų nenaudai.
Šilumos tiekėjai tikina, kad šilumos punktų priežiūra daugiabučiuose namuose itin sustiprinta, kad apskaita funkcionuoja normaliai, kad peno skundams nėra, o priskaitymai nėra blogi. Esą renovavus daugelio namų šilumos punktus, įsikišimo dėl šilumos suvartojimo padidinimo nei iš Šilumos tinklų, nei iš butų ūkių pusės negali būti. Be to, įrengtas automatizuotas šilumos energijos tiekimas, kuris priklauso nuo aplinkos temperatūros.
Vartotojų gynimo lygos prezidentas K. Grinius prisipažino nepasitikįs automatizuotais reguliatoriais – esą juos galima sureguliuoti taip, kad tiektų daugiau šilumos negu reikia.
„Vartotojai nežino, kaip gintis, nors būna teisūs. Bet intuityviai jie jaučia skriaudą. Jie net nežinodami kartais pasako, kurioje vietoje ta skriauda yra“, – pastebėjo pašnekovas.
Vartotojų gynimo lyga tiria ginčus, kylančius tarp vartotojų ir tiekėjo dėl kainų nustatymo. Ar teisingai tiekiama šiluma, tik gavusi skundus raštu, aiškinasi Valstybinė energetikos inspekcija. Abiejų institucijų vadovai tikino iš Mažeikių skundų nesulaukiantys.
Valstybinės energetikos inspekcijos direktorius Vytautas Miškinis „Santarvei“ sakė, kad gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl to, kad blogai reguliuojami šilumos mazgai – tiekiama per daug ar per mažai šilumos.
Pašnekovas neneigė, kad pastebimas šilumos tiekėjų interesas „įbrukti daugiau šilumos energijos ir gauti daugiau pinigų“. Tačiau įrodyti, kad butai peršildomi, esą labai sudėtinga.
„Pagal Higienos normą, butuose temperatūra turi būti ne mažesnė negu 18 laipsnių ir ne didesnė nei 26 laipsniai. Tokia temperatūra yra nebent vonios kambaryje. Kai tokie nesąmoningi normatyvai, sunku įrodyti buto peršildymą“, – komentavo pašnekovas ir pridūrė, kad inspekcijos patikrinimai byloja, jog netvarkos šilumos ūkiuose yra.
PASITARIME
AIŠKINOSI PRIEŽASTIS
Rajono vadovai, iš pirmo žvilgsnio, reagavo į gyventojams šoką sukėlusias sąskaitas už šildymą. Buvo sušauktas pasitarimas, į jį pakviesti butų ūkių, šilumos tiekėjų, verslo atstovai. Tačiau iš esmės kalba sukosi apie didelius šilumos sunaudojimo skirtumus, pirštu baksnojant į vartotoją – kaip jis turėtų taupyti, kaip turėtų prižiūrėti netaupų ar šilumą bei karštą vandenį vagiantį kaimyną.
UAB „Mažeikių butų ūkis“ duomenimis, mažiausia kaina už kvadratinio metro šildymą sausio mėnesį buvo 3,2 lito, didžiausia – per 8 litus. Bendrovė administruoja 243 namus, kuriuose yra beveik 10,5 tūkst. butų. Nuo 4 iki 5 litų mokėjo 44 daugiabučiai namai, nuo 5 iki 6 litų – 152, daugiau kaip 6 litus – 38 ir daugiau kaip 7 litus – 7 namai.
Tiek šilumos tiekėjai, tiek butų ūkių atstovai įvardijo ne vieną priežastį, turinčią įtakos šilumos sunaudojimui. Kaip efektyviai naudojama šiluma, priklauso nuo pastato išorės konstrukcijų – sienų, stogo, langų, rūsio, vamzdynų izoliacijos, kt. Butų ūkio atstovai pastebėjo, kad daugiau už šilumą moka žmonės, gyvenantys mažuose namuose.
NĖRA KARŠTO
VANDENS TIEKĖJO
Kiekvieno namo sunaudotas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Iš jų atimamas deklaruotas karšto vandens kiekis, likęs – paskirstomas šildymui. Nereikia būti dideliam matematikui, kad suvoktum – kuo mažiau vandens deklaruojama, tuo daugiau tenka mokėti už šildymą.
Butų ūkio direktoriaus Vidmando Stonkaus teigimu, situacija nėra gera. Pavyzdžiui, sausį beveik 1700 butų nedeklaravo nė lašo karšto vandens, dar panašiai tiek nurodė sunaudoję tik po kubą vandens.
„Ir vienas gyvenantis žmogus per mėnesį sunaudoja mažiausiai 1,1–1,2 kubo vandens. Vadinasi, kas antrą mėnesį tokie žmonės turėtų deklaruoti bent po du kubus vandens. Tačiau kai kurie šito nedaro po keletą mėnesių. Galbūt žmonės galvoja, kad skriaudžia Šilumos tinklus, bet jie vagia iš savo kaimynų“, – teigė butų ūkio vadovas.
V. Stonkus apgailestavo, kad šiandien karšto vandens vartotojai palikti be kontrolės. Neaišku, ar gyventojai naudoja patikrintus apskaitos prietaisus (patikra turi būti atliekama kas ketveri metai), ar teisingai deklaruoja sunaudotą karštą vandenį. Jeigu savininkas geranoriškai neįsileidžia, patekti į butą galima tik turint teismo sprendimą.
Vyriausybės nutarimas numato, kad apskaitos prietaisų patikrą savo lėšomis atlieka tiekėjas. Šalto vandens apskaitos prietaisais rūpinasi UAB „Mažeikių vandenys“. Deja, karšto vandens tiekėjo Savivaldybės taryba nėra patvirtinusi. Savivaldybės mero V. Džiugelio teigimu, nustatyti tiekėjo negalima, nes trūksta šiuos veiksmus reglamentuojančių teisės aktų.
Vyriausybės atstovas Algimantas Čepys „Santarvei“ sakė, kad ši problema aktuali ir kitoms savivaldybėms, nes daugelis neturi nustatę karšto vandens tiekėjo. Tačiau kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui Šiauliai, nepaisydamos dviprasmiškų įstatymų, pasitvirtino karšto vandens tiekėjus. Vienur tokia funkcija priskiriama vandens, kitur – šilumos tiekėjams.
Džiugelis „Santarvei“ sakė, kad ruošiasi prie bendro stalo susikviesti „Šilumos tinklų“ ir „Mažeikių vandenų“ atstovus, ir mano, kad kompromisas, kaip spręsti problemą, bus rastas.
GYVENTOJAI GALI BŪTI
KONTROLIERIAI
Kokią dalį šilumos kainoje sudaro nedeklaruotas vanduo, įmonės vadovas pasakyti negalėjo. Tačiau kai kurių namų gyventojai jau ir patys ima narplioti sąskaitose įrašytų įtartinų skaičių priežastis. Nenorėjęs viešai būti įvardintas mažeikiškis (redakcijai pavardė žinoma – B. R.) pasakojo, kad tokios analizės namo gyventojai ėmėsi po to, kai namo šilumos suvartojimas, palyginti su gruodžio mėnesiu, padidėjo 59 procentais, – net trigubai daugiau negu vidutiniškai mieste.
„Išsiaiškinome, kad vieno buto gyventojas pasidarė kapitalinį remontą – apsišiltino sienas, langus, grindis, įsirengė papildomų radiatorių, tačiau už šilumą jis moka tiek pat, kaip ir kiti. Viso namo sąskaita gyvena ir septynių butų gyventojai, nedeklaruojantys sunaudoto vandens. Paskaičiavome, dėl šių priežasčių kvadratinio metro šildymo kaina padidėjo 2,11 lito. Mūsų šeimai iš piniginės teko papildomai ištraukti beveik 150 litų“, – skaičiavo trijų kambarių bute gyvenantis vyras.
INDIVIDUALI APSKAITA
PADĖTŲ TAUPYTI
Karšto vandens kainos taip pat nėra mažos, tačiau dėl jų nekyla jokių viešų diskusijų. Ar ne todėl, kad savo butuose turime apskaitos prietaisus: kiek vandens suvartojame, už tiek ir sumokame. Tačiau galimybės patiems nuspręsti, šildytis daugiau ar mažiau, neturime. Galime tik pavydėti kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams, savo butuose turintiems individualius šilumos apskaitos prietaisus. Pas mus tokia apskaita yra tik naujausios statybos namuose.
Ką reiškia individuali apskaita, žino ir Savivaldybės meras V. Džiugelis, gyvenantis kotedže. Meras patenkintas, turėdamas galimybę sumokėti už tiek šilumos, kiek konkrečiai šeima sunaudojo. Tačiau suabejojo, ar individuali apskaita pateisintų lūkesčius senuose namuose, nes nuskriausti būtų pirmų aukštų, kampinių butų gyventojai, norintys šiltai gyventi – jie turėtų suvartoti daugiau šilumos.
Šilumos tinklų direktorius J. Jurkus „Santarvei“ teigė, kad teoriškai daugiabučių namų gyventojai, jeigu tam pritaria kiti kaimynai, gali įsirengti individualią apskaitos sistemą. Tačiau norinčiųjų neatsiranda, kai paskaičiuojamos išlaidos.
Vartotojų gynimo lygos prezidento K. Griniaus teigimu, individuali apskaita apie 30 proc. sumažintų šildymo kainą. Esą galbūt ir vertėtų rizikuoti savo pinigėliais, nes apskaitos prietaisų įsirengimo išlaidos atsipirktų per penkerius metus. Pašnekovas teigė, kad yra vilčių, jog ateityje pusę šių išlaidų padengs valstybė.
RENOVACIJA – ATEITIES
KARTOMS?
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad šilumos suvartojimą sumažintų namų renovacija. Verslininkas S. Rancas nepatenkintas, kad giriant renovaciją nepasakoma visos tiesos. Esą tik pagerėtų daugiabučių namų būklė, kiltų jų vertė ir kaina, tačiau gyventojų išlaidos nesumažėtų.
Verslininko skaičiavimu, gyventojams už šildymą ir paskolą tektų mokėti brangiau negu dabar. Ekonomiją žmogus pajustų nebent po 15–20 metų.
„Reikia mąstyti plačiau, valstybiškai – energijos ištekliai nėra neišsenkantys. Mes turime palikti sutvarkytą ūkį ateinančiai kartai, savo vaikams“, – samprotavo meras V. Džiugelis.
Vartotojų gynimo lygos prezidentas K. Grinius sakė neneigiąs pačios renovacijos. Tačiau, anot jo, reikėtų tam gerai pasiruošti: kad būtų išspręsti garantijų, kokybės klausimai. Esą kai kuriuos prieš 6–7 metus renovuotus namus jau reikia remontuoti, pasirodė nemažai defektų.
Antano JANUŠONIO piešinys
