Reklama

Šimtukininkai – mokymo kokybės atspindys?(17)

Tarp dešimties rajono šimtukininkų šiemet nebuvo nė vieno abituriento nei iš Viekšnių, nei iš Sedos Vytauto Mačernio gimnazijų. Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos

Jau keleri metai Viekšnių ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos neturi abiturientų šimtukininkų,  todėl šių ugdymo įstaigų vadovams metami kaltinimai dėl netinkamo vadovavimo. Jie kaltinimus atmeta ir sako, kad itin gerus mokymosi rezultatus gali pasiekti tik gabūs vaikai.

Vyksta  reformos

Mūsų rajone šiemet dešimt abiturientų gavo aukščiausius egzaminų įvertinimus – šimtukus. Dauguma jų mokėsi miesto gimnazijose, o Sedos ir Viekšnių gimnazijų abiturientai jau kelinti metai tokių aukštų įvertinimų negauna. Todėl viešoje erdvėje pradėjo sklisti kaltinimai gimnazijų vadovams dėl netinkamo vadovavimo ir gimnazijos vardo menkinimo. Tačiau minėtų gimnazijų vadovai kaltinimų kratosi, teigdami, kad geri mokslo metų rezultatai daugiausia priklauso nuo vaikų gabumų, o ne nuo mokymo ar vadovavimo kokybės.
Rajono švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad gimnazijos neprivalo būti aukštesnio lygio nei kitos mokyklos, taip pat jos neprivalo ugdyti vien tik šimtukininkus.
„Šiuo metu vyksta procesas, kurio metu visos vidurinės mokyklos tampa gimnazijomis, progimnazijomis arba pagrindinėmis mokyklomis. Nuo 2015-ųjų vidurinį išsilavinimą bus galima gauti tik gimnazijose, todėl jos priima visus pageidaujančius mokytis. Nebėra jokios atrankos, todėl ir mokymosi lygis yra įvairus“, – paaiškino A. Stonkus.

Tik moralinės priemonės

Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, bausti vadovus ar imtis kažkokių priemonių, kad visose gimnazijose būtų tik geriausi rezultatai, negalima.
„Mes tik morališkai galime juos paveikti, įtikinti ieškoti priežasčių, kodėl egzaminų, mokinių mokymosi rezultatai prastėja. Geriausiai mokyklas baudžia vaikai ir tėvai, palikdami vieną ar kitą mokymo įstaigą ir tęsdami mokslus kitose mokyklose. O kai mokinių skaičius mažėja, kyla grėsmė mokyklos tolimesniam gyvavimui“, – sakė A. Stonkus.
Švietimo skyriaus vedėjas patikino, kad, pasibaigus mokslo metams, yra atliekama analizė.
„Kiekvienais metais žiūrim valstybinių egzaminų rezultatus, išanalizuojam kiekvieną mokyklą. Suskaičiuojame, kiek abiturientų sėkmingai išlaikė egzaminus ir kiek nelabai. Kokius įvertinimus jie gavo. Palyginame paskutinių trejų metų gautus rezultatus ir fiksuojame tendencijas: kuri mokykla išliko toje pačioje vietoje, kurios rezultatai pagerėjo, o kurios atvirkščiai – suprastėjo“, – paaiškino A. Stonkus.
Jis pastebėjo, kad šiemet Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos išliko tas pats lygis, kaip ir pernai, o Viekšnių gimnazija smuktelėjo žemyn.
„Viekšnių gimnazija šiemet „nusimokė“. Pasibaigę mokslo metai šiai mokyklai prastesni nei pernykščiai. Konkrečių priežasčių, kodėl taip nutiko, negaliu nurodyti. Reikės aiškintis“, – teigė A. Stonkus.

Pritrūko nedaug

Sedoje ir Viekšniuose įsikūrusių gimnazijų vadovai įsitikinę, kad jų vadovaujamos mokymo įstaigos nėra prastesnės už kitas mokyklas vien dėl to, kad tarp jų abiturientų nėra šimtukininkų.
Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė patikino, kad iki šimtuko jiems trūko labai nedaug.
„Šiais metais buvo šeši pretendentai baigti gimnaziją su pagyrimu. Mokslo metų pabaigoje liko tik trys. Buvo tokių abiturientų, kurie surinko 98 procentus. Turbūt taip susiklostė aplinkybės, kaip sakom, taip „sukrito“ žvaigždės arba tiesiog tokia jaunuolių karta, kai nėra itin gabių vaikų“, –  samprotavo direktorė.

Nulemia gabumai

Sedos gimnazijos direktorė įsitikinusi, kad geriems mokslo rezultatams daug įtakos turi vaiko gabumai ir mokytojo sugebėjimas dirbti su tokiu vaiku. Tai esą abipusis procesas.
Anot direktorės, mokinių kartos keičia viena kitą, vienais metais yra gabesnių vaikų, kitais metais tokių mažiau. Todėl kaltinti mokytojus, kad jie prastai moko, esą negalima.
„Yra daug pavyzdžių, kai vienas ar kitas mokytojas, kelerius metus išugdo šimtukininkus, o po to šimtukininkų kuriam laikui nebėra, kol vėl po keleto metų pasikeičia karta. Per daugiametę darbo patirtį mokytojas turi savo metodiką, kaip vaikus mokyti, kaip juos atskleisti. Tiesiog dabar toks tarpsnis, kai vaikai turbūt savo sugebėjimus demonstruoja savo pomėgiuose, o ne moksluose. Tačiau mūsų mokykla nuo to tikrai nepasidarė prastesnė“, – pastebėjo G. Gricienė.

Populiarumas auga

Kad mokyklos populiarumas nėra sumažėjęs, gimnazijos direktorės teigimu, rodo ir tai, kad vis dažniau mokinių atvyksta iš aplinkinių kaimelių ir miestelių.
„Šiais mokslo metais sulauksime mokinių iš Žemalės ir Pikelių. Pastebėjom tokią tendenciją, kad, atėjus laikui rinktis, kaimų vaikai mieliau eina į mūsų gimnaziją, o ne važiuoja į miestą. Tokių vaikų tėvai įsitikinę, kad jų vaikai geriau jausis mažesnėje gimnazijoje. Taip pat jie baiminasi, kad kaimo vaikai gali nesutarti su miestiečiais. Kaip ten bebuvę, renkasi jie, nes mes jokios atrankos nedarome. Priimame visus. Mums net nereikėjo daryti kažkokių akcijų, reklamuotis. Kas jau norėjo mokytis pas mus, tie ir užsirašė“, – pasidžiaugė G. Gricienė.

Netinkami vertinimo kriterijai

Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius įsitikinęs, kad negalima vertinti gimnazijos mokymo rezultatų vien pagal tai, kad nėra šimtukų, nes tai ne tas rodiklis, pagal kurį gali būti vertinama mokykla.
„Gaila, kad yra skaičiuojamos tik mokyklos nesėkmės: kiek neišlaikė arba išlaikė labai prastais pažymiais, o į antrą planą nustumiama tai, kas mokyklos mokiniams geriausiai sekasi. Gal geriau lyginti penkis procentus geriausių rezultatus nuo visų mokinių skaičiaus, taip būtų objektyviau. Juk miesto gimnazijose abiturientų yra po kelis šimtus, o pas mus nėra nei pusšimčio. Jei pas mus būtų kokie keturi, penki šimtai abiturientų, tikrai atsirastų ir šimtukininkų“, – įsitikinęs R. Gricius.
Pasak direktoriaus, yra labai paprasta logika: jei mokykloje yra per penkis šimtus abiturientų ir iš jų penki šimtukininkai, vadinasi, šimtui abiturientui tenka vienas šimtukininkas. O kai mokykloje abiturientų vos penkiasdešimt, tai tikimybė, kad tarp jų bus šimtukininkų, labai maža.

Priklauso nuo skaičiaus

Panašiai esą yra ir su vaikų, pasirinkusių vieną ar kitą egzaminą, skaičiumi.
„Tais metais, kai mūsų mokyklos mokiniai labai prastai išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, pradėjau domėtis, kodėl taip yra, ir paaiškėjo toks dalykas. Kad tiek visoje šalyje, tiek mūsų rajone šį egzaminą pasirinko tik šiek tiek daugiau nei šešiasdešimt procentų visų moksleivių. O mūsų mokykloje visi abiturientai šimtu procentu pasirinko šį egzaminą. Todėl ir lyginant rezultatus išėjo taip, kad pas mus neišlaikiusių lietuvių kalbos egzamino buvo daugiau nei kitur. Bet jei būtų laikę, kaip visoje Lietuvoje, tik šešiasdešimt procentų, tai ir neišlaikiusiųjų skaičius būtų daug mažesnis“, – įsitikinęs R. Gricius.

Nepagrįsti kaltinimai

Be to, R. Gricius mano, kad aplinkinių metami kaltinimai, jog jis prastai vadovauja, yra nepagrįsti.
„Dėl prastesnių mokinių pasiekimų negalima kaltinti vien tik vadovo, mokytojo ar mokinio. Konkrečiai mūsų mokykloje yra ne vienas pavyzdys, kai, dirbant tam pačiam vadovui ir tiems patiems pedagogams, tos pačios šeimos vienas vaikas egzaminus išlaiko aukščiausiais balais, o kitas po kelerių metų surenka pačius minimaliausius įvertinimus. Atrodo, niekas nepasikeitė: ir mokykla ta pati, ir šeima, o rezultatai skirtingi. Vadinasi, mokslo rezultatai nemaža dalimi priklauso nuo mokinio noro ir gebėjimo mokytis“, – paaiškino R. Gricius.
Gimnazijos direktorius „Santarvei“ sakė, kad pas juos taip pat kiekvienais metais atliekamos įvairios analizės, ieškoma būdų, kaip pakelti mokinių pažangumą, sudominti juos vienokia ar kitokia veikla.
„Viena iš atliktų analizių parodė, kad vaikų pažangumui nemažai įtakos turi ir tėvų išsilavinimas. Kuo tėvų išlavinimas aukštesnis, tuo vaikų pažangumas geresnis. Be abejo, yra ir išimčių, būna, kad tėvai turi labai menką išsilavinimą, o vaikai pirmūnai“, – analizės išvadas dėstė pašnekovas.

Pasiekia aukščiausių aukštumų

R. Griciaus teigimu, kad gimnazija suteikia pakankamai gerą išsilavinimą ir be šimtukininkų, esą parodo ir tai, kad baigę Viekšnių gimnaziją jaunuoliai gana gerai įsitvirtina gyvenime, pasiekia karjeros aukštumų.
„Kiek leidžia galimybės, stebime, kaip sekasi mūsų buvusiems mokiniams, kur studijuoja ir kuo dirba. Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad apie devyniasdešimt procentų mūsų buvusių abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Dar penki procentai pasirenka kolegijas ar kitas mokymo įstaigas. Vadinasi, vos penki procentai nusprendžia mokslų nebetęsti ir eiti dirbti. Jau yra ir net tokių, kurie patys dirba dėstytojais universitetuose“, – savo mokinių pasiekimus vardijo R. Gricius.

Egzaminas – sėkmės dalykas

Kad negalima vertinti mokyklos pagal šimtukininkų buvimą ar nebuvimą, mano ir Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Sigutė Bernotienė.
„Mokiniams per egzaminą gauti šimtuką yra panašiai, kaip ir olimpiečiams kovojant dėl medalių – daug kas priklauso ir nuo sėkmės. Gali būti pats geriausias mokinys, bet per egzaminą „susikirsti“. Juk jaudulys padaro savo. Atrodo, viską supranti ir viskas aišku, bet pradedi klausimą skaityti ne nuo to galo ir pateiki neteisingą atsakymą“, – pastebėjo politikė.
Komiteto pirmininkės nuomone, mokyklas reikėtų vertinti ne pagal egzaminų rezultatus, o pagal visų mokslo metų gautus rezultatus.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.