Viekšnių seniūnijos Kapėnų kaimo viename iš aštuonbučių namų tarp gyventojų vyksta tylus karas – prie namo jau ne pirmus metus kūpsantis pačių gyventojų supiltas, dabar jau žolėmis apaugęs šiukšlynas vis dar nepraranda savo paskirties: čia nuolat atsiranda nauja šiukšlių krūva.
Žmonės sako šiukšlių čia nepilantys, tad žvilgčioja šnairom ir įtarinėja vieni kitus.
APLINK – VIEN ŠIUKŠLĖS
Ona Jarmalienė čia gyvena septintus metus. Ji pasakojo, kad atsikrausčiusi šiukšlyną jau rado. Antrame namo aukšte įsikūrusi moteris sakė nesanti patenkinta savo kaimynais, juos apibūdino kaip asocialius žmones. Jai, nepratusiai prie netvarkos, čia gyventi nesą lengva.
Kai kurie žmonės, tarp jų ir O. Jarmalienė, turi šiukšlių konteineriukus, kurie išvežami kartą per mėnesį, tad susikaupia šiukšlių perteklius, kurio reikia atsikratyti.
Šiukšlynas yra visai netoli moters daržo ir šiltnamio, vasarą nuo jo sklinda nemalonūs kvapai, siautėja spiečiai musių.
Tuščių butelių ir įvairiausių atliekų sąvartynu paverstas ir po namu esantis atviras rūsys. Iš jo ir iš šiukšlyno tiesiog per O. Jarmalienės sutvarkytą rūsį teka dvokiantis upeliukas.
Kitos laiptinės antrame aukšte butą nuomojantys žmonės neturi vandens, sanitarinių mazgų, tad, pasak O. Jarmalienės, buvę atvejų, kad, atlikę savo gamtinius reikalus, kibiro turinį šliukšteldavo į šiukšlių krūvą tiesiog per balkoną.
BANDĖ TVARKYTIS
Tvarkyti šiukšlyną O. Jarmalienė bandė dar ankstesnio Viekšnių seniūno laikais. Šiukšlių tada pripylė pilną traktoriaus priekabą, bet jų vis tiek liko, tad liko ir šiukšlyno problema.
Kreipėsi moteris ir į dabartinį seniūną Aldonį Eseliną. Šis pažadėjęs šiukšlėms išvežti duoti transportą, bet pakrauti reikia patiems gyventojams. „Šiukšlių krūva didelė, rankomis vargu ar tokį darbą padarysi, o ir tų kaimynų padėti neįmanoma prisiprašyti, tai kas užsiims tokiu darbu?“ – retoriškai klausė kapėniškė.
O. Jarmalienė mano, kad išeitis tik viena – samdyti krautuvą. Ir vėl problema – kas už tai mokės. „Jei aš neiškračiau į šiukšlyną nė kibiro, kodėl turėčiau už savo pinigus samdyti krautuvą, kaimynai tikrai neprisidės“, – kalbėjo O. Jarmalienė.
BUTAS – ANTISANITARINIS
Norint įsitikinti, kad kapėniškės kaimynai tvarkos nelabai mėgsta, užtenka žvilgterėti į langus: pusė jų užkalti fanera. Lankymosi dieną iš jų buto sklido garsios kalbos.
Šiame bute gyvena Danutė Survilienė ir jos gyvenimo draugas. Moteris neneigė šiukšes kračiusi į bendrą krūvą. Keletą kartų kibirą per balkoną šliukštelėjęs ir jos vyras.
Bute iš tiesų nėra vandens, tualeto, tad gamtinius reikalus atlieka į kibirą, kurį dabar jau išneša į už tvarto esantį mėšlyną. Savo šiukšlių konteinerio taip pat neturi, sakė ateityje nusipirksiantys.
Bute nėra centrinio šildymo, todėl ilgai čia nebegyvensią, sakė D. Survilienė. Nei ji, nei jos vyras nuolatinio darbo neturi, pasitenkina gavę samdomą darbą. Kur eis gyventi vėliau, moteris sakė dar nežinanti.
STENGSIS PADĖTI
Viekšnių seniūnas A. Eselinas sakė apie kapėniškių atvejį žinąs. Jis teigė siūlęs traktorių, bet gyventojai patys nerodo iniciatyvos tvarkytis.
Name, pasak seniūno, gyvena asocialios šeimos, kažkas žadėjęs kreiptis pagalbos į Kapėnuose esančią įmonę „Western fabrications“, bet tai ir likę pažadais.
Seniūnas nieko konkretaus dėl krautuvo negalėjo pažadėti, bet sakė ieškosiąs variantų, kaip kapėniškiams padėti. Reikalingą techniką turi UAB „Viekšnių šiluma ir vanduo“, tad seniūnas žada kreiptis į juos.
NE SVEIKATOS CENTRO KOMPETENCIJA
Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė sakė, kad kapėniškių problemą turėtų spręsti seniūnija. Jei jų įstaiga gautų konkretų raštą dėl minėtos problemos, vis tiek tektų jį persiųsti seniūnijai, kadangi tai ne centro kompetencija.
Padėti susitvarkyti, gydytojos manymu, turėtų Viekšnių komunalininkai, o darbus atlikti galėtų pagal viešųjų darbų programą dirbantys žmonės.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
