Šalyje vis dar tęsiasi skandalų maratonas. Šią savaitę Seimo laikinoji komisija konstatavo, kad, eidamas ūkio ministro pareigas bei spręsdamas bendradarbiavimo klausimus tarp Ūkio ministerijos ir Maskvos vyriausybės, Viktoras Uspaskichas galėjo sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Būrys liberalcentristų ketina sustabdyti narystę partijoje, jei Artūras Zuokas nepasitrauks iš Liberalų ir centro sąjungos pirmininko posto. Pastarasis vis dar ignoruoja Prezidento Valdo Adamkaus raginimus atistatydinti iš Vilniaus mero posto.
Šiuose skandaluose kol kas yra neaiški Socialdemokratų partijos pozicija. Spaudoje pasirodė teiginiai, kad partijos pirmininkas Algirdas Brazauskas norėjęs atsikratyti ramybės drumstėju V. Uspaskichu. O štai A. Zuoką Premjeras palaiko.
„Santarvė“ kalbėjosi su Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo ir tarybos nariu bei Mažeikių skyriaus pirmininku Jonu JURKUMI. – Po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų iš ūkio ministro ir Seimo nario pareigų atsistatydino Viktoras Uspaskichas. Po to pasigirdo komentarai, kad su Darbo partijos lyderiu susidorojo socialdemokratai, nes šis užgožęs jų lyderį Algirdą Brazauską. Jūsų nuomone, kiek prie šio skandalo prisidėjo socialdemokratai?
– Prezidiume mes tą klausimą svarstėme ne vieną kartą. Taip, yra maža dalis socialdemokratų, nepatenkintų Uspaskicho veikla. Vienas iš jų – Algimantas Salamakinas, kuris jam pralaimi vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tačiau Premjeras ir mūsų partijos lyderis Algirdas Brazauskas visą laiką mūsų prašydavo nepliaukšti liežuviais, kol nėra nusižengimus patvirtinančių dokumentų. Prisimenu jo pasakytus žodžius: „Taip, yra sunku dirbti su visais ministrais, tačiau mes pasiginčijame ir surandame bendrą kalbą. Kiekvieną mūsų ginčą ar nesutarimą žiniasklaida, kuri yra labai nepatenkinta Uspaskicho veikla, išpučia dešimt ar šimtą kartų. Tačiau nėra taip blogai, ir mes galime dirbti“.
Prezidiume dirbame dvidešimt devyni žmonės. Partijos pirmininkas visada ir visiems leidžia išsakyti savo nuomonę. Tik po to balsuojame. Pavyzdžiui, per Pakso skandalą jis taip pat prašė mūsų nesivelti ir tik po prezidiumo sprendimo pats buvo priverstas kalbėti.
Opozicijos darbas yra skirtingai kalbėti su pozicija ir, jeigu įmanoma, ją skaldyti. Tai – normalus dalykas, nes politikoje naudojama daug nešvarių priemonių. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš tą nuomonę, kad Brazauskas sugalvojo susidoroti su Uspaskichu.
Tapęs ūkio ministru, iš pradžių Viktoras buvo labai karštas, tačiau pamatęs, kad tai – labai sunkus ūkinis ir politinis darbas, kiekvieną dieną keitėsi į gera. Tačiau opozicija jo klaidas labai gerai išnaudojo.
– Kokių klaidų padarė Viktoras Uspaskichas?
– Reikia pripažinti, kad kalbėdamas su maskviečiais dėl Krekenavos jis padarė didelę klaidą. Žinodami, kad gali plėtoti verslą, verslininkai niekada nebus patenkinti informacija, kad ta galimybe pasinaudojo vienas asmuo. Ypač jei tas vienas – Vyriausybės narys.
Uspaskichas turėjo pasikviesti grupę verslininkų. Dabar faktai rodo, kad Krekenava buvo proteguojama. Politikoje tokių dalykų daryti negalima. Be to, dar neaiškūs klausimai dėl jo aukštojo mokslo diplomo bei SAPARD lėšų gavimo. Visa tai jį ir „paskandino“.
Manau, kad pasitraukdamas ir iš Seimo narių, jis, kaip politikas, padarė teisingą sprendimą. Kiek man teko girdėti, opozicija būtų organizavusi apkaltą, po kurios Viktoras būtų galėjęs pretenduoti tik į Kėdainių merus.
– Eidama į rinkimus Darbo partija daug žadėjo. Kodėl taip greitai paaiškėjo, kad partijos lyderis nebegalės tų pažadų tesėti?
– Seimo Ekonomikos komitete buvau Usapaskicho dubleris, todėl su juo teko daug dirbti. Jis gana protingai vesdavo posėdžius, tačiau kuo toliau, tuo mažiau juose dalyvaudavo. Visus reikalus tvarkydavo pavaduotojas, o Viktoras ruošėsi rinkimams ir kūrė savo partiją.
Reikia pripažinti, kai pirmąjį kartą buvo išrinktas į Seimą, Uspaskichas buvo labai pasipūtęs. Dabar, kai laimėjo jo partija, buvo taip pat. Prireikė kelių mėnesių, kol nusėdo ant žemės. Norėdamas susireikšminti, kaip politikas jis daro didžiulę klaidą. Tai daug kam nepatinka, sukelia pyktį. O visa tai duoda neigiamas pasekmes.
Be to, pastaruoju metu Seimas ruošėsi atostogauti, galbūt žurnalistams truputį pritrūko sensacijų. Opozicija žurnalistams padėjo, todėl visi kartu „apsėdo“ ūkio ministrą.
– Tačiau apie abejotiną Viktoro Uspaskicho diplomo kilmę socialdemokratai jau seniai žinojo…
– Kalba apie jo diplomą buvo dar man esant Seime. Tuo metu Uspaskichas buvo pasiruošęs ginti daktarinę disertaciją. Frakcijoje svarstėme tą klausimą ir nutarėme, kad tam šalyje yra specialiosios tarnybos, kurios ir turi duoti atsakymą, o mes nekalbėsime to, ko nereikia. Sužinojęs apie galimą skandalą, Viktoras disertacijos gynimą atidėjo, ir aistros nurimo. Daugiau nė viename prezidiumo posėdyje apie tai niekas nebuvo užsiminęs.
Esu įsitikinęs, kad, ko gero, čia didžiausią indėlį įdėjo opozicija. Galbūt tai padaryti paskatino didžiulė Zuoko ir Uspaskicho priešprieša, o galbūt konservatoriai nepraleido progos atkeršyti jų taip nemėgstamam Darbo partijos pirmininkui. Jų bendros pastangos davė efektą.
Uspaskichui ne kartą buvo sakoma, kad prieš darydamas ar sakydamas pirmiausia apsižvalgytų į visas puses ir šnekėtų labai atsakingai. Opozicijoje labai patyrę politikai, „gramatni“ vilkai. Jie žino, kaip sukelti priešpriešą.
– Pastaruoju metu nuolat į skandalus įsivelia Darbo partijos nariai: Antanas Bosas, Alfredas Pekeliūnas ir kiti. Gal jiems trūksta politinio raštingumo?
– Atėję į politiką, mes visi darome klaidų. O kai ateina didelė vienos partijos grupė, turinti aukštus reitingus, dažnai dalis poltikų atleidžia vadžias, pamiršta, kad žmonių pasitikėjimą galima greitai prarasti. Net neįsivaizduoju, kaip būčiau galėjęs darbo metu pasiimti atostogas ir išvažiuoti paslidinėti. Juk normaliame darbe tokį „atostogautoją“ jau kitą dieną atleistų. Susidaro vaizdas, kad dalis politikų į Seimą ateina pailsėti ir galvoja, kad čia viskas galima.
Pekeliūną prisimenu, kai jis buvo meras. Tai buvo puikus vadovas, apie kurį visi gerai atsiliepė. Skaudu, tačiau dabar jis tapo karikatūra.
Net nesitikėjau, kad taip greitai ir žemai kris Seimo reitingai. Net mano mama dėkoja Dievui, kad manęs nebeišrinko į Seimą. Pats keisčiausias šis Seimas – skandalai, komisijos, skandalai, komisijos…
– Kitas nuolatinis skandalų dalyvis – Artūras Zuokas. Socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas jį palaiko…
– Reikia laikytis įstatymų. Vieni įstatymai yra Seimo nariams, kiti – savivaldybių. Premjeras frakcijoje mums sakė, kad ir apie Uspaskichą, ir apie Zuoką galės ką nors pasakyti tik tada, kai turės dokumentus ant stalo. Jis į laikraščių skleidžiamus gandus nenori kištis. Juk apšmeižti galima bet kurį. Ypač jeigu yra toks užsakymas. Deja, bet šiandien politinių užsakymų yra nemažai.
Pavyzdžiui, socialdemokratas Paviržis yra opozicijos vicemeras. Man jis sakė, kad Zuokas – imlus ir darbštus meras. Nežinau visų smulkmenų, man niekas jokių faktų nepateikė.
– Vis kartojate, kad skandalai keliami neturint įrodymų. Tai gal kažkam naudinga yra kelti sumaištį mūsų valstybėje? Pavyzdžiui, dabar neaiški situacija su Europos Sąjungos išmokomis, tyliai, ramiai patvirtintas savivaldybes skriaudžiantis biudžetas… O Seimas užsiėmęs ginčais…
– Tokia situacija yra naudinga tik opozicijai. Ir mano kolegos, dabar esantys Seime, stebisi, kad kai kurie dalykai taip yra išpučiami, iš mažiausio ginčo padaromas didžiulis triukšmas. Iš tikrųjų opozicija labai sėkmingai dirba, nes jos tikslas yra arba priešlaikiniai rinkimai, arba per šią kadenciją padaryti tiek, kad laimėtų kituose rinkimuose.
Jono STRAZDAUSKOnuotr.