Skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas?

Poilsiautojai stebėjosi, kad maudyklos niekas neprižiūri. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Pernykštę vasarą miesto paplūdimyje budėjęs prižiūrėtojas stebėdavo aplinką, tačiau šiemet atsakingo asmens nebuvo. Akis bado ir likimo valiai paliktas inventorius bei netvarka. Pirmą kartą atsisakyta ir vandens tyrimo. Valdininkai turi pasiteisinimą – maudykla neoficiali, visa tai neprivaloma. Kaip sakoma, nėra daikto – nėra ir problemos.

Pagalbos šauksmo neišgirs

Ventos poilsiavietėje besiilsėję bei vandenyje besipliuškenę žmonės tvirtino, kad net maudytis nebe taip drąsu, kai žinai, jog niekas jų nestebi ir negalės laiku ištiesti pagalbos rankos.
Kaip teigė su mažamečiu vaiku poilsiavusi mama, ją išties stebina valdžios nerūpestingumas, kadangi pliaže renkasi vaikai ne tik su tėvais, bet kartais tenka stebėti ir mažamečius vaikus be jokios suaugusiųjų priežiūros.
Tą patį patvirtino ir dvi vyresnio amžiaus moterys, į paplūdimį atsivedusios savo anūkes. Jos taip pat akcentavo, kad daug saugiau jaustųsi, jei būtų žmogus, prižiūrintis besimaudančiuosius.
Pašnekovės irgi atkreipė dėmesį į mažamečius vaikus, kurie ateina vieni. Moterys teigė sudrausminančios nesaugiai besimaudančiuosius, nors tai ir ne jų pareiga.

Daugėja skenduolių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipia visuomenės dėmesį į pastaruoju metu sparčiai didėjantį skęstančių ir nuskendusių žmonių skaičių. Šiemet vien tik ugniagesiai ištraukė 127 skenduolius, tarp jų 8 vaikus, kai pernai per tą patį laikotarpį – 116 nuskendusių žmonių.
Departamento pranešime informuojama, kad per užpraėjusį karštą savaitgalį įvairiuose šalies vandens telkiniuose nuskendo 7 žmonės, o per liepos mėnesį ugniagesiai ištraukė net 42 skenduolius.
Mažeikiuose šiemet ramu – tik pavasarį į Ventos upę įkrito ir nuskendo garbaus amžiaus vyras.

Paskirtas prižiūrėtojas

Gyventojai prisimena, kad praeitais metais budėjęs paplūdimio prižiūrėtojas stebėdavo aplinką, tačiau šiemet jokio atsakingo asmens paplūdimyje nebėra.
Mažeikių seniūno pavaduotojas Alfredas Valančius atsiprašė miesto gyventojų, kad nebuvo laiku susizgribta ir tvirtino, kad „Santarvei“ susidomėjus paplūdimio problemomis, nuo antradienio ten jau dirba prižiūrėtojas, paskirtas pagal viešųjų darbų programą, jam suteiktas reikalingas inventorius.
Prižiūrėtojas paplūdimyje turėtų budėti nuo 11 valandos ryto iki vakaro, o jo pareigos – stebėti aplinką, taip pat prižiūrėti besimaudančiuosius Ventoje.

Aplinka neprižiūrima

Žmonės pastebėjo, kad paplūdimys šiais metais apleistas – sugadintas inventorius, nenušienauta žolė, o prižiūrėtojo namelyje buvo įsikūrusios girtaujančios kompanijos – išlaužus namelio duris buvo išdaužyti langai, viduje prišiukšlinta ir pridergta.
Seniūno pavaduotojas A. Valančius neneigė, kad paplūdimio įrengimai kurį laiką buvo apleisti. Pasak specialisto, teritorijos tvarkyti būdavo siunčiami darbuotojai, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, taip pat negauta ir gyventojų skundų, kad niokojamas inventorius.
Pavaduotojas patikino, kad šiuo metu išsiųsta daugiau darbuotojų, aplinka sutvarkyta, taip pat pažadėjo, kad ateityje į Ventos paplūdimį seniūnija atkreips didesnį dėmesį. Jau dabar esą suplanuota remontuoti suoliukus, šienauti žolę.
„Investuoti daugiau neišeina, nes tiesiog nėra pinigų, kadangi šiemet labai sumažintas biudžetas“, – guodėsi pavaduotojas, kuris pasakojo, kad seniūnija mieste tvarko daugelį vietų ir ne visur užtenka išteklių.

Vanduo netiriamas

„Santarvėje“ jau anksčiau rašyta, kad šiemet vandens tyrimais susidomėjo tik Laižuvos seniūnijos valdžia, o kiti Mažeikių vandens telkiniai tokio dėmesio nesusilaukė.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė mano, kad žmonės perdėtai reaguoja į vandens tyrimų svarbą.
„Įsivaizduokite, jog kiekvieną kartą pirkdami duoną, dar einate jos tirti“, – juokavo gydytoja, turėdama omeny, kad Mažeikiuose telkiniai apsivalo patys ir kasmet juos tirti dėl taršos netikslinga. Pagal dabartinius reikalavimus, tiriamos tik žarnyno bakterijos, kurios į vandenį išskiriamos su išmatomis.
„Ketverius metus tyrinėjome šešiolikos vietų, kur žmonės mėgsta maudytis, vandenį. Nė viename tirtame vandens telkinyje užterštumas neviršijo normų. Be to, per tą laiką neatsirado naujų galimos taršos šaltinių“, – tvirtino I. Vaicekavičienė.
Miesto seniūno pavaduotojo A. Valančiaus nuomonė irgi panaši, kadangi pasitarus su specialistais paaiškėjo, jog tyrimai kasmet nėra reikalingi.
„Juk ištyrus vandenį niekas negarantuoja, kad rytoj kas nors upėn neišpils srutų“, – teigė pavaduotojas.

Įteisinti brangu

A. Valančiaus teigimu, apie Ventos upės paplūdimio įteisinimą seniūnijoje nešnekama, nors tokių planų buvo dar tuomet, kai seniūnu dirbo Petras Užkuras.
Įteisinus paplūdimį būtų galimybė samdyti gelbėtoją. Tačiau teisinėms procedūroms reikalinga ne tik seniūnijos iniciatyva, bet ir milžiniškos sumos pinigų, nes tokiu atveju reikia įrengti gelbėjimo stotį, medicinos punktą, oficialiai įdarbinti kvalifikuotus gelbėtojus, įvykdyti kitus reikalavimus.
„Apskritai Ventos paplūdimio niekas nelaiko paplūdimiu, o labiau pamėgta mažeikiškių maudymosi vieta“, – akcentavo pavaduotojas.
A. Valančiaus nuomone, įteisinti paplūdimį gali būti painu ir dėl to, kad niekada nežinosi, ar valdžia nesugalvos parduoti šalia upės esančios žemės.

Reikia paisyti higienos normos

Norint įteisinti paplūdimį, reikia įvykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ reikalavimus.
Poilsiautojams matomoje paplūdimių vietoje turėtų būti įrengtas informacinis stendas, kuriame būtų nurodyta maudymosi sezono trukmė, paplūdimių ir maudyklų bei medicinos ir gelbėjimo punktų darbo laikas, informaciniai ženklai, higienos reikalavimai ir rekomendacijos lankytojams. Stende taip pat turėtų būti pateikiami maudyklų vandens kokybės tyrimų duomenys, oro ir vandens temperatūra.
Įteisintuose paplūdimiuose būtina pažymėti vietas vaikams maudytis, kuriose ribojamas gylis, taip pat turi būti užtikrintas geriamojo vandens tiekimas, įrengtos persirengimo kabinos.
Tualetus reikia įrengti ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų, šiukšliadėžes statyti ne rečiau kaip kas 25 metrai.

Telšiuose maudyklos įteisintos

Mūsų rajone nėra nė vienos oficialios maudyklos. O kaip kitur?
Telšių rajono savivaldybės Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas „Santarvei“ teigė, kad Telšių rajone yra net trys įteisintos maudyklos: Germanto, Lūksto ir Masčio ežerų paplūdimiai.
Specialistas pasakojo, kad įteisintus paplūdimius padeda prižiūrėti įvairios Telšiuose veikiančios organizacijos – urėdija tiekia medieną, regioninis parkas prižiūri tvarką, aplinkai tvarkyti naudojamos lėšos iš specialaus fondo.
Vedėjas pridūrė, kad maudyklos buvo įteisintos prieš maždaug 15 metų, todėl šiuo metu galbūt ir nebeatitinka visų keliamų reikalavimų ar higienos normų. Taip pat niekada nebuvo ir gelbėtojų, tačiau tokia tvarka nusistovėjusi ir  žmonės nekelia problemų.

Įteisinti brangu

Akmenės seniūnas Jonas Katauskis pasakojo, kad populiari Akmenėje Pragalvio tvenkinio maudykla oficialiai nėra įteisinta, tačiau šalia esanti žemė yra įtraukta į neprivatizuotinų objektų sąrašą ir aplinka seniūnijos prižiūrima. Viešųjų darbų darbuotojai ją tvarko, yra įrengti būtiniausi paplūdimiui atributai: persirengimo kabinos, šiukšlinės ir panašiai.
Seniūnas teigė, kad oficialiai įteisinti paplūdimį nėra sunku – Savivaldybė turi inicijuoti procesą, po to tariamasi su bendruomene, ieškoma būdų, kaip neprasilenkti su keliamais reikalavimais, tačiau didžiulis trukdis įteisinimo link yra brangiai kainuojantis maudyklos įrengimas bei tvarkymas – prie paplūdimio turi būti tvarkingai įrengti tualetai, persirengimo kabinos, žaidimų aikštelės, atitvarai ir kita.
Akmenės seniūnas pridūrė, kad anksčiau paplūdimį prižiūrėdavo gelbėtojas, ne vienas skęstantysis buvo išgelbėtas, tačiau išlaikyti gelbėtoją brangu, tam taip pat reikalingas įteisinimas.

Rytis SAVICKIS

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja:

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose;
Nebriskite giliau juosmens, jei nemokate plaukti;
Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų;
Nesimaudykite sočiai pavalgę ar pavargę, išgėrę alkoholinių gėrimų, sutemus;
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;
Neleiskite be suaugusiųjų priežiūros vaikams plaukioti ant pripučiamųjų žaislų, čiužinių ar kitų priemonių.
Jeigu sutraukė mėšlungis, pradėjote skęsti, stenkitės ramiai įvertinti situaciją ir kvieskitės pagalbos ištiesta ranka daužydami į vandenį, šaukite, atkreipdami į save kitų dėmesį. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir nedelsdami kvieskite gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada verta apsidairyti, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.