Smurtautojų neįveikia nė pareigūnai

Smurtautojai net ir po teismo įpareigojimo išsikelti iš namų nepalieka ramybėje savo šeimų.

Smurtautojai nesilaiko jiems teismo skirto įpareigojimo išsikelti iš gyvenamosios vietos, grįžta namo ir toliau terorizuoja šeimas. Šie žmonės nesibaimina gresiančios griežtesnės bausmės – arešto iki pusantro mėnesio. Prieš tokią savivalę bejėgiai ir pareigūnai.

Teismo sprendimo nesilaiko

Policijos pareigūnų teigimu, ir smurtautojams, ir aukoms vis dar trūksta informacijos apie naująją tvarką. Nuteistieji, išgirdę teismo nutartį dėl iškeldinimo, labai nustemba ir tikina nieko apie tai negirdėję. Spėjama, kad dėl šios priežasties smurtautojai ir grįžta namo, nepaisydami teismo sprendimo apie iškeldinimą.
Mūsų rajone teismo sprendimu iškeldinti septyni smurtautojai, dėl dviejų iš jų problemos nesibaigia.
Vienas jų grįžo į namus Kuisių kaime, o prieš senyvo amžiaus motiną smurtavusi mažeikiškė į namus pasibeldė su naujais grasinimais.
Dėl šių įvykių policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminius tyrimus, nes smurtautojai nesilaikė teismo sprendimo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos.
Už šį nusižengimą jie gali būti baudžiami viešaisiais darbais, pinigine bauda, laisvės apribojimu arba areštu nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų.

Ieško pateisinimų

„Santarvės“ dėmesį patraukė atvejis, kai prieš savo artimą žmogų – mamą – ranką pakėlusi dukra, svaidydamasi naujais grasinimais, grįžo namo. Artimieji nieko nelaukę vėl kreipėsi į policiją.  Vengdama nemalonumų prieš motiną smurtavusi moteris nuo teisėsaugos pasislėpė.
Artimųjų teigimu, šiai smurtautojai policija jau buvo kviesta ne kartą.
„Jai jau buvo skirti viešieji darbai už mamos sužalojimą, tačiau ji nepasimokė ir smurtauja toliau. Blogiausia, kad ji nebijo nei policijos, nei kitų institucijų atstovų. Tiesiog elgiasi taip, kaip jai šauna į galvą“, – „Santarvei“ pasakojo smurtautojos vyresnioji sesuo Janina.
Nukentėjusioji devintąją dešimtį pradėjusi Irena įsitikinusi, kad jaunėlė duktė smurtauja paveikta alkoholio. Esą kol dukra blaivi, problemų nekyla, tačiau kai tik pradeda kilnoti stiklelį, pasipila smūgiai ir keiksmai.
Smurtą kenčianti motina vis dar ieško pateisinimų keturiasdešimt aštuonerių metų dukrai ir sako galinti jai atleisti bet ką.
„Be galo gelia širdį, kai reikia nuo dukros gintis policijos pagalba, nes kaip ten bebuvę, ji mano vaikas ir iki pat šiol rūpi, kur ji yra, ką daro, ar  pavalgiusi“, – nuoskaudos neslėpė garbaus amžiaus sulaukusi moteris.

Baiminasi dėl saugumo

Vyresnioji senolės dukra Janina pastarosiomis dienomis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su mama, nes bijo, kad grįžusi jaunėlė eilinį kartą gali ją nuskriausti.
„Ne kartą teko ir man pačiai nuo jos nukentėti. Kartą jaunesnioji sesuo net mėgino padegti namą, gerai, kad laiku pastebėjome ant vidinių namo laiptų sukurtą laužą. Baiminamės ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų aplinkinių, nes jaunėlė gali kelti pavojų ir kitiems. Kai seseriai užeina pykčio priepuolis, ji gali sužaloti bet ką, nežiūri, ar tai artimas, ar svetimas žmogus“, – nerimu dalijosi Janina.
Moterys dėkingos policijos pareigūnams, kurie kartkartėmis apsilanko jų namuose, bet kartu abejoja, ar tai padės jas apsaugoti nuo jaunėlės pykčio.

V. Erlickienės teigimu, naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nėra iki galo suderintas su šiuo metu galiojančiais kitais įstatymais. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Dirba specialistai

Mažeikių rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Violeta Grigaitienė „Santarvę“ patikino, kad, iškeldinus smurtautoją, šeima nėra paliekama likimo valiai. Ja rūpinasi įvairių sričių specialistai, pradedant psichologais, baigiant vaiko teisių apsaugos darbuotojais. Apylinkės inspektorius įpareigojamas lankyti nukentėjusią šeimą.
Jei po smurto atvejo šeimoje be suaugusiųjų priežiūros lieka nepilnamečių vaikų, jie perduodami vaiko teisių apsaugos specialistų globai.
„Be abejo, prie kiekvieno namo ar smurtą patyrusios šeimos nepastatysim po pareigūną, bet mes darome viską, ką galim, kad smurto atvejai nesikartotų“, – patikino V. Grigaitienė.
Panašiai samprotavo ir Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė.
„Vien tik smurtautojo iškeldinimas visko neišsprendžia. Nukentėjusiųjų yra daug, prie kiekvieno nepastatysi pareigūno ir jų neapsaugosi, todėl reikalingi specializuoti pagalbos centrai, kur prieglobstį galėtų rasti smurtą patyrusios aukos. Panašūs centrai yra didžiuosiuose šalies miestuose“, – „Santarvei“ dėstė J. Šeduikienė.

Nuo atsakomybės nepabėgs

Moterų informacijos centro vadovės teigimu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos pagaliau įtvirtino nuostatą, kad smurtas šeimoje yra nusikaltimas.
„Ankstesniais metais niekas nekreipdavo dėmesio į barnius šeimoje, net ir policija nenoriai kišdavosi į šeimos konfliktus. Buvo įprasta, kad jei moteris parašydavo pareiškimą policijai, tai netrukus jį atsiimdavo. O įsigaliojus pataisoms, dabar bus kitaip. Smurtautojas nuo atsakomybės jau nebeišsisuks“, – tvirtino J. Šeduikienė.
Pataisos numato, kad, nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, pradedamas ikiteisminis tyrimas, nepriklausomai nuo to, gautas nukentėjusiojo skundas ar ne. Pakanka ir to, kad kaimynai iškviestų policiją ir būtų užfiksuoti akivaizdūs smurto požymiai.

Rezultatams pasiekti reikia laiko

J. Šeduikienės teigimu, kiekvienas smurtautojas yra kitoks, todėl vienam gali pakakti vieno policijos pareigūnų atvažiavimo, o kitam visa tai gali būti nė motais, ir jis toliau terorizuos savo šeimą. Todėl esą turės praeiti nemažai laiko, kol naujasis įstatymas pradės duoti apčiuopiamų rezultatų.
„Kelerių metų užsienio praktika rodo, kad šis įstatymas yra veiksmingas, ir smurto atvejų šeimose mažėja. Tik nereikia tikėtis, kad jei įstatymas įsigaliojo šiandien, tai rytoj jau niekas nebesmurtaus.  Kad matytųsi pokyčiai, reikės ir visuomenei pakeisti savo nusistovėjusius stereotipus, jog smurtas šeimoje yra tos šeimos vidaus reikalas“, – samprotavo pašnekovė.

Gali kreiptis ne tik sutuoktiniai

Moterų informacijos centro vadovės teigimu, visų pirma smurtą patyrusios aukos neturėtų bijoti apie tai kalbėti. Aukos nebūtinai turi būti tik moterys – naujasis įstatymas gina ne tik jas, bet ir vyrus, vaikus, nes jie irgi tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis.
Be to, dėl smurto artimoje aplinkoje gali kreiptis ne tik sutuoktiniai ar sugyventiniai, bet ir buvę vyras ar žmona, kiti šeimos nariai.
Įstatyme sakoma, kad artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Baudžiama ne tik už fizinį smurtą

J. Šeduikienės teigimu, smurtas nebūtinai turi būti tik fizinis ir akivaizdžiai matomas. Nuo šiol baudžiama ir už asmeniui daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
„Paprastai smurtauja labai artimi žmonės, todėl aukos yra linkusios nutylėti ir atleisti savo skriaudėjams. Ypač kai yra patiriamas psichologinis smurtas, nes jį sunku įrodyti. Taip pat moterys dažnai nutyli ir šeimoje patiriamą seksualinį smurtą. Visi vengia apie tai kalbėti, net skyrybų atveju niekas neįvardija tikrųjų priežasčių, apsiribojama pasakant, kad skiriamasi nesutapus charakteriams“, – pastebėjo J. Šeduikienė.
Ji ragina moteris netylėti, nes tyla šeimos neišgelbės. Taip pat esą neverta gailėtis ir smurtautojų, nerimauti, kur jie apsistos po iškeldinimo. Reikėtų tiesiog vadovautis principu, kad tai jau nebe jūsų reikalas.
„Smurtautojas tikrai nesisieloja, kur jo šeima glaudžiasi, kai jis namuose kelia triukšmą ir išvaro žmoną su mažais vaikais į lauką. Jam yra duodamas pasirinkimas, kur eiti. Jis gali keliauti pas gimines, draugus ar tiesiog į nakvynės namus“, – sakė J. Šeduikienė.

Sprendžia individualiai

Mažeikių apylinkės teismo pirmininkės Violetos Erlickienės teiimu, siekiant apsaugoti aukas nuo smurtautojo, vien tik iškeldinimu neapsiribojama – teismas smurtautojui gali skirti ir kitų įpareigojimų, tokių kaip nesiartinti prie aukos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
„Kiek sprendimas dėl iškeldinimo galios, teisėjas sprendžia kiekvienu atveju atskirai. Paprastai jis tęsiasi iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu teisėjas nepaskiria kardomosios priemonės suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyriumi“, – informavo teismo pirmininkė.
Pasak pašnekovės, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo visai neseniai, daug klausimų dar nėra suderinta su jau galiojančiais įstatymais, todėl artimiausioje ateityje jis gali būti koreguojamas.
V. Erlickienė informavo, kad teismo įpareigojimą išsikelti smurtautojas gali apskųsti per septynias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo. Kol kas Mažeikiuose tokio atvejo nepasitaikė.

Ar esate patyrę smurtą artimoje aplinkoje?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video