Išmaniosios technologijos skverbiasi į senelių priežiūrą

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

„Senėjanti visuomenė ne tik sukelia daugybę iššūkių, bet ir atveria naujų galimybių. Lieka tik sulaukti viešųjų iniciatyvų ir imtis ryžtingų veiksmų tam, kad šių galimybių panaudojimas duotų apčiuopiamų rezultatų“, – sako Lietuvos inovacijų centro direktorius Mantas Vilys.
Augant priežiūros ir kitokių socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms poreikiui, Lietuvoje trūksta ne tik specialistų ir įstaigų, kurios galėtų šias paslaugas teikti, bet ir sisteminio požiūrio bei skirtingų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo sprendžiant šią problemą, jau nekalbant apie išmaniųjų technologijų taikymą ar tvarios rūpybos puoselėjimą.
Kita vertus, sėkmingos pavienės verslo, mokslo, savivaldos ir pačių paslaugų gavėjų iniciatyvos rodo, kad inovatyvūs tvarios rūpybos sprendimai mūsų šalyje yra įmanomi.

Lokalizuok senelį

„Iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo Alzhaimeriu sergantis senolis. Artimieji prašo visuomenės pagalbos“, – Lietuvoje reguliariai nuskambanti žinia. Tačiau jos galėtų ir nebūti, jei įvairiomis ligomis sergantys arba savimi pasirūpinti negalintys senoliai dėvėtų išmaniąsias apyrankes, fiksuojančias ne tik asmens buvimo vietą, bet ir sveikatos būklę. Pranešimus į savo išmaniuosius įrenginius gaunantiems artimiesiems tai palengvintų priežiūros dalią, o senyvo amžiaus žmonėms sudarytų galimybę kaip įmanoma ilgiau gyventi sau įprastoje namų aplinkoje.
Speciali apyrankė vyresnio amžiaus žmonėms yra vienas iš pavyzdžių, kaip išmaniosios technologijos galėtų būti pritaikomos tvarios rūpybos srityje. Tokių pritaikymo galimybių esama ir daugiau.
Pavyzdžiui, UAB „Panevėžio fonas“ gamina vaistų išdavimo įrenginį, skirtą vaistams ar kitiems medikamentams, išduoti.
Įrenginys skleisdamas garsinius ir vaizdinius signalus praneša, kad atėjo laikas vartoti vaistus. Paėmus nustatyta vaistų dozę, įrenginio perspėjimo signalai išsijungs. Jei prie aparato visgi nebus prieita ir nebus paimta nustatyta vaistų dozė, įrenginys SMS žinute gali perduoti šią informaciją asmenims, kurių telefono numeriai bus suvesti į įrenginį, pavyzdžiui, gydytojui ir artimajam.

Idėja kilo iš poreikio

Pasak Vilniaus miesto psichikos centro vadovo Martyno Marcinkevičiaus, įrenginys, primenantis pacientams, kad reikia išgerti vaistų, nėra didelė naujovė pasaulyje, tačiau sistema, kuri leidžia gydytojui ir artimajam sekti, ar vaistai vartojami ir ar laiku, yra inovatyvi.
„Būna, kad pacientai skundžiasi dėl vartojamų vaistų neefektyvumo, tačiau paprastai šis neefektyvumas atsiranda dėl nereguliaraus vaistų vartojimo. Pacientas gali pamiršti pavartoti dozę arba nuspręsti, kad pagerėjus savijautai gali ją sumažinti, o pablogėjus – padidinti, todėl sunku nustatyti tikrą vaistų efektyvumą. Naudojant sistemą, kuri gydytojus informuoja apie vaisto suvartojimą, galima daryti tikslesnes išvadas, ar iš tiesų vienas ar kitas vaistas netinka pacientui, o galbūt priešingai – reguliariai vartojant jis galiausiai duos norimą rezultatą“, – sako M. Marcinkevičius.
Toks vaistų dozuoklis su kontrolės sistema yra puikus mokslo, verslo ir netgi galutinės paslaugos gavėjų bendradarbiavimo pavyzdys. Pasak UAB „Panevėžio fonas“ direktoriaus Rimanto Meko, Vilniaus miesto psichikos centras ieškojo, kas galėtų pagaminti įrenginį, kuris ne tik perspėtų pacientus, kad atėjo metas išgerti vaistus, bet ir užtikrintų galimybę gydytojams ir pacientų artimiesiems kontroliuoti šių vaistų vartojimą.
„Pradėjome nuo primityviausio modelio prieš porą metų. Dirbome kartu su gamintojais, teikėme savo pastabas, pasiūlymus, padėjome jį tobulinti. Šiuo metu įrenginys savo funkcijomis mus tenkina ir norėtųsi, kad jį turėtų ne tik ligoninė, bet ir privatūs asmenys“, – teigia M. Marcinkevičius.
Kol kas šiuo įrenginiu gali naudotis tik dienos stacionaro pacientai, kurie gydymosi laikotarpiui gali jį pasiimti į namus. Anot R. Meko, artimiausiu metu planuojama išleisti bandomąją tokių įrenginių seriją privatiems vartotojams. Tikimasi, kad ja turėtų itin susidomėti vyresnio amžiaus žmonės ir jų artimieji.

Mechanizuotos slaugos link

Išmaniosios apyrankės ir originalūs vaistų dozuokliai atspindi tik nedidelę technologijų ir inovatyvių sprendimų pritaikymo senelių priežiūrai ir slaugai galimybių dalį. Vis daugiau medicininių ir buitinių funkcijų, tarp jų priežiūros bei slaugos namuose, perima mechaniniai aparatai, galintys atlikti užprogramuotas fizines užduotis. Kitaip tariant, medicina ir slauga pamažu robotizuojama.
„Tarptautinė robotikos federacija prognozuoja, kad iki 2019 m. pasaulinė namų slaugos robotų rinka išaugs keturis kartus“, – teigia Edgaras Leichteris, Lietuvos robotikos asociacijos direktorius. Pasak jo, ši tendencija netrukus apims ir mūsų šalį: „Jau turime pirmuosius Lietuvos verslininkus, susidomėjusius nauja sritimi, kurie planuoja pritaikyti savo autonominį robotą slaugos sektoriui“.
E. Leichterio manymu, Lietuvos sumanios specializacijos prioritetai, Vyriausybės programos įgyvendinimo darbų planas ir senstančios Europos problemos atveria naujas galimybes kurtis pažangiems verslams šioje srityje. „Lietuvos maža rinka yra ideali terpė bandomiesiems projektams, kuriuos po to bus galima diegti kitose šalyse, nes problemos namų slaugos srityje visur yra panašios“, – teigia pašnekovas.
UAB „Rubedo sistemos“ bendrasavininkio ir verslo plėtros vadovo Lino Vaitulevičiaus teigimu, žmonių slaugai ir priežiūrai namuose reikalingos technologijos jau yra sukurtos, tereikia jas tinkamai pritaikyti. „Paslaugų robotika yra tokia taikomoji sritis, kuriai visos pagrindinės technologijos jau yra sukurtos ir išbandytos. Mūsų didžioji užduotis yra šias technologijas sujungti į sprendimą, kuris būtų ne tik ekonomiškai patrauklus, bet – kas nepaprastai svarbu – draugiškas vartotojui. Šioje srityje didysis proveržis prasidės tada, kai žmogaus bendravimui su mašina nereikės jokių specialių įgūdžių, pakaks balso ir įprastų gestų (kūno kalbos)“, – sako jis.

Kompleksinė problema

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Vainienė pastebi, kad inovacijų ir technologijų taikymas socialinės apsaugos srityje padėtų išspręsti daugybę socialinių ar net ekonominių problemų, tačiau susidaro įspūdis, kad nei valstybė, nei visuomenė, nei patys verslininkai tam dar nėra pasiruošę.
„Valstybė negali užtikrinti nuolat didėjančio slaugos ir globos poreikio. Ji neturi nei tiek lėšų, nei tiek žmogiškųjų išteklių, kad suteiktų žmonėms vadinamas „brangiąsias“ slaugos ir globos paslaugas stacionariose įstaigose. Be to, tyrimai patvirtina, kad gyvenant sau artimoje aplinkoje žmonės ilgiau išlieka savarankiški nei gyvenant institucijose. Inovacijos, robotai ir kitokie išradimai galėtų padėti šią problemą išspręsti ir sudaryti galimybę žmonėms kuo ilgiau išlikti savarankiškiems. Tačiau kol kas trūksta kompleksinio valstybės požiūrio į šią problemą ir jos sprendimą“, – teigia pašnekovė.
Tiesa, pasak H. Vainienės, problema slypi ne tik valstybiniame požiūryje. „Ir patys žmonės kartais nėra linkę įsileisti technologijų ar priimti jų gyvenimo kokybę ir buitį galinčių pagerinti sprendimų. Neretai senyvo amžiaus žmonės renkasi gyventi skurdžiau savo vienkiemiuose, dalį gaunamos mažos pensijos atiduodami vaikams ar anūkams, užuot skyrę šia lėšas savo gerovei ir savarankiškumui užtikrinti“, – pasakoja ji.
H. Vainienės teigimu, verslo indėlis į problemos sprendimą kol kas taip pat nėra pakankamas – arba verslininkai nežino, kad yra toks paslaugų poreikis, arba baiminasi dėl teikiamų paslaugų neapibrėžtumo. Ir čia valstybė galėtų įsikišti – ne tik šviesti verslą, bet ir sudaryti galimybę gauti lengvatinių paskolų steigiant tokius verslus, ar keliant jų darbuotojų kompetencijas.

Ieško sprendimų

Analogiškoms problemoms spręsti aštuonios Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir Lietuva, pradėjo įgyvendinti INTERREG Europos programos finansuojamą projektą „HoCare“. Projekto tikslas – skatinti inovatyvius tvarios rūpybos sprendimus stiprinant bendradarbiavimą tarp potencialių paslaugų gavėjų, verslo atstovų, mokslininkų ir valdžios institucijų. Iniciatyva nukreipta į regioninės plėtros politikos ir programų, susijusių su socialiniais iššūkiais tobulinimą ir įgyvendinimą, siekiant atspindėti besikeičiančios visuomenės poreikius bei paskatinti šalies konkurencingumą.
Kaip pastebi „HoCare“ projekto vykdytojo mūsų šalyje – Lietuvos inovacijų centro – vadovas M. Vilys, Europos gyventojų populiacija sensta, o tai reiškia, kad asmenų, vyresnių nei 65 metų amžiaus, skaičius didėja. Senėjimo tendencijos sukelia daugybę socialinių pokyčių ir iššūkių, kuriems išspręsti reikia inovatyvių sprendimų.
Būtent tokių sprendimų ir ieškota suinteresuotų šalių susitikime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Čia Lietuvos inovacijų centro sukviesti mokslininkai, politikai, verslininkais ir paslaugų gavėjai aptarė slaugos namuose poreikius ir galimybes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*