Eltos nuotr.
Per pavasario sesiją Seimui turi būti pateiktos Bendrojo ugdymo kaitos gairės, pagal kurias vieneriais metais būtų paankstinta mokyklos lankymo pradžia: į pirmą klasę vaikai pradėtų eiti nuo šešerių metų, o priešmokyklinukais taptų penkerių sulaukę vaikai.
Tokios galimos naujovės nedžiugina nei tėvų, nei švietimiečių, nei psichologų. Specialistai mano, kad penkiamečiai dar nėra subrendę mokslams ir kad tokiu būdu iš vaikų yra atimama vaikystė.
Neatimkime vaikystės
Šių naujovių iniciatoriai politikai įsitikinę, kad į pirmą klasę leisti vaikus nuo šešerių metų būtina, kad jaunuoliai mokyklos suole neužsisėdėtų iki 19–20 metų. Planuojama, kad naujoji tvarka galėtų įsigalioti nuo kitų metų rugsėjo
Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Sonkus „Santarvei“ sakė, kad švietimiečių pozicija yra tokia: „Nereikia iš vaikų atimti vaikystės“.
„Nesuprantamas noras paankstinti atėjimą į mokyklą. O gal geriau reikėtų padaryti vidurinį išsilavinimą vienuolikos klasių, kaip jau buvo, – ir to pakaktų. Mokyklą būtų baigiama anksčiau. Privalomas priešmokyklinis mokymas penkiamečiams tikrai yra per ankstyvas. Leiskime vaikams pabūti vaikais“, – kalbėjo A. Stonkus.
Gali kilti įvairių problemų
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, tokio amžiaus vaikai gali susidurti ir su psichologinėmis, ir su emocinėmis problemomis. Penkiamečiams dar sunku susikaupti ir išsėdėti suole pusvalandį ar ilgiau. Todėl jie gali nebenorėti eiti į mokyklą.
„Kitas penkiametis, atvestas į darželį, dar verkia. O ką kalbėti apie mokyklą ir apie tuos vaikus, kurie nelanko darželio?“ – retoriškai klausė A. Stonkus.
Plačiau skaitykite antradienio laikraštyje.
