Domeikų komandos jaunimas jau skaičiuoja medalius


Retoje sporto šakoje galima stebėti, kaip vienoje komandoje žaidžia tėvas ir sūnūs. Mažeikių stalo teniso ekipoje „Vijurkas-3“, rungtyniaujančioje Lietuvos stalo teniso čempionato pirmoje lygoje, žaidžia Armandas Domeika su sūnumis Tonetu ir Arnoldu.
Praėjusį sezoną broliai tapo šalies jaunučių čempionais asmeninėse varžybose – Tonetas tarp trylikamečių, Arnoldas – tarp vienuolikamečių.
DRAUGE – ĮDOMIAU
Pasak Armando, kitos sporto šakos, kurią galėjo pasirinkti sūnūs, jis net neįsivaizduoja. Jis pats nuo devynerių metų Šiauliuose šio miesto vienuoliktos vidurinės mokyklos rūsyje pradėjo lankyti stalo teniso treniruotes, ir su šia sporto šaka susiejo savo gyvenimą. Sūnūs, nuolat matydami rungtyniaujantį tėtį, vos tik kiek paaugo, pradėjo lankyti treniruotes pas mažeikiškį trenerį Raimondą Jackevičių. Pirmasis išsiruošė septynmetis Tonetas, o Arnoldas, kuris nedavė ramybės broliui ir su ašaromis akyse prašėsi į treniruotes, sportinį kelią pradėjo penkerių su puse metų.
„Kad būtume turėję tokias treniruočių sąlygas, kokias turi mažeikiškiai, gal dar daugiau būtume pasiekę“, – teigė A. Domeika. Šiauliečiai neturėjo geros treniruočių bazės, teko klajoti po miesto vidurines mokyklas, žaisti rūsyje. Tačiau atkaklumas ir darbas davė savo vaisius: šio miesto stalo tenisininkai garsino Lietuvą įvairiuose turnyruose tuometinėje Sovietų sąjungoje, čia buvo išugdytas daugkartinis šalies čempionas Algis Majorovas. Armandas ne kartą atstovavo tuometinei Lietuvos „Dinamo“ draugijos rinktinei sąjunginėse varžybose, dvejus metus iš eilės tapo Šiaulių dvejetų čempionu, vos atsikėlęs gyventi į Mažeikius, 1996 metais pasidabino mūsų rajono asmeninių varžybų nugalėtojo apdovanojimu.
Nors dabar dėl darbo užsienyje trejus metus tenka žaisti varžybose nesitreniravus, tačiau su sūnumis šiemet pavyko išlikti tarp šalies pirmos lygos komandų, užėmus devintąją vietą. „ Nenoriu girtis, tačiau rungtyniauti su sūnumis tikrai įdomu: turėdamas daugiau patirties, galiu jiems sunkiu momentu patarti, nebijau pasakyti ir griežtesnį žodį“, – sakė A. Domeika. Tėvas tikisi, kad, bent jau iki 18-os metų jo patarimų vaikai klausys.

REIKIA PASIŠVENTIMO
Pasak Armando, būti stalo tenisininku – vadinasi, būti tvirto charakterio. Skirtingai nuo krepšinio ar futbolo, kur yra galimybė daug uždirbti, ši sporto šaka nėra tokia piniginga. Turi būti šiam sportui pasišventęs, o ir pasiekti rezultatai priklauso tik nuo paties: skirtingai negu komandinėse sporto šakose, čia žaidžiama vienas prieš vieną ir laimi tas, kuris stipresnis psichologiškai, kuris greičiau priima sprendimą ir moka greitai reaguoti į permainas žaidimo metu.
Šios savybės yra išugdomos valios ir darbštumo per treniruotes, didelio fizinio darbo dėka (stalo tenise per partiją reikia išlieti ne mažiau prakaito negu per kėlinuką futbolo ar krepšinio aikštelėje). Be reakcijos ir stiprių kojų, reikia ir psichologinio nusiteikimo: kuo tu jautiesi laisvesnis prie stalo, kuo labiau pasitiki savo jėgomis, tuo lengviau yra iškovoti pergalę. Pasak Armando, kol kas Tonetas, kuris yra vyresnis ir turi didesnę varžybų patirtį, šiomis savybėmis lenkia brolį.
„Stalo tenise rezultatai pasirodo tik po penkerių šešerių metų, todėl šioje sporto šakoje lieka tik atkakliausieji. Užsiiminėja tik aukštesnio kaip vidutinio pažangumo moksleiviai – padaužoms ši mąstymo reikalaujanti sporto šaka per sunki“, – sakė tenisininkas.
Savo sūnų atsidavimu šiai sporto šakai jis yra patenkintas: jie abu į treniruotes eina pusvalandžiu anksčiau, nėra buvę, kad tektų varu varyti.
Su teiginiu, kad tai nepatraukli sporto šaka, A. Domeika nesutinka: „Ji gal net įdomesnė ir emocingesnė negu kitos sporto šakos, tačiau Lietuvoje dar trūksta jos populiarinimo, geresnės reklamos“. Ir stalo tenisininkams maloniau rungtyniauti, kai jų žaidimą stebi daugiau žiūrovų, jaučia jų palaikymą. Jei varžybos vyksta Panevėžyje, Šiauliuose ar Joniškyje, tai broliams dėl paramos nereikia jaudintis: už juos aktyviai serga mama ir seneliai. O ši parama taip naudinga: dažnai priešininką iš vėžių išmuša plojimai ne jo naudai, sportininką tik pakylėja jo palaikymas po sėkmingai sužaisto epizodo.

VARGĄ ATPERKA GEOGRAFIJA
Broliams šią vasarą poilsio kaip ir nebuvo, pasak tėvo, net su dviračiu pasivažinėti kieme neteko. Tačiau, anot brolių, tai nedidelė bėda: per vasarą su komanda lankėsi Belgijoje, Lenkijoje, Čekijoje, ir tai atperka juodą darbą. Tonetas atstovavo mūsų šaliai Europos jaunučių ir jaunių pirmenybėse Vengrijoje, o Arnoldas dešimt dienų dalyvavo stalo teniso stovykloje Čekijoje.
Pasak Arnoldo, šioje stovykloje, kurioje, be jo, Lietuvai atstovavo A. Macaitė iš Laukuvos, savo patyrimą jauniesiems Europos stalo tenisininkams perdavė treneriai iš Lenkijos, Čekijos ir kitų gilias stalo teniso tradicijas turinčių šalių. Darbotvarkė buvo įtempta: rytmetį buvo treniruojamasi tris valandas, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas technikos elementų tobulinimui, po pietų dvi valandos poilsio, po to anglų kalbos pamoka bei Olimpinių žaidynių stalo teniso varžybų momentų nagrinėjimas. Vakare sportininkams dar tris valandas teko lieti prakaitą prie stalų.
Arnoldo teigimu, iš pradžių buvo sunku, tačiau, įėjus į ritmą, atrodė, kad taip ir turi būti. Visoje Europoje taip yra dirbama, sportininkams yra sudaromos sąlygos derinti treniruotes su mokslais. Tik ne Lietuvoje. Anot A. Domeikos, reikia tik stebėtis, kaip lietuvaičiai, galėdami treniruotis vos po dvi valandas, sugeba įveikti kitų valstybių atletus.
„Gal jau reikėtų atskirti, kad yra ping pongas (žaidžiamas pertraukos darbe metu nesiekiant aukštų rezultatų, –V.S.) ir stalo tenisas, kuriam jaunuoliai paaukoja visą savo laisvalaikį“, – sakė tenisininkas.

SEZONAS PRADĖTAS MEDALIAIS
Pasak tėvo, kokių sportinių aukštumų pasieks sūnūs, spėlioti neverta, tačiau naujausi rezultatai rodo, kad jų laukia geros perspektyvos.
Praėjusį savaitgalį Vilniuje dvi dienas vyko keturiolikmečių jaunučių stalo teniso turnyras “Olimpinės viltys”, kuriame varžėsi stipriausi šalies jaunieji stalo tenisininkai. Tonetas teisę startuoti šiose varžybose buvo užsitikrinęs kaip šalies rinktinės narys, o Arnoldas, nors ir dvejais metais jaunesnis už varžovus, ją iškovojo atrankiniame turnyre Joniškyje.
Finale sėkmė lydėjo Tonetą, kuris iškovojo tris prizines vietas. Asmeninėse varžybose jis, pasak trenerio R. Jackevičiaus, lemiamoje kovoje dėl čempiono titulo prieš kitą rinktinės narį, širvintiškį A. Keliotį, penktame sete pirmavo net 7:3, tačiau pralaimėjo ir turėjo tenkintis sidabro apdovanojimu. Vaikinų dvejetų varžybose mažeikiškis su A. Keliočiu tapo nugalėtojais, o mišrių dvejetų varžybose su A. Gecevičiūte iš Klaipėdos pasidabino dar vienu sidabro medaliu.
Arnoldas asmeninėse varžybose su vyresniais varžovais taip pat kovėsi sėkmingai: užimta aukšta septintoji vieta.

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*