Taurės laimėtojai džiaugiasi ne tik pergale, bet ir bendravimu

Draugišką veteranų komandą maloniai nuteikė pirmosios vietos taurė. Nuotrauka iš klubo archyvo

Mažeikiškiai laimėjo šalies veteranų štangos spaudimo pirmenybes. Tačiau sportininkai tvirtina besidžiaugiantys ne tik dėl rezultatų. Malonumą suteikia ir bendravimas, komandos palaikymas.

Iškovota nugalėtojų taurė

Jonavoje vyko šalies veteranų (vyresnių kaip keturiasdešimties metų sportininkų) štangos spaudimo čempionatas, kuriame varžėsi daugiau kaip keturiasdešimt dalyvių iš Lietuvos bei Estijos. Ne pirmus metus į šias varžybas vyksta ir mažeikiškiai: šįkart jose dalyvavo dvylikos sportininkų grupė, kuri grįžo su veteranų komandinių pirmenybių nugalėtojų taure.
Mūsų veteranai laimėjo dvi pirmąsias vietas – auksą pelnė Anatolijus Bondarenka ir Linas Momkus, kurie išspaudė po 190 kilogramų sveriančias štangas. Mūsų ekipos sąskaitoje ir penki antrosios vietos medaliai, kuriais apdovanoti Natalija Gražulienė, Galina Jucienė, Benas Milis, Vygantas Micius bei Donatas Jančiauskas, taip pat Vadimo Šurpo, Rimanto Milio, Antano Miciaus ir Arūno Grumbino pelnyti trečiosios vietos apdovanojimai.
Darni mažeikiškių komanda surinko 63 taškus ir keturiais taškais aplenkė kauniečius. Kaip juokavo komandos vadovas Benas Milis, neakivaizdžios varžybos tarp jų ir laikinosios sostinės atletų vyksta jau daug metų: pernai jie buvo pirmi, užpernai – mažeikiškiai, ir taip keičiasi kone kasmet.

Nori palaikyti formą

Ne vieną apdovanojimą įvairiose jėgos sporto varžybose iškovojusi 53-ejų metų G. Jucienė prisipažino, kad svarbiausia tokiuose turnyruose yra ne pačios varžybos, o bendravimas, susitikimas su įdomiais žmonėmis.
„Lankyti „Mažeikių švyturio“ klubo treniruoklių salę pradėjau prieš aštuonerius metus. Buvo sunkus periodas, atėjau į klubą, pasikalbėjau su Benu, gal jis manyje pamatė potencialą ir užkrėtė tuo treniruočių ir varžybų virusu. Du tris kartus per savaitę lankau treniruotes, darbas pamaininis, visur įtampa, bet ateinu čia, ir viskas nušvinta kitomis spalvomis – pabendrauji su žmonėmis, atsipalaiduoji, pajauti, kad vien darbu gyvenimas nesibaigia“, – pasakojo Galina.
Moteris prisipažino, kad norisi ir nugalėti, norisi, kad ir komanda nugalėtų, vis dėlto tokios išvykos labiau traukia dėl smagios kompanijos, galimybės pabūti bendraminčių būryje.
„Svarbu gera savijauta, be to, ir noras išlikti geros formos – man nesvetimas. Jau turiu du anūkus ir man malonu, kai kas nors paklausia: „Čia jūsų sūnus?“ – juokėsi sportininkė.

Pirmasis blynas neprisvilo

Pirmą kartą tokiose varžybose rungtyniavęs penkiasdešimtmetis Vadimas Šurpo prisipažino kad buvusi baimė neapvilti komandos narių.
„Pradėjau klubą lankyti prieš dvejus metus, ir visą laiką atsikalbinėjau nuo varžybų: esu atsakingas žmogus ir kaustė baimė, kad apvilsiu trenerį, kitus komandos narius. Tačiau šiemet Benas pasakė griežtai, ir išvažiavau. Ir nenusivyliau: organizacija gera, pilnas autobusas mažeikiškių, iškovotas medalis, bendravimas puikus. Dabar jau ruošiuosi ir į Palangą“, – atviravo sportininkas.
Pagrindines priežastis, kodėl pradėjo kilnoti štangą, Vadimas išvardijo net negalvodamas: atsikratai įtampos, kuri lydi darbe, po treniruotės viskas praeina, užsimiršta.
„Iki pirmųjų varžybų rezultatas man nebuvo svarbus, bet kai pamačiau, kaip azartu dega kiti sportininkai, noras laimėti pakilo ir man. Net nusistebėjau, kokia draugiška komanda, kaip maloniai praleidau laisvalaikį“, – potyriais dalijosi Vadimas.
Sportas iš malonumo jau pereina į lenktyniavimą, ir sportininkas jau išsikėlė tikslą: savo pasiekimą – 135 kg svorį, per kitas varžybas pagerinti bent dešimčia kilogramų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*