Jiems Naujieji, kaip ir daugelis švenčių – darbymetis. Kai visi susirenka prie puotai paruoštų staliukų, šampano taurės ir tradicinės eglės, jie tampa atsakingi už gerą nuotaiką, šypsenas, už visus suvienijančią ir atpalaiduojančią šventės atmosferą. Jie paims į rankas mikrofoną, palauks pirmųjų muzikos akordų ir uždainuos…
Šią neilgą žiemos naktį jie dainuos apie vaikystės kiemą ir apie tolimas šalis, apie draugus ir mylimuosius, apie pasaulį, kuriame, kaip ir mūsų gyvenime, telpa viskas – džiaugsmai ir praradimai, ilgesys ir išsipildymas, svajonė ir liūdesys dėl taip greitai bėgančių metų…
Daugelį namų jie aplankys neakivaizdžiai. Šią naktį atgis senos kasetės ir kompaktinės plokštelės, mes šoksime pagal jau mintinai išmoktas ir naujas dainas. Jie šypsosis mums iš televizoriaus ekrano, gal sakys linkėjimus savo gerbėjams.
Tarp tų gerbėjų – didelis būrys mažeikiškių. Nes šis visiems gerai pažįstamas trejetukas – iš Mažeikių.
Jūratei Miliauskaitei, Astai Pilypaitei ir Romui Dambrauskui Naujųjų išvakarėse padainavome gerai žinomą muzikinę frazę: „Su kuo sutiksi tu Naujus metus?“ Ir truputį pasikalbėjome apie praeinančius… JUBILIEJINIAI METAI
Šie metai Romui Dambrauskui buvo ypatingi – dainininkas šventė kūrybinės veiklos 20-metį. Ir šventė ne vieną kartą. Į populiaraus dainų kūrėjo ir atlikėjo bei jo draugų koncertus šį rudenį rinkosi gerbėjai Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Mažeikiuose. Jubiliejaus proga išleistas geriausių Romo Dambrausko dainų albumas tuoj taps auksinis, o gruodžio 31-ąją per LRT galėsime išvysti koncerto, vykusio sostinėje, vaizdo įrašą bei dar sykį išgirsti per daugelį metų pamėgtas ir naujas mažeikiškio dainas.
„Džiaugiuosi, kad mano koncertai sulaukė tokio žiūrovų dėmesio. Koncertinį turą tęsime ir po Naujųjų, nes iki šiol dainavau tik didžiuosiuose miestuose ir gimtinėje. Tad vasarį ir kovo pradžioje mūsų laukia pasirodymai dar daugelyje šalies koncertų salių“, – sakė R. Dambrauskas.
Naujuosius dainininkas sutiks Ignalinoje. „Ten yra toks naujas viešbutis, jame organizuojamas Naujųjų metų sutikimas. Aš vykstu su žmona Asta ir keliais draugais. Švęsti ir dainuoti. Kai laikrodis išmuš dvylika, žinau, turėsiu dainuoti lauke, prie eglės“, – taip Naujųjų sutikimo scenarijų apibūdino Romas Dambrauskas.
SU DRAUGAIS IR RYKLIAIS
Sausio 1-ąją mažeikiškis praleis savo namuose Kaune. Į improvizuotą vakarėlį susirinks artimiausi dainininko draugai. „Nieko specialiai neorganizuoju, noriu pabūti namie su savais žmonėmis, su žmona. O vėliau, kaip visada – darbas…“ – sakė R. Dambrauskas, savo būste prie „Megos“ prekybos ir pramogų centro įkūręs muzikos įrašų studiją, kurioje dažnai dirba ne tik jis pats, bet ir kiti atlikėjai.
„Mūsų namai netikėtai atsidūrė įdomioje kaimynystėje, – taip pikantiškus 2005-ųjų pasikeitimus įvertino dainininkas. – Už mūsų tvoros matyti garsusis akvariumas su rykliais. Tad šie Naujieji prasidės egzotiškų gyvūnų apsuptyje…“
Tarp pramogų verslo ryklių Romas taip pat jaučiasi neblogai. 2006-ųjų rudenį jis tikisi išleisti naują dainų albumą, yra noro ir galimybių atgaivinti Naujamečio reviu tradiciją. Šiemet renginio teko atsisakyti dėl jubiliejinių koncertų. „Manau, realu mažeikiškiams parodyti gerokai profesionalesnį, gyvo garso koncertą su instrumentine grupe ir garsiais Lietuvos atlikėjais“, – planavo dainininkas.
TUOJ PO ŠVENČIŲ – DARBAI
Jūratė Miliauskaitė patvirtino, kad naujametė naktis – laikas, kai galima užsidirbti šventinį honorarą. „Daug mėnesių žmonės dirba, skuba, verčiasi per galvas, o palydėdami senuosius metus nori būti tarp gerų draugų, giminių ir pažįstamų. Galbūt mąsto, kad visų pinigų neuždirbsi, o jei uždirbai, turi dalį jų paaukoti ir maloniai šventei“, – sakė dainininkė, besiruošianti koncertui Klaipėdoje.
Pramogų verslo žmonėms, muzikantams ir dainininkams poilsis, kaip įprasta, prasidės po Naujųjų sutikimo. Jūratė planuoja sau leisti visiškai atsipalaiduoti vieną vienintelę dieną – sausio 1-ąją. „Aš manau, kad mano metai turi tik dvi dienas, kai gali ilsėtis, negraužiamas sąžinės priekaištų. Tai gruodžio 24-oji ir pirmoji Naujųjų metų diena. Bet kurią kitą dieną, net jei ir tinginiauji, nuolat galvoji, jog negerai darai: neini į studiją, nerepetuoji, nekuri, negroji, nedirbi“.
Po 2006-ųjų sutikimo uostamiestyje dainininkė važiuos į Mažeikius. Nes čia jos laukia darbas Antano Dargio studijoje – naujų dainų įrašai. Jūratė sako skubanti pasinaudoti moksleivių atostogomis, nes po jų teks grįžti į Kauną pas vaikus.
MOKYKLA, STUDIJA IR TEATRAS
Vaikų Kaune, vienaip ar kitaip susijusių su Jūrate Miliauskaite, išties daug. Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokykloje ji vadovauja estradinio dainavimo skyriui ir ansambliui „Linksmasis Do“, privačioje studijoje dainos kuriamos ir repetuojama su dviem kolektyvais – „Saulės vaikais“ ir „Caca“. (Pastarajame dainininkų būryje – 3–6 metų vaikai). Trečioji Jūratės intensyvios pedagoginės veiklos vieta – Kauno muzikinis teatras. Jos vadovaujami vaikai vaidina ir dainuoja dviejuose šio teatro spektakliuose: „Muzikos garsai“ bei „Karmen“.
„Vaikus paruošiu, auginu, keičiu, nes vieni užauga, o kiti pradeda viską mokytis nuo pradžių. Dainuojame, vaidiname, repetuojame, važiuojame į gastroles… Ir taip visus metus“, – savo pareigas teatre vardijo dainininkė.
Jos nuomone, šie metai buvo sėkmingi. Be spektaklio premjeros, kai jos mokiniai sulaukė gero publikos ir kritikų įvertinimo, su kitais kolektyvais dalyvauta tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. Laurų nemažai: „Kaunas Talent2005“ konkurse „L. Do“ nugalėjo 12 šalių kolektyvus ir pelnė „Gran Prix“, toks pat įvertinimas jaunųjų dainininkų laukė ir tarptautiniame festivalyje Arteke. Laureatų ir prizinių vietų nugalėtojų nutarėme nebeskaičiuoti – jų šiemet labai gausu.
NE TIK MOKO, BET IR MOKOSI
Apie save Jūratė kalba santūriai: „Esu realistė, matau, kad muzikos rinkoje – daug gabių, jaunų atlikėjų, ir išsilaikyti joje nėra lengva. Pastaruoju metu suvokiu, kad prasidėjo toks įdomus gyvenimo ir kūrybos etapas – nebežiūri į viską perdėtai rimtai. Jaunystėje esame maksimalistai, viskas labai svarbu ir labai rimta: ką darai, ką groji, kas esi. O man jau norisi žaisti su muzika, norisi joje ir atsipalaiduoti. Tas žaidimas smagus, nes neturiu ko prarasti – niekada nebuvau nei pačioje populiarumo viršūnėje, nei visiškai žemai. Esu kažkur ties viduriu, čia ir stengiuosi išsilaikyti“.
Rudenį Jūratė išleido naują albumą, kurį pavadino labai paprastai ir šiek tiek nostalgiškai: „Sekmadienis“. Dabar pradeda įrašinėti naujus kūrinius, kuriuos tikisi savo gerbėjams pristatyti iki 2006-ųjų Kalėdų.
Tai kol kas nėra visiškai tvirtas pažadas, nes dainininkės metai kupini ir kitų neatidėliotinų darbų: baigiamos studijos Vilniaus pedagoginiame universitete, nes prie Muzikos akademijos diplomo reikalingas ir pedagoginis išsilavinimas.
„Esu pusiau dainininkė, pusiau mokytoja ir vaikų vadovė. Manau, kad taip bus ir toliau“, – sakė J. Miliauskaitė
DAINUOS IR BUBA?
Į Mažeikius, pas mamą ir brolio Artūro šeimą Jūratė atvyks drauge su sūnumi Domu. Dainininkės vyrui Petrui Tadarui, ko gero, teks likti Kaune dėl neatidėliotinų darbų ir namų augintinių. Jau keletą metų Tadarų šeimoje gyvena koker-spanielė Sija, o neseniai atsirado dar vienas egzotiškas gyvūnas – papūga žako, kurią šeimininkai pavadino Buba. Šios veislės paukščius galima išmokyti kalbėti.
Jūratė sako, kad Buba kol kas dar nešneka, tačiau labai meistriškai imituoja durų ir telefono skambutį ar spanielės inkštimą. Papūgai labai patinka namiškių muzikavimas – vos išgirdusi muzikos garsus ji ima „pritarti“ – čiulbėti ar spygauti.
Paklausta, ar ir papūgą mokys dainuoti, Jūratė šyptelėjo: „Jaučiu, auga konkurentė“.
O gal dar viena talentinga mokinė?
NAUJIEJI –
SU MAŽEIKIŠKIAIS
Asta Pilypaitė Naujuosius sutiks Mažeikiuose. Ji dainuos į „Roalos“ kavinę susirinkusiems svečiams. Dainininkės šeima taip pat atvyks į mūsų miestą, Saulė ir mažoji Rūta aplankys senelius ir prie eglutės lauks mamos, sugrįžtančios iš šventės.
– Asta, sakei, kad 2005-uosius praleidai mąstydama. Kokie šių apmąstymų rezultatai?
– Kas laukiasi kūdikio, žino, apie ką tokiu metu galvoji, kaip reikalingas susikaupimas. Man tai buvo maloniai ramus metas. Vyras išvyko mokytis į užsienį, tad turėjau daugiau laiko sau ir savo vyresniajai dukrai Saulei.
– Bet buvo ir koncertų, ir pasirodymų televizijoje…
– Labai saikingai. Dabar, kai mažajai Rūtai jau pusė metų, retkarčiais pakoncertuoju, bet daugiau laiko stengiuosi praleisti namuose.
Tiesa, šiemet buvo ir viena rimta kelionė. Su mažąja dukra lankėmės Anglijoje. Rūtai tada buvo trys mėnesiai, o mane pakvietė koncertuoti lietuvių bendruomenei Birmingeme ir Mančesteryje. Skridome. Sulankstomąjį vežimą – į rankas ir į lėktuvą… Prisimenu, Saulę į kelionę pirmąsyk vežėmės tada, kai jai sukako penkeri metai, Rūta keliauti pradėjo gerokai anksčiau.
– O kas prižiūrėjo mažąją, kol mama buvo scenoje?
– Draugai. Prieš koncertą, jei reikia, pamaitinu, paskui kokiai valandai įduodu kolegoms, jie ir prižiūri, nešiojasi, kol dainuoju. Važiavome ir į ekskursijas, vietos įžymybių apžiūrėti.
Šiaip pasirodymų, kaip sakiau, nebuvo daug. Nieko neįrašinėjau, kaupiausi, po Naujųjų parodysiu…
– Ar galima sužinoti konkrečiau?
– Negaliu atskleisti planų. Jau pastebėjau, jei tik apie kokius nors norus, ketinimus pašneku, viskas – nebeįvyksta. Tokia taisyklė: iš lūpų išeina, nebesinori daryti. Galiu pasakyti tik tiek: mano ramus gyvenimas suaktyvės.
– Ar gerbėjai išvys ir išgirs tą pačią, ar kitokią Astą Pilypaitę?
– Šiek tiek… Negaliu pasikeisti visiškai. Esu konservatyvi. Nors – ką gali žinoti?
– O naujas albumas?
– Planuose yra. Ir daugiau nė žodžio. Nes jau patikrinta: kai tik per naujo albumo pristatymą garsiai pasakau – kitąmet bus dar vienas, to albumo tenka laukti trejus ar ketverius metus.
– Sutiksi Naujuosius su mažeikiškiais. Visa šeima – čia, Mažeikiuose. Ką norėtum pasakyti savo gimtojo miesto žmonėms, mūsų skaitytojams?
– Linkėčiau būti žmogiškiems. Be nesveiko pavydo kito laimei, sėkmei, darbams. Būkime atsargesni. Būkime atsakingesni. Labiau mylėkime savo šeimą. Labai gera bendrauti su žmonėmis, kurie myli, rūpinasi artimaisiais. Nepraraskime šito.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
