Nedarbingumo pažymėjimus gavę ligoniai keliauja į užsienį, laiko egzaminus, tvarko kitus reikalus. Išaiškėjus tokiems faktams, „Sodrai“ jie turi grąžinti neteisėtai panaudotus pinigus. 
RADIKALIOS PRIEMONĖS
Siekdama, kad nedarbingumo pažymėjimai būtų išduodami tik rimtai sergantiems žmonėms, „Soda“ ėmėsi radikalių priemonių – ne pirmi metai tikrina visus šalies gyventojus, kirtusius Lietuvos sieną. Tokių žmonių sąrašus Socialinio draudimo fondo valdybai kas ketvirtį pateikia Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Medikus revizuojanti „Sodros“ Mažeikių skyriaus vyriausioji specialistė gydytoja Rita Lidžiuvienė informavo, kad per tris ketvirčius sieną kirto net 74 mažeikiškiai, turintys nedarbingumo pažymėjimus.
Iš žmonių, nedarbingumo laikotarpiu pažeidusių gydymo režimą ir elgesio taisykles, išieškota beveik 5 tūkstančiai litų.
TVARKO ASMENINIUS
REIKALUS
R. Lidžiuvienė aiškinosi kiekvieną atvejį: buvo patikrinta medicininė dokumentacija gydymo įstaigose, paimti žmonių paaiškinimai, jiems išsiuntinėti laiškai dėl žalos atlyginimo.
Gydytoja pastebėjo, kad į „juodąjį sąrašą“ patekusių „keliauninkų“ mėgstamiausias maršrutas – Latvija, tačiau kai kurie ligoniai spėjo pasisvečiuoti Rusijoje, Baltarusijoje ar kitose šalyse.
Gydymosi režimą pažeidę ligoniai pasiaiškinimuose teigia norėję užsienyje apsipirkti, aplankyti ten gyvenančius giminaičius, įsigyti vaistų ar susitvarkyti kitus reikalus. Kai kurie teisinasi vykę pas užsienio medikus, tačiau tokio fakto negali patvirtinti dokumentais.
„Sodra“gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymą informuoti apie valstybės tarnautojus, nedarbingumo laikotarpiu kirtusius valstybės sieną.
„Tarp pažeidėjų yra samdomų darbuotojų, individualių įmonių savininkų, tačiau į sąrašą nei pernai, nei šiemet nepateko nė vienas valstybės tarnautojas“, – informavo R. Lidžiuvienė.
PINIGUS TURI GRĄŽINTI
Ne vienas gydymo režimą pažeidęs ligonis nustemba, sulaukęs „Sodros“ kvietimo pasiaiškinti. Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė informavo, kad Socialinio draudimo fondo valdyba yra sudariusi sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri ir informuoja apie kirtusius sieną žmones. Apie tai ne kartą buvo rašyta spaudoje, skelbta kitose žiniasklaidos priemonėse, tačiau ne visi, matyt, patiki tokia informacija.
Kai nustatomi pažeidimai, ligoniai „Sodrai“ turi grąžinti už tas dienas išmokėtą nedarbingumo pašalpą.
Ligonius piktina toks sprendimas, tačiau daugelis jam paklūsta.
Kiek sudėtingiau išieškoti pinigus iš tų, kurie Lietuvoje šiuo metu nebegyvena.
„Teismas iš pažeidėjo yra priteisęs grąžinti mums pinigus. Kai tokie mažeikiškiai sugrįš ir įsidarbins, teismo sprendimai pasieks jų darbovietes“, – įsitikinusi L. Nagienė.
Šiais metais net 8 mažeikiškiams nebuvo išmokėtos ligos pašalpos dėl elgesio taisyklių nedarbingumo laikotarpiu pažeidimo, 4 – dėl alkoholio vartojimo.
R. Lidžiuvienė pastebėjo, kad ligoniai elgesio taisykles dažniausiai pažeidžia, pas gydytoją neatvykdami nurodytą dieną.
GYDYTOJŲ PIKTNAUDŽIAVIMO
NENUSTATYTA
L. Nagienė prisiminė, kad, praėjusiais metais atlikus tyrimą dėl keliaujančių ligonių, buvo nustatyta pora gydytojų piktnaudžiavimo atvejų. Nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti arba pratęsti mažeikiškiams, kurie tuo metu net nebuvo Mažeikiuose.
Šiais metais gydytojų piktnaudžiavimo neužfiksuota. Manoma, kad, sugriežtėjus kontrolei, vis mažiau gydytojų ryžtasi sveikam žmogui išrašyti nedarbingumo pažymėjimą.
„Kita vertus, atgaline data sunku nustatyti, kaip žmogus jautėsi, kai pažymėjimas buvo išduotas. Be to, pacientai sugeba gydytojus apgauti, ligą simuliuodami“, – pastebėjo „Sodros“ gydytoja.
APYNASRIS „SESIJOS“
LIGONIAMS
Nedarbingumo pažymėjimai ne vienam apdraustajam yra puiki galimybė laikyti egzaminus aukštosiose mokyklose.
„Sodra“ žengė dar vieną žingsnį, siekdama mažinti piktnaudžiavimus nedarbingumo pažymėjimais. Neseniai pasirašyta Asmens duomenų teikimo sutartis su Vilniaus Universitetu.
Įstatymų numatyta tvarka universitetas įsipareigojo teikti duomenis apie neakivaizdinio skyriaus studentus, laikiusius įskaitas ir egzaminus. „Sodra“ iš jų atrinks tuos, kurie tuo metu buvo pripažinti laikinai nedarbingais.
Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka teigia, kad mokymo įstaigos misija yra ne tik suteikti paslaugą visuomenei, bet ir diegti studentams pilietiškumo sampratą. Apgaudinėti darbdavį ir valstybę esą amoralu.
„Sodra“ tikisi artimiausiu metu sudaryti sutartis ir su kitomis aukštosiomis mokyklomis.
L. Nagienė paaiškino, kad ligos pašalpa vadinamiesiems „sesijos“ ligoniams už tą laiką, kai buvo laikomi egzaminai, nebus mokama. Jei ji bus išmokėta, toks ligonis studentas pinigus turės grąžinti į „Sodros“ biudžetą.
„Mokymosi atostogos Darbo kodekse apibūdintos. Darbdavys dirbančiam studentui tokių atostogų metu turėtų mokėti vidutinį arba Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą“, – paaiškino Mažeikių skyriaus direktorė.
REŽIMO PRIVALU LAIKYTIS
L. Nagienė pasakojo, kad įkliuvę ligoniai širsta, atseit kodėl jie negalėjo niekur išvykti, juk nenumirę.
„Tarp keliauninkų yra gripu, plaučių ir kitomis ligomis sergančių, traumų patyrusių žmonių. Jie nesuvokia, kad kelionės nuvargina, apsunkina gydymą“, – stebėjosi pašnekovė.
Žmonės pamiršta, kad, pasirašydami nedarbingumo pažymėjimą, įsipareigoja laikytis gydymo ir elgesio nedarbingumo laikotarpiu taisyklių.
Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, būtina pas gydytoją atvykti paskirtu laiku ir blaiviam, laikytis gydytojo nustatyto gydymo ir slaugos režimo, atlikti gydymo, diagnostikos ir slaugos procedūras. Laikino nedarbingumo laikotarpiu draudžiama dirbti, mokytis, keliauti, vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, elgtis taip, kad tai galėtų užtęsti nedarbingumo trukmę.
Jeigu ligoniui nepaskirtas gulėjimo režimas, jis gali išeiti nusipirkti vaistų ar maisto.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
„Sodros“ vyriausioji specialistė juriskonsultė Vaida Pakalniškytė (iš kairės), direktorė Laima Nagienė ir vyriausioji specialistė gydytoja Rita Lidžiuvienė kartu sprendžia, kaip susigrąžinti pinigus iš elgesio taisykles ir gydymo režimą nedarbingumo laikotarpiu pažeidusių ligonių.
