Editą ir Saulių Rancus ilgai teko įkalbinėti, kad „Santarvę“ įsileistų į savo namus. Pagrindinis atsikalbinėjimų motyvas – jie esą tokie, kaip ir visi, todėl jų šeimyninis gyvenimas negali būti kam nors įdomus. Jeigu norėtume rašyti apie UAB „Saurida“, kuriai vadovauja Saulius, jokių problemų nebūtų, tačiau viešinti savo privataus gyvenimo jie nenorį.
Vis dėlto ledus pralaužėme, o nuvažiavę į svečius supratome, kodėl taip buvo ginamasi nuo žurnalistų.
Name, kuriame šeima įsikūrė prieš metus, šeimininkavo mažieji Mantvydas ir Armandas. Šešerių metų Mantvydas erdvioje svetainėje žaidė krepšinį ir vis tampė tėvą už skvernų, kad šis pažiūrėtų, kokius šaunius tritaškius jis mėto. Dvejų metų Armandas važinėjosi triratuku, jį numetęs ropštėsi mamai ant kelių, reikalavo vaišių sau ir broliukui. Tėvai su šypsena reagavo į vaikų sąmojus. Buvo akivaizdu, kad Sauliui daug maloniau būtų pažaisti krepšinį su sūnumi nei kalbėti su žurnaliste.
NEGALVOJO TEKANTI UŽ TURTINGO VERSLININKO
Saulius su Edita – vienmečiai. Abiem dvidešimt aštuoneri metai. Susipažino jie prieš vienuolika metų klube „Trance dance“.
„Tada, per Kalėdas, jis mane pakvietė šokti. Nuo to karto taip ir tebešokame“, – šypsojosi Edita ir patikino, kad niekada nesigailėjo, ištekėjusi už Sauliaus, nes jis – labai geras vyras ir tėvas.
Tada, prieš vienuolika metų, nė vienas iš jų negalvojo, kad Sauliui pasiseks taip išplėsti savąjį verslą. Tiesa, vaikinas dar būdamas keturiolikos metų susidomėjo prekyba. „Ventos“ vidurinėje mokykloje baigęs devynias klases, Saulius pradėjo mokytis Klaipėdoje. Tačiau mokslams nelabai likdavo laiko, nes kiekvieną savaitę jis važiuodavo į Rygą, kur prisipirkdavo tuo metu deficitinių sportinių batų, o šeštadieniais turguje juos parduodavo. Vėliau prasidėjo kelionės į Lenkiją. Pamatęs, kad niekaip nesiseka prekybos suderinti su mokslais, Saulius juos metė, grįžo į Mažeikius ir įstojo į Profesinę technikos mokyklą. Tačiau ir čia mokslų nebaigė.
„Kai mes susipažinome, buvome lygūs, kartu į turgus važinėdavome. Kažkas yra sakęs, kad ištekėjau už turtingo verslininko. Aš manau, kad man galima pavydėti tik dėl to, jog mano vyras turi labai gerą galvą“, – tikino moteris.
DIPLOMAS NĖRA SVARBIAUSIA
Pajuokavome, kad kažkaip nesuprantama, kodėl tas galvočius vis dar turi tik vidurinį išsilavinimą ir ar jam negėda prieš savo darbuotojus, kurių įmonėje beveik penki šimtai. Saulius patikino, kad jis nuo darbuotojų neslepiąs savojo išsilavinimo. Be to, jis lankė daugybę kursų, susijusių su verslu.
„Visi žino, kad neturiu diplomo. Aš, pavyzdžiui, į darbą žmones priimu ne pagal diplomus – svarbiau jo savybės. Žmogus gali turėti dešimt aukštojo mokslo pažymėjimų, tačiau nė menkiausios nuovokos apie verslą. Gal kada ir stosiu į aukštąją. Jau pernai apie tai galvojau, tačiau vis laiko nelieka. Plečiasi įmonė, reikia apsitvarkyti, susidėlioti“, – sakė Saulius.
„Saurida“ – gana žinoma įmonė Lietuvoje, turinti šešiolikos degalinių tinklą. Dabar ruošiamasi prie visų degalinių įrengti ekonominės klasės viešbučius. Būtent tuo dabar užsiima Edita – rūpinasi statybomis, interjero dizainu. Saulius prisipažino nenorėjęs, kad žmona dirbtų, juolab jo įmonėje. Tačiau Edita, Kauno technologijos universitete studijuojanti vadybą, labai norėjo.
„Žmona pabaigs universitetą ir galės perimti iš manęs įmonę“, – pajuokavo Saulius, o mes suabejojome, ar tai yra įmanoma.
KADA ŠIRDIS DŽIAUGIASI
Vis dėlto Editai svarbiausia būti mama. Nors vaikai turi labai gerą auklę, tačiau jai pačiai motinos pareigos yra labai mielos ir svarbios.
„Labai gera, kad mes juos turime. Širdis džiaugiasi žiūrint, kaip sūnūs žaidžia, tarp savęs sutaria“, – stebėdama vaikų šėlsmą kalbėjo motina.
Abu tėvai mielai pritaria minčiai, kad būtų labai šaunu, jeigu gimtų mergytė. Saulius iš karto paklausia Mantvydo, ar jam reikėtų sesers. Šešiametis vyras nė akimirksnio nesuabejojęs atsako teigiamai.
Edita juokiasi, kad Saulius su vyresniuoju sūnumi kalbasi lyg su suaugusiu: apie pinigus, taupymą… Beje, net kartu važiavo pirkti Editai intymių niekučių Valentino dienos proga.
Moteris džiaugiasi, kad vyras niekada į namus „neparsineša“ įmonės rūpesčių – kartu su kiemo vartais uždaro ir darbo problemas.
„Nėra taip, kad uždarau ir viskas. Tačiau tikrai nediskutuoju apie tai, kas darbe gerai ar blogai. Kam to reikia? Juk nuo tų kalbų nepagerės reikalai, todėl šeimą varginti darbo problemomis – beprasmis dalykas.
Žinoma, kitaip yra su verslo idėjomis. Būna, kad atsibundu naktį su kokia mintimi, nebegaliu užmigti ir išlekiu į darbą kokią trečią valandą ryto“, – pasakojo S. Rancas.
GALĖTŲ VALGYTI ŽALIĄ MĖSĄ
Abu sutuoktiniai rankomis pradeda mojuoti, prakalbus apie naujuosius lietuvius ir jų įpročius. Saulius teigė negalįs didžiuotis turtais, nes verslas – didžiulė rizika, todėl niekada negali žinoti, kaip bus rytoj. Vyriškis teigė nebijąs nuopuolių – sugebėtų vėl viską pradėti iš pradžių.
„Saulius – tikslo siekiantis žmogus. Jis eis, kalbės tol, kol pasieks savo. Manau, kad jis viską gali. Be to, ir baimės jausmo visiškai neturi“, – apie vyrą kalbėjo moteris.
Pajuokavus, kad gal jis galėtų valgyti ir čiukčės moters sukramtytus žalios mėsos kotletus (kaip rodė vienoje laidoje), Saulius, šiek tiek pamąstęs, atsakė, kad, jeigu jis neturėtų pinigų, o už tą valgymą siūlytų nemažą užmokestį, jis sutiktų.
„Už jo aš stoviu kaip už mūro. Stengiuosi ir aš tokia būti, nes kaip jis į mane žiūrės, jeigu aš ištišiu? Gal nebežiūrės į mane“, – šypsojosi moteris.
Edita mano, kad jos šeimos turtas nepakeitė. Ji visada stengiasi išlikti paprasta, draugiška. Tiesa, vyro, kurį Mažeikiuose daug kas pažįsta, padėtis įpareigoja labiau pasitempti.
„Jau kokius metus galvoju, kad norėčiau imtis kokios visuomeninės veiklos. Girdėjau apie klubo „Rotary“ vidinio rato moterų labdaringą veiklą. Man tai labai įdomu. Gal ir aš prie ko nors prisijungsiu, tačiau pirmiausia tam turiu subręsti“, – kalbėjo Edita.
KAIP ŠAUKSI…
Draugų stygiumi vyras su žmona skųstis negali. Beje, mėgstantys keliauti sutuoktiniai beveik niekur nėra buvę išvažiavę tik dviese – visada su draugų būriu. Ir tos kelionės dažnai įvyksta savaime, iš anksto nieko neplanavus. Pavyzdžiui, prieš savaitę jiedu grįžo iš kelionės laivu Nilo upe. Jąją suorganizavo draugai ir apie tai pranešė tik kelionės išvakarėse. Prieš tai buvo išvyka į Krymą, kai vizą teko „susiorganizuoti“ per tris dienas.
Nors namuose gera ir jauku, tačiau pirmadienio ir šeštadienio vakarus Saulius skiria draugams: sportuoja, prie alaus pabendrauja. Paklausus, ar žmona nepyksta ir su kočėlu sugrįžtančio nelaukia, Saulius pareiškė, kad ji taip pat su draugėmis išeina. „Kaip šauksi, taip atsilieps“, – vyrui pritarė žmona.
„Vienuolika metų esame drauge, iki smulkmenų vienas kitą pažįstame. Gyvename kaip normalūs, paprasti žmonės, todėl be reikalo sugalvojote apie mus rašyti“, – išlydėdama pasakė Edita.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
