Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Sekmadienį minima žvejų globėjo šv. Klemenso diena. Ta proga pasidomėjome, ar daug yra mūsų rajono gyventojų, atsidavusių šiam pomėgiui.
Tarptautinė žvejų diena švenčiama birželio 27-ąją, tuo tarpu šį sekmadienį minima šventojo Klemenso, žvejų globėjo, diena.
Šv. Klemensas buvo persekiojamas dėl krikščionybės skelbimo ir ciesoriaus (valdovo) įsakymu nuskandintas Juodojoje jūroje.
Išlikęs pasakojimas, kad krikščionys jo labai gedėjo ir verkė. Tada prasiskyrė jūra ir jie pamatė kelią, kuriuo eidami surado jūros dugne pastatytą marmuro bažnyčią, o joje – Klemenso kūną. Pagarbinę Dievą žmonės grįžo atgal, o jūra vėl užsivėrė.
Todėl šis šventasis ir laikomas žvejų globėju.
Leidimų sumažėjo
Neįsigilinus galima pamanyti, kad šv. Klemensui mūsų rajone nebėra ko globoti, mat šiemet Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijoje beveik per pusę sumažėjo žvejams mėgėjams išduotų leidimų. Tačiau taip įvyko ne dėl mažeikiškių nusiteikimo, o prieš metus pasikeitus mėgėjiškos žūklės taisyklėms.
„Šiuo metu draugijoje leidimus, kurie metams kainuoja penkiasdešimt litų ir suteikia teisę mėgėjiškai žvejoti draugijos nuomojamuose vandens telkiniuose, yra išsiėmę apie penki šimtai rajono gyventojų. Lyginant su pernai, jų skaičius sumažėjo per pusę – praėjusių metų gegužę buvo išduota apie tūkstantis tokių leidimų. Tačiau tai nesusiję su žvejų mažėjimu – pasikeitus taisyklėmis, daugelis perka respublikinius leidimus, kurie suteikia teisę žvejoti rajono upėse ir prie naftos perdirbimo gamyklos esančiuose tvenkiniuose“, – informavo Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Egidijus Virkutis.
Pagrindinis laimikis – kuojos
Žvejų diena draugijoje nebus minima – poledinės žūklės varžybas planuojama surengti tik kitais metais ir tik su sąlyga, kad bus ledo. Draugija per metus rengia bent du turnyrus – šiais metais vyko poledinės žūklės ir spiningavimo varžybos.
„Mano žvejybos sezonas truks iki gruodžio penkioliktosios, tai yra iki tos datos, kol leidžiama žvejoti vėgėles. Ir šį savaitgalį važiuosiu prie Nemuno jų gaudyti. Po to jau poilsis iki pavasario – poledinės žūklės nepraktikuoju. Kaip pavyko šis sezonas? Visada kažko trūksta“, – sakė Juozas Kelmelis, Lietuvos garbės žvejys, draugijos valdybos narys, atsakingas už žvejybą.
Pasak žvejo, šį sezoną nieko įspūdingo neužkibo, lydekų beveik nežvejojo, o ir apskritai labiau buvo „nusitaikęs“ į kitos rūšies žuvį – štai Nemune daugiausia žvejojo kuojas.
„Pagavau nemažai puskilograminių kuojų, atrodytų, nieko įspūdingo, tačiau žinant, kad kuoja smulki žuvis, tai jau yra gana geras laimikis“, – pasakojo garbės žvejys.
Žvejybos sezono nenutrauks
Pakalbintas kitas prisiekęs žvejys Raimondas Makauskas apie žvejų globėją šv. Klemensą nieko nebuvo girdėjęs.
„Žinau, kad žvejai savo dieną pažymi birželio pabaigoje, bet kad ji minima dar ir lapkričio pabaigoje, tikrai nežinojau. O skirtumo jokio nėra – vis tiek beveik kiekvieną savaitgalį vykstu į žvejybą.
Sezono rezultatais esu patenkintas – Ventoje ištraukiau 4,8 kilogramo sveriantį starkį, Telšių rajone esančiame Tausalo ežere pavyko sužvejoti 5,2 kilogramo lydeką. Kiek žinau, šį sezoną vienas įspūdingiausių mažeikiškių žvejų laimikių – Latvijoje pagauta dvylikos kilogramų lydeka“, – pasakojo R. Makauskas.
Mažeikiškis sakė pertraukos tarp sezonų nedarysiąs – žvejos, kol vandens telkinius užtrauks ledas, o kai ledas kiek sutvirtės – lips ant jo.
„Kaip apsisaugoti nuo nelaimių ant ledo? Dabar jau yra neskęstančių kombinezonų, kuriuos dėvėti būtų idealu. O štai smaigai, kurie leidžia bent minimaliai išsilaikyti ant ledo paviršiaus, yra būtini“, – apie apsaugos priemones kalbėjo žvejys.
Poledinė žūklė, neturint smaigų, ne tik nesaugi, už tai galima susilaukti nemalonumų: įspėjimo arba baudos nuo 25 iki 200 litų.
