Kad Židikuose praėjęs sekmadienis buvo neeilinė diena, jautėsi iš miestelio pagyvėjimo: kaip niekada čia privažiavo daug automobilių, gatvėmis traukė būreliai pasipuošusių žmonių, atvykusių, atėjusių į tradicinius kasmetinius Šv. Onos atlaidus. Į GIMTĄSIAS VIETAS
Pirmiausia daugelis židikiškių ir svečių rinkosi į šv. Mišias miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Jas aukojo klebonas Vytautas Vaidila.
Pagrindinis dienos įvykis – atlaidai Židikų kapinėse, prie Marijos Pečkauskaitės kapo – koplyčios. Čia drauge su atlaidų dalyviais meldėsi ir šv. Mišias aukojo svečias – vikaras, Plungės dekanato jaunimo dvasios tėvas Juozas Deveikis.
Parapijiečiai 45ojo gimtadienio proga pasveikino zakristijoną Kazimierą Malakauską, prieš 25erius metus baigusį Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinę mokyklą ir tiek pat metų miestelyje einantį bažnyčios tarno pareigas.
Klebonas V. Vaidila pasakojo, kad Šv. Onos atlaidai Židikuose visų pirma – žmonių sugrįžimas į savo tėviškę. Čia susirenka žmonės iš visos Lietuvos, o šiemet savo gimtinę aplankė ir buvę židikiškiai iš Čikagos bei Milano, daug atvykusiųjų iš kaimyninės Latvijos.
„Nors ir keista, bet giminės daugiausiai susitinka per laidotuves. Nei į vestuves, nei į krikštynas tiek daug nesuvažiuoja. Šie atlaidai – ta diena, kai susirinkusios giminės gali pabūti kartu, pajusti savo šaknis. Tai yra pats svarbiausias dalykas, jau daugelį metų besitęsianti tradicija“, – „Santarvei“ sakė klebonas.

GIMINĖS –
PRIE ARTIMŲJŲ KAPŲ
Nemažas būrelis žmonių stoviniavo prie Lingių giminės kapo. Iš Klaipėdos atvykusi moteris teigė, kad į atlaidus Židikuose stengiasi atvažiuoti kasmet. Čia palaidoti seneliai, tėvai, jų broliai.
„Dažnai su giminėmis susitinkame ir per Visų Šventųjų dieną. Kartais taip nutinka, kad tą pačią dieną tenka lankytis atlaiduose kitame mieste, tad stengiamės pasidalyti: vieni važiuoja vienur, kiti – kitur, vienais metais susitinkame su vienais giminaičiais, kitąmet – su kitais. Bet Židikų stengiamės nepamiršti: visi susirinkusieji esam kaip broliai ir sesės, tikri židikiškiai“, – sakė uostamiesčio gyventoja.
Julė Vaitelavičienė savo senelių ir tėvų kapų aplankyti atvažiavo iš Skuodo rajono.
Pasak moters, jų gyvenamoji teritorija anksčiau priklausė Mažeikiams, dabar tik parapija liko ta pati. Židikų kapines aplanko keletą kartų per metus: per Visus Šventuosius ir tada, kai reikia patvarkyti kapus.

ATVYKSTA NE DAŽNAI
Iš netolimo Skliaustės kaimo atvykusi moteris pasakojo lankanti vyro ir dukters kapus. Giminių kasmet susirenka tiek, kiek yra. Smagu, pasak buvusios židikiškės, sulaukti vaikų ir anūkų. Po šv. Mišių giminaičiai pabedrauti važiuoja į Skliaustę.
Telšiškių sutuoktinių pora sakė į Židikus atvažiuojantys ne taip dažnai: per Šv. Onos atlaidus ir Vėlines. Židikuose palaidoti moters, nutekėjusios į Žemaitijos sostinę, tėvai, du broliai ir sesuo, šiame miestelyje prabėgo jos vaikystė ir jaunystė. Giminių, pasak telšiškės, nebėra daug, iš keturių šeimoje augusių vaikų ji likusi viena. Sutvarkyti kapus padeda anūkai.

SUSITINKA
KLASĖS DRAUGAI
Gražią tradiciją – kasmet susitikti per Šv. Onos atlaidus turi buvę Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos 1osios laidos abiturientai, mokyklą baigę 1955aisiais metais. Iš 16 buvusių mokyklos auklėtinių į atlaidus kasmet atvažiuoja 5–6.
Mažeikių Gabijos gimnazijoje dirbanti Zita Dapšienė pasakojo, kad buvusi jų klasė – labai veiklūs, aktyvūs žmonės.
Iš pradžių klasės draugai susitikdavo kas 10 metų, vėliau nutarė susitikimus rengti dažniau, nes bijo, kad buvusių klasės draugų atvažiuos vis mažiau. Du iš jų, taip pat ir klasės auklėtojas jau išėję Anapilin.Prieš metus Židikų mokyklos pirmoji laida atšventė mokyklos baigimo 50ąjį jubiliejų.

ŠIAPUS KAPINIŲ TVOROS –
KITOKIE ATLAIDAI
Savotiška šventė vyksta ir šiapus kapinių tvoros: čia įsitaisę prekiautojai. Žmonės viliojami įvairiais skanėstais, tradicinėmis atlaidų pypkėmis, įvairia religine atributika, šventomis smulkmenomis: paveiksliukais ir paveikslais, gėlėmis, krepšeliais.
Iš Mažeikių rajono atvykęs ir saldumynais prekiaujantis Romanas sakė, kad parduoda savo darbo gaminius. Didelės prekybos nesą, kadangi saldumynų pasiūla, kaip ir per visus atlaidus, didelė. Spalvotus saldumynus siūlė atlaiduose senojoje Akmenėje, prieš savaitę prekiavo Šv. Magdalenos atlaiduose Grūstėje, sezonas įprastai baigiasi rugsėjo mėnesį Šiluvoje.
„Iš tokios prekybos neprasigyvensi. Čia tik priedas prie atlyginimo“, – šypsodamasis sakė vyriškis.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Maldai prie kapinių koplyčios per Šv. Onos atlaidus suvažiuoja židikiškiai iš visos Lietuvos.