Reklama

Sveikata | 2006-06-08 02:49 | Autorius:
Versija spausdinimui

Gydytoja pailsi spausdama automobilio greičio pedalą ir kalbėdamasi su bitėmis(0)

Šeimos gydytoja Marytė Gaurilavičienė, nors gimusi Skuodo rajone, Pašilės kaime, ir ten augusi iki šešerių metų, save vadina mažeikiške. Šiame mieste prabėgo jos vaikystė, mokslo metai, o po studijų Kauno medicinos institute ji ir vėl sugrįžo į Mažeikius. Šiandien gal ir norėtųsi, kad būtų kitaip, tačiau visa jos 24-erių metų darbo biografija prabėgo būtent šiame mieste.
SVEIKAS GYVENIMAS IŠSAUGOJO SVEIKATĄ
Į tradiciniu tapusį mūsų klausimą, kodėl nusprendė studijuoti mediciną, Marytė šiek tiek dvejoja atsakyti. Minutėlę pasvarsčiusi, randa tik vieną atsakymą.
Nuo pat vaikystės jai labai dažnai tekdavo susidurti su ligomis ir ligoninėmis, tad dar maža ji nusprendė, kad taps medike ir padės žmonėms.
Marytės tėtis nuo jaunystės buvo ligotas. Jis nuolat gydydavosi ligoninėse, važinėdavo po sanatorijas. Medikai įtarė plaučių tuberkuliozę, ir 15 metų jis vartojo vaistus nuo šios ligos. Iš tiesų tėčiui buvo gerybinis bronchų auglys. Tačiau niekas to nenustatė, plautis žuvo, ir jį teko pašalinti. Dukra sako, kad reikia tik stebėtis, kaip šitiek metų vartoti vaistai, skirti gydyti tuberkuliozei, nesukėlė pašalinių reakcijų.
„Dabar mano tėčiui jau 76-eri, ir jis visai neblogai jaučiasi. Manau, jog taip yra dėl to, kad jis visą savo gyvenimą gyveno labai sveikai: nerūkė, negėrė, kontroliavo savo mitybą ir tausojo sveikatą. Jo brolio, kitų jaunesnių giminaičių jau nebėra. Štai ką reiškia rūpinimasis savimi. Žmogus su vienu plaučiu, ir gyvena lyg niekur nieko“, – didžiuojasi savo tėčiu gydytoja.
M. Gaurilavičienė sako galinti pasigirti ilgaamže gimine ir iš mamos pusės. Gyva ne tik mama, kuriai 72 metai, bet ir jos mama, Marytės močiutė. Sulaukusi 92 metų, ji ne tik turi puikią atmintį, bet, išėjusi į kiemą, dar bando kelmus rauti.

PER SAVO JUDRUMĄ NESTOKOJO „NUOTYKIŲ“
Marytė prisipažįsta visuomet buvo linkusi rizikuoti, vaikystėje iš kitų vaikų išsiskyrė judrumu, buvo netgi padykusi, mėgo sportuoti. Mokydamasi Mažeikių 1ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Merkelio Račkausko gimnazija – B. P.) mergaitė dalyvavo visuose sporto būreliuose, kokie tik buvo mokykloje. Nesitenkindama geros krepšininkės vardu, treniravosi lengvojoje atletikoje, bėgime, slidinėjo. Fizinio lavinimo mokytoja siūlė Marytei važiuoti mokytis į Panevėžio sporto mokyklą, bet ji šiuo pasiūlymu nesusiviliojo.
Per savo didelį judrumą vaikystėje Marytė ne kartą yra skaudžiai nukentėjusi. Ji prisiminė vieną nutikimą, kuris jai galėjo labai liūdnai baigtis. Tada jai buvo kokie devyneri. Statybininkai kieme paliko iškastą duobę su kalkių likučiais nuo statybos laikų. Tėvai išėjo į darbą, o Marytė bėgiojo po kiemą. Žiemos metu lentomis uždengtos duobės mergaitė nepastebėjo ir bešokinėdama įkrito į ją. Duobės būta gana gilios, be to, buvo prisikaupę nemažai vandens. Beveik iki juosmens vandenyje stovinti mergaitė geroką pusvalandį šaukėsi pagalbos. Laimei, pro šalį iš darbo grįždama ėjo kaimynė, išgirdo ir ištraukė iš duobės „skenduolę“. Nuostabiausia, kad jai nieko neatsitiko, ir po šio įvykio ji net nesusirgo.
Kitas atvejis baigėsi šiek tiek liūdniau ir labai išgąsdino. Tada šeima dar gyveno kaime, o Marytė buvo visai nedidelė.
„Užsikorusi daržinėje ant aukšto, šokinėjau žemyn, kur buvo sukrautas šienas. Vienoje vietoje buvo supilti burokai, o iš viršaus paskleistas šienas, todėl jų nemačiau. Aš, žinoma, pataikiau tiesiai ant tų burokų ir labai smarkiai susitrenkiau. Nežinau, kaip tai galėjo atsitikti, bet nukritus man staiga atėmė balsą – negalėjau pasakyti nė vieno žodžio. Negalėjau net tėvams paaiškinti, kas atsitiko. Viena laimė, kad be jokios pagalbos viskas greitai praėjo“, – vaikystės išgyvenimais dalijasi pašnekovė.
Net ir dabar, po šitiek metų, prisiminus jaunystę, vaikystės metus, knieti pašėlti kaip kadaise, sako gydytoja. O metai jau nebe tie, nebėra tokio vikrumo. Praėjusią žiemą nuėjusi į Ledo areną, bandė pačiužinėti. Krito ir susilaužė kairę ranką. Aštuonias savaites vaikščiojo su gipsu. Net ir į darbą teko tokiai eiti.
„Ligoniai, atėję į mūsų sveikatos centrą, stebėjosi, kaip čia dabar yra, kur dingo normalūs daktarai. Sėdi viena, ir ta pati invalidė“, – prisimena pašnekovė tą momentą, kai vienas gydytojas atostogavo, kitas – sirgo, ir jai teko dirbti sugipsuota ranka.

KIEKVIENAS STENGIASI DIRBTI GERAI
Kaip ir kiekvienam pradedančiajam, darbo pradžia nebuvo lengva. Iš karto po mokslų institute M. Gaurilavičienė atliko internatūrą Mažeikių ligoninėje. Neturėdama jokios darbo patirties, jauna specialistė buvo tarsi įmesta į kokį katilą, kuriame turėjo kapstytis viena, kaip išmanydama. Per naktinius budėjimus ligoninėje jauna specialistė buvo atsakinga už viso rajono terapinius ligonius. Jai priklausė terapinis, nervų ir priėmimo skyriai, o reanimacijos skyriaus tada dar nebuvo.
„Esu dėkinga ligoninės vidaus ligų skyriaus vedėju tada dirbusiam Jonui Urniežiui, kuris man būdavo tarsi gelbėjimosi ratas. Jis, kaip vyresnis kolega, visada geranoriškai patardavo ir padėdavo“, – sako gydytoja.
Pirmieji metai netruko prabėgti. Po to iki 1988 metų M. Gaurilavičienė dirbo Elektrotechnikos gamyklos medicinos punkte, o nuo 1990-ųjų tapo poliklinikos terapeute.
„Per savo darbo praktiką skundų neturėjau, dėl mano kaltės niekas nenumirė. Nors, skaitant spaudos straipsnių komentarus, susidaro įspūdis, kad Mažeikių medikai patys blogiausi. Gal todėl apie mūsiškius taip atsiliepiama, kad mes esame toliau nuo visų centrų, mažiau tenka dalyvauti konferencijose, bendrauti su medicinos profesūra, neturime galimybių susidurti su gyvais naujovių pavyzdžiais. Iš tiesų nepažįstu nė vieno gydytojo, kuris specialiai nežiūrėtų ligonio ar blogai jį gydytų. Kiekvienas iš paskutiniųjų stengiasi padėti. Juk jei tu į viską žiūrėsi pro pirštus, nukentės tavo autoritetas, pagaliau nukentėsi ir materialiai“, – atvirai savo mintis dėsto pašnekovė.

IŠ DVIEJŲ GALIMYBIŲ – VISADA BLOGESNĖ
Gydytoja įsitikinusi, kad kiek tik gyvenime jai tekdavo rinktis, iš dviejų variantų ji visada pasirinkdavusi blogiausią. Sakykim, baigusi institutą ji turėjo galimybę rinktis Klaipėdą, Palangą, Panevėžį, bet pasirinko Mažeikius, nes čia gyveno tėvai. Tik vėliau sako suvokusi, kad didžiulis skirtumas, kur gyventi, ir kad jos pasirinkimas buvo prastas. Gyventi visur galima priprasti, o didesnis miestas suteikia ir daugiau įvairiausių galimybių, tarp jų ir sąlygas kelti kvalifikaciją, tobulėti. Kita vertus, vien Palangos oras ką reiškia, lyginant su „Mažeikių naftos“ skleidžiama tarša.
Atvažiavus į Mažeikius jaunai specialistei buvo pasiūlyta dirbti arba okulistu poliklinikoje, arba cecho terapeutu tuometinėje Elektrotechnikos gamykloje. Pastarąjį pasiūlymą pasirinko dėl to, kad gamykla suteikė žinybinį butą. Dabar ji mano, kad priėmė neapgalvotą sprendimą.
Nuo šių metų vasario 1-osios M. Gaurilavičienė perėjo į ką tik įsikūrusią UAB „Sveikata šeimai“. Tiesa, ji dar dirba Sporto mokykloje sporto medicinos gydytoja.
„Darbas nėra lengvas ir čia. Krūviai nemaži, tenka aptarnauti tiek pacientų, kiek jų kreipiasi, nepriklausomai nuo išduotų talonų skaičiaus. Kiekvieną reikia atidžiai apžiūrėti, skirti gydymą. Jei paskubėsi, kažką pražiūrėsi, liksi pats kalčiausias“, – sako gydytoja ir nepamiršta pasidžiaugti, kad čia geresnės darbo sąlygos: kiekvienas gydytojas turi savo kabinetą, daugiau erdvės, o ir prisirašiusių gyventojų mažiau.

MYLI BITES, MĖGSTA VAIRUOTI IR KELIAUTI
Marytė labai mėgsta keliauti. Kaip ji sako, tai padeda atsipalaiduoti nuo psichologinio krūvio.
Daugiausia jai teko keliauti studijų metais ir sovietiniais laikais. Ji aplankė Brestą, Minską, Maskvą, Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), net tris kartus buvo Kryme, Gruzijoje. Vėliau šio pomėgio teko atsisakyti dėl šeimos. Reikėjo auginti vaikus.
Dabar vyriausiasis sūnus Jonas jau vedęs, abu su žmona dirba dantų technikais. Vidurinysis, Mindaugas, studijuoja teisę, o dukra Milda dar tebesimoko Merkelio Račkausko gimnazijoje.
Dabar keliauti Marytė sako nebegali sau leisti. Tačiau atsiradusią nišą ji rado kuo užpildyti. Iš tėvelio išmokusi bitininkauti, laiko tris bičių šeimas, kurias viena pati ir prižiūri. Šiam užsiėmimui reikia daug kantrybės, meilės, žinių.
„Ne kiekvienas gali su jomis draugauti. Atsistoju prie lakos ir kalbuosi su bitėmis. Aš jų nebijau, nes jų negalima bijoti. Bitės jaučia baimę, jaučia, kai žmogus yra piktas, ir puola. Taip pat prie avilio negali prisiartinti rūkalius, išgėręs, prisikvėpinęs ar nešvarus žmogus – iš karto sugels“, – bičių „charakterį“ apibūdina Marytė. Be šių gyvūnėlių, savo sodyboje ji turi didelį sodą ir užsiima medžių skiepijimu.
Prieš atsisveikinant gydytoja prisipažįsta jau 30 metų vairuojanti automobilį. Ko gero, tai taip pat dėl jos jaunatviško, pramuštgalviško charakterio. Vairuotojo pažymėjimą įgijo dar mokydamasi vidurinėje mokykloje.
„Visos bendraklasės iš buities darbų rinkosi kulinariją, siuvimą, o mes, keturios mergaitės, pareiškėme norą mokytis automobilizmo. Iki šiol labai mėgstu vairuoti, mėgstu greitį, tad dažnai stabdo policija. Nevengiu tolimų kelionių ir drąsiai važiuoju į Vilnių, Kauną ar Rygą“, – sako laimingai tris dešimtmečius važinėjanti vairuotoja.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.