Reklama

Gyvenimas, Sveikata | 2017-07-17 12:35 | Autorius:
Versija spausdinimui

Ką reikia žinoti perkant šviežią žuvį?(0)

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Problema ta, kad Lietuvoje sudėtinga rasti pakankamai kokybiškos ir šviežios žuvies.
Žuvis gali būti šviežia, atšaldyta, atšildyta arba šaldyta. Kaip išsirinkti kokybiškiausią ir kuo skiriasi jų rūšys?
Į šiuos klausimus atsako „Sveikatai palankus“ ekspertės ir VšĮ „Ekoagros“ žuvininkystės ekspertas Rolandas Morkūnas.

Svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą

„Išsiunčiau vyrą į parduotuvę nupirkti šviežios lašišos. Kai jis ją parnešė, supratau, jog žuvis – nekokybiška, pažeistos struktūros, košės konsistencijos. Nors ant pakuotės buvo nurodyta „atšaldyta“ ir lašiša pirkta nuo ledo lentynų prekybos centre, matėsi, kad ji atšildyta.
Žinoma, vyras patvirtino, kad žuvis buvo parduodama su nuolaida. Nepaisant to, kad vyksta akcija, vartotojai neturi būti klaidinami, – parduodama žuvis turi būti kokybiška. Jei žuvis buvo atšildyta (kas aptariamu atveju akivaizdu), tai turi būti nurodyta ir ženklinimo informacijoje.
Žinoma, tai pardavėjo apsileidimas, jog laiku tinkamai nepasirūpino, kad žuvis nesugestų ir ženklinimo informacija būtų pateikta teisinga”, – patirtimi dalijasi maisto technologė Raminta Bogušienė.
Europos Sąjungos reglamentuose yra nurodyta visa eilė ženklinimo reikalavimų, kurių gamintojai bei pardavėjai privalo laikytis. Vartotojams renkantis žuvį rekomenduojame atkreipti dėmesį į šią informaciją:
1. Gamybos metodą – nurodoma frazėmis: „sužvejota…“, „sužvejota gėluose vandenyse…“, „užauginta“.
2. Terminę būklę ir apdorojimą – atšaldyta, šviežia, atšildyta, užšaldyta, rūkyta, vytinta ir kt. Jeigu matote užrašą „atšildyta“, vadinasi, žuvis buvo užšaldyta, o vėliau atšildyta (atitirpinta). Nusipirkus atšildytą žuvį reikėtų suvartoti ją per 24 val. ir jokiu būdu neužšaldyti antrą kartą. Pakartotinai šaldant prarandama žuvies maistinė vertė, prarandama struktūra, skoninės savybės.
3. Tinkamumo vartoti terminą.
4. Išdarinėjimo būdą – žuvis gali būti skrosta arba ne, pašalinta galva, supjaustyta gabalais, paruošta filė ir kt.

Tinkamas žuvies laikymas parduotuvėse

Maisto saugos ir kokybės specialistė Akvilė Lekavičiūtė pataria perkant žuvį iš ledo vitrinos atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.
Kai žuvis ant ledo laikoma inde, tai jis turi būti pilnai įkastas į ledą. Atviros ledo vitrinos nėra šaldomos, todėl tinkamą temperatūrą ir žuvies kokybę užtikrina tik pakankamas ledo kiekis ant žuvies paviršiaus.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad ledas aplink žuvį būtų švarus. Tamsios spalvos, su priemaišomis ledas gali būti pagamintas iš užteršto vandens arba prieš tai toje pačioje vietoje jau buvo laikyta kita žuvis.
Per visą dieną vitriną papildant naujomis žuvimis, nepakeitus ledo švariu, jos gali būti užterštos, pavyzdžiui, nuo nepakankamai išdorotos žuvies užkrečiama žuvies filė.
Visi užšaldyti žuvininkystės produktai turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip minus 180C temperatūroje. Tinkamumo vartoti terminus tiekiamiems į rinką žuvininkystės produktams, remdamiesi laboratoriniais tyrimais, nustato gamintojai.
Gyvos žuvys parduotuvėse turi būti laikomos švariame, prisotintame deguonies vandenyje. Jos turi būti sveikos ir normaliai plaukioti.

Kokie požymiai rodo, kad žuvis kokybiška?

Maisto technologė ir mitybos specialistė R. Bogušienė sako, kad žuvies produktų kokybė vertinama pagal produkto juslinius rodiklius (išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, jei produktas paruoštas vartojimui – ir skonį). Nepjaustytos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia, kadangi galite apžiūrėti jos akis, žvynus, pelekus ir žiaunas.
Žuvies akys. Sveikos, šviežios, po pagavimo tinkamai laikomos žuvies akys turi būti iškilios, vyzdys juodas, neapsiblausęs, skaidrios, drėgnos, apvalios. Pradėjusios gesti ar ligotos žuvies akys apsiblausia, sudžiūva, pradeda raukšlėtis, įdumba.
Pelekai ir žvynai. Jie turi būti sveiki, tvirti, drėgni. Senos ar jau senokai pagautos žuvies pelekai bei žvynai yra trapūs, lūžtantys ar iškrentantys vos švelniai užkabinus nagu. Nors vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad tai labai svarbus šviežumo ir kokybės kriterijus, nes skirtingoms rūšims žvynai krenta vos palietus, pelekai gali būti paplėšomi gaudymo, krovimo, transportavimo metu.
Žiaunos. Vos pagautos žuvies žiaunos yra ryškiai raudonos, švarios, o laikui bėgant jos tamsėja, įgauna raudonai rudą ar net juodą spalvą arba išblykšta, išsipučia, pradeda net irti ir dvokti, pasidengia gleivėmis ir nešvarumais.
Spalva. Termiškai neapdorota balta žuvis (pavyzdžiui, menkės, otai) turėtų būti permatoma, balkšvos spalvos su rausvais intarpais, o štai matinis atspalvis ir sniego baltumas rodo, kad žuvis nėra pati šviežiausia. Šviežia raudona, tamsi žuvis (pavyzdžiui, lašiša, tunas) yra sodrios, ryškios spalvos, o raumenų struktūra labai aiškiai matoma.
Elastingumas. Pasirinkti žuvies gabaliukai, kaip ir nepjaustyta žuvis, turi būti elastingi, tačiau tvirti, paspaudus pirštu neturėtų likti įdubų. Nebijokite paprašyti pardavėjo paspausti pirštu žuvies išoriniame paviršiuje. Nuo paspaudimo likusi duobutė turi atsistatyti. Šis požymis rodo, kad žuvies raumenys yra standūs, neištižę, nesuglebę.
Drėgnumas, blizgumas (ypač, jeigu tai riebi žuvis, pavyzdžiui, skumbrė, upėtakis) yra normalu, tačiau lipnios gleivės, po filė gabaliuku susikaupęs tirštas skystis – senos, netinkamai laikytos, užšaldytos ir vėl atšildytos žuvies požymiai.
„Nusprendę pirkti žuvies gabaliukus turėtumėte įvertinti raumenų struktūrą – turite matyti tvarkingas, nesutrūkusias skaidulas, nes pagamintas patiekalas nebus standus. Kita vertus, jeigu skaidulos tarsi išbirusios, atsiskyrusios nuo jungiamojo audinio, tai galimas gedimo požymis“, – pabrėžia mitybos specialistė R. Bogušienė.
Jeigu prašote išdoroti ar supjaustyti žuvį prekybos vietoje, visada prašykite pagauti gyvą žuvį ir ją išdoroti prie akių, o ne imti jau „tik ką“ išdorotą ir padėtą ant ledo. A. Lekavičiūtė siūlo atkreipkite dėmesį į skyriaus švarą ir dirbančio darbuotojo higieną. Neturėtų būti naudojamos medžiaginės šluostės, medinės lentelės. Peiliai ar kiti įrankiai turėtų būti imami tik švarūs. Jeigu darbuotoja ruošiasi žuvį doroti, pjaustyti be pirštinių, tai prieš pradėdama turėtų nusiplauti rankas.

Šaldytos žuvies pasirinkimas ir tinkamas paruošimas

„Sveikatai palankus“ ekspertės patikina, kad Lietuvoje ne visuomet turime galimybę įsigyti šviežios žuvies, tačiau šaldyta žuvis tikrai nėra blogas pasirinkimas. Juk užšaldymas yra natūralus konservavimo būdas, sustabdantis visus mikrobiologinius procesus, gadinančius žuvies kokybę. Šiuolaikiniai žvejybos laivai aprūpinti pačia moderniausia technika, tad greitai ir kokybiškai užšaldyta žuvis išsaugo bene visas maistingąsias ir skonines savybes.
Tiesa, išsirinkti kokybišką ir skanią šaldytą žuvį gali būti nemenka užduotis. Visų pirma, rinkitės skaidrų įpakavimą, kad galėtumėte apžiūrėti ne tik jo išorę, bet ir vidų. Pakuotė turi būti vientisa, nepažeista, ledo kristalai turėtų būti tolygiai pabirę po visą įpakavimo vidų. Šaldytos žuvies spalvą įvertinti ganėtinai sunku, tačiau ji turi būti vienalytė, be patamsėjusių ar pašviesėjusių vietų. Kokybiškai užšaldyta žuvis yra beveik bekvapė arba skleidžia labai silpną kvapą.
Ant užšaldytos žuvies pakuotės visada yra nurodyta užšaldymo (arba gali būti tik pagaminimo) data. Reikia įvertinti laiką, kuris jau praėjęs nuo šios datos. Visada rekomenduojama rinktis vėliau užšaldytą žuvį.
Išsirinkę kokybišką šaldytą žuvį nesugadinkite jos netinkamai atšildydami. Lėtai atšylanti žuvis išlaikys struktūrą, bus nesausa ir skani.
Geriausias atšildymo būdas – įdėti žuvį į šaldytuvą ir leisti jai palaipsniui atšilti. Procesas trunka gana ilgai, tačiau toks būdas leidžia išsaugoti skonį ir tekstūrą.
Greitesnis būdas – įsitikinus, kad žuvis yra uždarame plastikiniame maišelyje, ją panardinti į indą su šaltu vandeniu. Svarbu, kad visa žuvis pasinertų į vandenį. Žuvį vandenyje reikia palikti apie valandą.
Ploną žuvį, kaip pavyzdžiui menkės filė, galima atšildyti tiesiog po tekančio šalto vandens srove. Maisto saugos ir kokybės specialistė A. Lekavičiūtė pabrėžia, kad atšildymui negalima naudoti karšto vandens, nes žuvis bus atšildyta netolygiai, išoriniai audiniai bus pažeisti bakterijų, kol atšils žuvies vidiniai sluoksniai.
„Taip pat svarbu nepažeisti temperatūrinių rėžimų, ypač vasarą, gabenant iš prekybos centrų namo. Geriausia neštis šaltkrepšiuose šviežią ir šaldytą žuvį, nelaikyti mašinose ilgą laiką. Jei nusipirkote greitai gendantį produktą t.y. žuvį, siekite, kad kuo greičiau ji atsidurtų jūsų šaldytuve“, – priduria R. Bogušienė.

Žuvies Lietuvoje suvartojama mažai

Žuvies suvartojimo tendencijas ir kokybinius rodiklius komentuoja VšĮ „Ekoagros“ žuvininkystės ūkių tikrintojas Rolandas Morkūnas
Lietuvos tvenkiniuose kasmet išauginama virš 4 tūkst.t kokybiškų, prekinių žuvų. Suvartojama apie 2,5 tūkst. t, o visa kita eksportuojama, reeksportuojama į Lenkiją, Latviją, Vokietiją, šiek tiek – į Angliją, Airiją, Švediją. Daug žuvų ir importuojama (upėtakiai, lašišos ir didžioji dalis jūrinių žuvų rūšių). Dalis perdirbama ir reeksportuojama, o dalis lieka Lietuvoje.
Tik labai nedidelis kiekis žuvų išauginama uždaros vandens apytakos žuvų auginimo fermose po stogu, naudojant koncentruotus kombinuotus pašarus. Jei laikomasi technologinių reikalavimų ir naudojami pašarai be GMO priedų ar augimo stimuliatorių, taip išaugintų žuvų kokybė – gera.
Žuvininkystės specialistas R. Morkūnas įsitikinęs, kad žuvis – labai geras, sveikas, naudingas produktas. Deja, jos Lietuvoje suvartojama mažai.
Išsivysčiusiose Europos šalyse vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja apie 35 kg žuvų per metus, Lietuvoje – tik apie 14 kg. Tai tikrai mažoka, nes žuvis – labai naudingas, sveikas ir reikalingas produktas, kuris galėtų papildyti gyvulinių baltymų ar riebalų trūkumą, atsisakius savo racione mėsos.

Yra tradicija pirkti gyvas žuvis

Žuvų suvartojimą pirmiausia apsprendžia kaina ir gyventojų pajamos. Kažkodėl galvojama, kad žuvys užauga pačios ir dažnai jų kaina lyginama su pramoniniu būdu užaugintų broilerių ar kiaulienos nedidele kaina. Tai neteisinga. Jei vištai užauginti užtenka dviejų mėnesių, kiaulei – aštuonių ir tai padaryti lengva, nes galima naudoti labai kaloringus, augimo stimuliatoriais prisotintus, pašarus, tai, pvz., prekiniam karpiui užaugti reikia 3 metų! Ir tvenkinyje naudoti tokius pašarus, kokie naudojami paukštininkystėje ar kiaulininkystėje, būtų technologiškai neįmanoma arba ekonomiškai nuostolinga.
R. Morkūnas pataria išdrįsti rinktis žuvis iš gana plataus asortimento. Specialistas pabrėžia, kad nėra negerų ar nekokybiškų žuvų, jei jos užaugintos ir sugautos teisingai, atitinka saugojimo reikalavimus ir deklaracijas.
Galima drąsiai rinktis ir šaldytas (nuo kelių savaičių iki mėnesių nuolat laikomas labai žemoje temperatūroje), ir atvėsintas (nuo sugavimo iki kelių dienų laikomas ant ledo), ir gyvas (šviežesnių nebūna) žuvis.
Žinoma, pati šviežiausia žuvis yra ką tik pagauta iš telkinio arba pasemta iš akvariumo prekybos vietoje. Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir kt. yra gili tradicija pirkti gyvas žuvis ir jas pačiam išsidoroti. Tai tarsi kokybiškos žuvies garantija. Nors ir girdisi gyvūnų teisių gynėjų prieštaravimų.

Ekologiška žuvis

Nuo to, kur ir kaip žuvis buvo išauginta, irgi priklauso jos kokybė. Lietuvoje ekologiškai žuvis augina 13 (iš 20) ūkių, beveik 4000 ha tvenkinių (iš viso apie 9000 ha Lietuvos tvenkinių) ir išaugina apie 1 tūkst. tonų ekologiškų žuvų (iš 4 tūkst. visų Lietuvos tvenkiniuose išauginamų). Taigi beveik pusėje Lietuvos tvenkinių išauginama ketvirtis visų prekinių žuvų. Joms augti sąlygos geresnės dėl mažesnio žuvų tankio ir natūralesnių sąlygų.
Ekologiškos žuvys – tai produkcija, išauginta laikantis daugelio apribojimų: naudojami pašarai tik ekologiniai arba tik natūralus maistas be papildomo šėrimo, jokių pesticidų, herbicidų naudojimo ūkyje, streso mažinimas (jokių žvejybų, maudynių tvenkiniuose, laužų pakrantėse), griežtas vandens kokybės parametrų sekimas, fiksavimas ir kontrolė, griežtas medikamentų ribojimas ir kontrolė (o jų ir būtinybė visada mažesnė, kai žuvys tvenkinyje auginamos rečiau), daug gamtosauginių reikalavimų.
Pasirinkdami ekologiškas žuvis, įsigyjame ne tik aukštesnės klasės produktą, bet sąmoningai prisidedame prie Lietuvos gamtos saugojimo. O tai turėtų būti labai svarbu kiekvienam piliečiui.
Parengta pagal VšĮ „Sveikatai palankus“ pranešimą

Žymos: ,
  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: akcija, alkoholis, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas, Židikai. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');