Reklama

Gyvenimas, Sveikata | 2016-12-23 13:42 | Autorius:
Versija spausdinimui

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas?(0)

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas.

12 patiekalų stalas buvo siejamas su pasiturinčiaisiais

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas.
Nuo seno simboliškas ir net pageidautinas Kūčių patiekalų skaičius – dvylika, atspindi visus metų mėnesius. Buvo manoma, kad būtent šis skaičius simbolizuos sočius ir sėkmingus ateinančius metus.
Vida Olechnovičienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus edukacijų ir renginių skyriaus vyresnioji muziejininkė, teigia, kad anksčiau ne kiekvienam pavykdavo laikytis dvylikos patiekalų taisyklės – kartais ant stalo būdavo patiekiami ir septyni ar devyni valgiai.
„Dvylikos patiekalų Kūčių stalas seniau buvo siejamas su pasiturinčiais žmonėmis, kurie galėdavo sau leisti tokį gausų maisto racioną“, – sako muziejininkė. Taip pat buvo tikima, kad tai atspindės ateinančių metų gerovės gausą.
Kūčios ir Kalėdos nuo seno yra vienos didžiausių metų švenčių, tačiau bėgant laikui atsiranda ne tik naujų papročių, tačiau ir šventinių patiekalų. Muziejininkės teigimu, tai yra natūralus procesas. „Įdomu prisiminti ir pačios Kūčių vakarienės kilmę, kuri siejasi su senovės patiekalu Kūčia. Jis buvo gaminamas iš įvairių virtų grūdų mišinio ir tik vėliau jį pakeitė dabar jau mums įprasti kūčiukai“, – prisimena ji.

Ant šventinio stalo – jūros gėrybės ir vaisiai

Šiuolaikinis lietuvis turi galimybę nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tokių produktų, apie kuriuos jo protėviai net nesvajojo. Šiandien ant lietuviško Kūčių stalo galime rasti įvairių daržovių, egzotiškų vaisių ar net jūros gėrybių – austrių, krevečių, midijų, krabų. Tuo tarpu mūsų seneliai ir proseneliai šventinį stalą ruošdavo iš to, ką užsiaugindavo patys arba galėdavo rasti gamtoje.
Lietuviai patys gamina rečiau
„Dauguma žmonių gyvena mieste, todėl nebeliko tradicijos gaminti autentišką kaimo gyvenviečių maistą, tokį kaip, avižinis kisielius ar kanapių pienas, kuris dar vadinamas – ožio pienu. Didelis maisto prekių pasirinkimas apsunkina senųjų tradicijų išsaugojimą. Manau, kad kai kurie patiekalai dar sugrįš ant Kūčių stalo, nes dabar yra madingas sveikas gyvenimo būdas“, – sako V. Olechnovičienė.
Muziejininkės teigimu, lietuviai užuot gaminę patys, daug ką nusiperka iš parduotuvės. „Ant Kūčių vakarienės stalo beveik visada pateikiama silkė ir žuvis, kurios dažnai perkamos jau paruoštos. Tuo tarpu prieš kelis dešimtmečius buvo stengiamasi viską, kas geriausia, sukaupti per visus metus. Žmogus pats augindavo tiek grūdus, tiek daržoves. Pastarųjų ant Kūčių stalo anksčiau tikrai netrūko“, – sako V. Olechnovičienė.

Auga daržovių vartojimas

Mitybos ekspertų teigimu, iki Lietuvos krikšto per Kūčias nebūdavo valgomi jokie kepti, virti ar kitaip ugnimi apdoroti patiekalai. Tai buvo šventė, skirta stiprinti šeimai ir jos santykiams.
V. Olechnovičienė sako, kad anksčiau daržovės ant Kūčių stalo dažniausiai būdavo ankštinės – pupelės, žirniai ar lęšiai.
„Rauginti burokėliai, kopūstai, agurkai, morkos buvo mėgstamos lietuvių daržovės ant Kūčių stalo. Pomidorai Lietuvoje pradėti auginti XIX amžiuje, bet tik kaip dekoratyvinis augalas dvarininkų sodybose bei botanikos soduose. Po pirmojo pasaulinio karo pomidoras paplito ir tarp valstiečių bei buvo pradėtas vartoti maistui. Šiais laikais tradicijos kinta ir jos atspindi ne tik ūkininkavimo, bet ir ekonominę istoriją“, – pasakoja muziejininkė.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent 400 – 500 gramų vaisių ir daržovių.
Tyrimų duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartoja 100 kilogramų šviežių daržovių, tačiau šis skaičius nuolat auga.

Tags: , ,
  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.